Vis dažniau viešojoje politikoje, versle ir akademinėse diskusijose skamba terminas socialinė inovacija. Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė.
Bendrai yra priimta laikyti, kad socialinės inovacijos yra bandymas naujais, dažnai tarpdisciplininiais būdais spręsti kompleksines visuomenės problemas - nuo jaunimo nedarbo ir vienišumo iki maisto švaistymo ar klimato kaitos. Ir tam Europos komisija skiria tikrai nemažą dėmesį.
Socialinių inovacijų samprata ir istorinė perspektyva
Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, nauji projektai ar nauji sprendimai, kurie kuriami siekiant spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Toks yra dažniausiai sutinkamas socialinių inovacijų apibrėžimas“, - sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė dr.
Ankstyviausi bandymai kalbėti apie socialines inovacijas siekia XIX a. dažnai utopiniais laikomų socialinių reformatorių idėjomis. Daugiau dėmesio socialinėms inovacijoms kaip atskirai koncepcijai pradėta skirti XVIII-XIX a., kuomet į socialines inovacijas buvo žiūrima kaip į naujoves, nešančias socialinius-politinius pokyčius, revoliucijas, priešinant jas su konservatyviomis priemonėmis išlaikyti visuomenę nepakitusią.
Kaip to meto socialinių inovacijų pavyzdžius galime laikyti Auguste Comte švietimo idėjas, įstatymus dėl darbinių santykių, darbo sąlygų bei sąjungų. O taip pat XX a. Konceptualus lūžis įvyko tik XXI a. pradžioje.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
2010 m. Europos Komisijos Politikos patarėjų biuras (BEPA) iškėlė idėją, kad socialinė inovacija yra ir tikslas, ir priemonė - ji ne tik sprendžia socialinę problemą, bet ir stiprina bendruomenės gebėjimą veikti (šaltinis: European Commission). Tad, atsirado tokios sąvokos kaip „grasroots innovation“ ar „co-creation“ t.y. žmonių sugalvotos ir bendrai įgyvendintos idėjos.
Pagal BEPA socialinė inovacija - tai naujos idėjos, produktai, paslaugos ar modeliai, kurie vienu metu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius bei bendradarbiavimo formas (šaltinis: European Commission). Šis dvigubas tikslas skiria socialines inovacijas nuo socialinio verslo, kuriame pabrėžiamas tvarus verslo modelis ir finansinė grąža, ir nuo tradicinės NVO veiklos, kurios nebūtinai siekia inovuoti.
Požiūriai į socialines inovacijas ir jų bruožai
Tyrėjai įvardija skirtingus požiūrius į socialines inovacijas - nuo pragmatinių (socialinė nauda) iki sisteminių galios struktūrų pokyčių, tačiau visoms bendra tai, kad socialinės inovacijos pasižymi naujumu ar kitoniškumu, socialinės vertės kūrimu ir bendruomenių ar susijusių dalyvių įtrauka.
Socialinės inovacijos (toliau - SI) - tai naujos idėjos (novatoriški metodai ir modeliai, socialiniai produktai ir paslaugos), padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. SI kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo.
Vis dėlto socialinės inovacijos yra labai įvairios ir yra sutinkamos įvairiose srityse, galbūt todėl apibrėžti socialines inovacijas nėra lengva.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Europos politika, strategijos ir finansavimo instrumentai
2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija priėmė Socialinės ekonomikos veiksmų planą (SEAP). Jo tikslas - iki 2030 m. išnaudoti visą socialinės ekonomikos potencialą, kuriant palankų reguliavimą, atveriant finansavimo galimybes ir stiprinant socialinės ekonomikos pripažinimą. Plane numatyta atnaujinti pirkimų bei valstybės pagalbos gairės ir įkurti Europos socialinių inovacijų kompetencijų centrą.
2021-2027 m. ES biudžetu Europos Komisija siūlo dar labiau stiprinti Europos Sąjungos socialinį aspektą pasitelkiant atnaujintą Europos socialinį fondą, t. y. „Europos socialinį fondą +“ ir veiksmingesnį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. 2021-2027 m. laikotarpiu „Europos socialiniam fondui +“ bus skirta 101,2 mlrd. EUR, o Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui - 1,6 mlrd. EUR.
Europos socialinio fondo agentūra 2022 m. 2021 metais taip pat priimtas ESF+ reglamentas (EU 2021/1057). Jo 2 straipsnio 8 p. Kiekviena valstybė narė privalo turėti bent vieną socialinei inovacijai skirtą prioritetą, kuriam galima taikyti iki 95 proc.
Kad socialinės inovacijos kurtųsi ir augtų, reikia pinigų. Ne naujiena, kad ES siūlo projektinio finansavimo modelį. Projektų paraiškos, skirtos kurti ar plėsti socialines inovacijas pirmiausia turi atitikti naujo reglamento reikalavimus. Vėliau balai skiriami už socialinį aktualumą, poveikio matavimo planą bei plėtros galimybes. Pačioje stebėsenos sistemoje bendri dalyvių rodikliai papildomi programoms specifiniais rodikliai, pavyzdžiui, sukurtų prototipų skaičiumi, į „Scale“ fazę perėjusių inovacijų dalimi ar naujų tarpsektorinių partnerysčių kiekiu.
Kvietimai teikti paraiškas pagal įvairias ESF + priemones Lietuvoje jau vyksta. Pvz. Kvietimas: „Socialinių inovacijų veiklų neformalaus ugdymo ir (arba) iniciatyvų srityse įgyvendinimas“. Nemažai galimybių turėtų pasirodyti jau šį rudenį.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Norisi tikėtis, kad socialinių inovacijų kūrėjai nebeturės slėptis filantropijos paraštėse, bandyti išgyventi iš pavienių projektų ar labdaros. SEAP suteikė strateginį karkasą, ESF+ turi užtikrinti galingą finansinį pastiprinimą, o OECD 3S modelis pasiūlė praktinį kompasą kaip sistema galėtų veikti. Kartu visa tai turėtų suformuoti ekosistemą, kuri iš esmės turėtų sukurti proveržį socialinių inovacijų rinkoje.
Metodikos ir metrika: kaip vertinti socialines inovacijas
Papildomai, projektų paraiškos, skirtos kurti ar plėsti socialines inovacijas pirmiausia turi atitikti naujo reglamento reikalavimus. Vėliau balai skiriami už socialinį aktualumą, poveikio matavimo planą bei plėtros galimybes.
Pačioje stebėsenos sistemoje bendri dalyvių rodikliai papildomi programoms specifiniais rodikliai, pavyzdžiui, sukurtų prototipų skaičiumi, į „Scale“ fazę perėjusių inovacijų dalimi ar naujų tarpsektorinių partnerysčių kiekiu.
Investavimo į poveikį rinka plečiasi ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kvietimo tikslas - padėti priimti informacija pagrįstus tinkamus investavimo sprendimus, padidinti rinkos skaidrumą, sustiprinti veiklos rezultatų lyginamąją analizę, siekiant skatinti investicijas į socialinės paskirties subjektus.
Finansavimas bus skiriamas kurti, eksperimentuoti, išbandyti, patvirtinti, plėtoti paslaugas, apimančias poveikio duomenų tikrinimą, poveikio rezultatų analizės paslaugas, apimančias strategijas ir technologijas, kurias įmonės naudoja duomenų analizei ir valdymui.
Pagal kvietimą gali būti finansuojamos visos įprastinės veiklos nuo paslaugos ar produkto idėjos iki jos komercializavimo. Tačiau taip pat, atsižvelgiant į šio kvietimo eksperimentavimo skatinimo komponentą, gali būti finansuojami moksliniai tyrimai, plėtros ir inovacijų veiklos, kurios vykdomos kuriant naują produktą ar paslaugas.
Metrikos elementai
- Socialinis aktualumas ir poveikio tikslai (kokias problemas sprendžiama, kokie tikslai)
- Poveikio matavimo planas (indikatoriai, duomenų rinkimo metodai, baziniai duomenys)
- Skalavimo potencialas (perėjimas į „Scale“ fazę, naujų rinkų pasiekimas)
- Inovacijos naujumas (nauja įmonei, nauja rinkai, nauja pasauliui)
- Prototipų skaičius ir išbandomų sprendimų rodikliai
- Tarpsektorinių partnerysčių skaičius ir kokybė
- Finansinio tvarumo rodikliai (modelio pajamingumas, investicijų pritraukimas)
- Poveikio duomenų tikrinimo ir analizės paslaugų naudojimas
Vertinimo metodikos praktiniai įrankiai
Pagal „mokymosi veikiant“ principą CHESS projekte kuriamas, įgyvendinamas ir praktiškai išbandomas Socialinių inovacijų veikloje vadovas keturiose bandomosiose šalyse - Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje.
Programos „Europos horizontas“ finansuojamu projektu „Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions“ (CHESS) siekiama išnaudoti visą socialinių inovacijų (SI) potencialą, prisidedant prie jų praktinio taikymo gerinimo ir padedant socialiniams inovatoriams geriau sąveikauti platesnėse inovacijų ekosistemose.
Projekto metu organizuotų dirbtuvių metu turėjome galimybę pritaikydami socialinių inovacijų išbandymo įrankius išgirsti, su kokiomis problemomis kasdienybėje susiduria užsienio kilmės Lietuvos gyventojai, kokie barjerai užkerta kelią tam tikrų problemų sprendimui.
CHESS projekte įgytos įžvalgos ir pasiekti rezultatai būtų galima pritaikyti ir kitose srityse. „Kalbant apie pabėgėlių integraciją kaip Lietuvos atveju pasirinktą sritį, šis projektas leido ne tik susiburti skirtingoms organizacijoms, dirbančioms su migracijos klausimais, paieškoti sričių, kuriose galėtų būti pritaikomos socialinės inovacijos bei naujos idėjos, tačiau tuo pat metu leido ir giliau pažvelgti į nagrinėjamą temą bei platesnį jos kontekstą“, - pastebi Prieglobsčio, migracijos ir integracijos programą ESFA administruojančio skyriaus l.e.p.
Vertinimo rodiklių pavyzdžių lentelė
| Rodiklis | Aprašymas | Matavimo vienetas |
|---|---|---|
| Socialinis aktualumas | Sprendžiamos problemos svarba ir mastas | Subjektyvus balas / aprašoma analizė |
| Poveikio rezultatai | Pasiekti rezultatai palyginti su tikslu | Rodiklių pokytis (proc., skaičiai) |
| Skalavimo galimybės | Gebėjimas perkelti sprendimą į kitas vietas/šalis | Perėjimas į „Scale“ fazę (taip/ne), skaičius |
| Finansinis tvarumas | Modelio pajamingumas ir investicijų pritraukimas | Pajamos, investicijos (EUR) |
| Tarpsektorinės partnerystės | Bendradarbiavimų skaičius ir jų kokybė | Partnerių skaičius |
Praktiniai pavyzdžiai ir inovacijų ekosistemos reikšmė
Socialinių inovacijų naudą ir galimybes labai gerai iliustruoja Europos Sąjungos finansuoto „Europos horizonto“ programos projekto „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (angl. Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions) (CHESS) pavyzdys.
Lietuva šiame projekte buvo atstovaujama Europos socialinio fondo agentūros (toliau - ESFA), pastaruoju metu Europiniu metu aktyviai veikiančios socialinių inovacijų srityje.
Socialinės inovacijos, šiame kontekste, yra suprantamos kaip nauji sprendimai įsisenėjusioms problemoms, kurių tikslas yra įgalinti alternatyvias idėjas, tinklus ar organizacijas, pilietinę visuomenę, žmones ir technologijas, ieškoti, sujungti ir panaudoti reikiamus resursus.
Vietos lygmens pavyzdžiai: Antakalnio rajone, Vilniuje, sukurtas pirmasis miesto bendruomenės daržas, kurio pagrindinis tikslas − skatinti alternatyvų kaimynų bendravimą ir bendradarbiavimą. Anoniminis supynių judėjimas. Inovacija sukurta grupės architektų, kurių požiūriu miestas yra žmonių žaidimų aikštelė, erdvė turi būti maloni ir pritaikyta žmogui. Bibliotekėlė (Little Free Library). Idėja 2012 m. atvežta į Lietuvą iš Olandijos.
Socialinis verslas kaip socialinės inovacijos dalis: Socialinio verslo pagrindinis tikslas − spręsti socialinę ar aplinkosauginę problemą pritaikant finansiškai tvarų modelį. Socialinis verslas perima tiek verslo socialinei atsakomybei, tiek nevyriausybinei organizacijai (NVO) būdingas savybes.
Inovacijų vertinimo metodologijų saitai su MTEP ir Oslo/Frascati gairėmis
Remiantis Frascati vadovu (OECD, 2015), moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra - tai kūrybiškas ir sistemingas darbas, atliekamas siekiant plėsti turimas žinias, įskaitant žinias apie žmoniją, kultūrą ir visuomenę, ir rasti naujų tokių žinių pritaikymo būdų.
MTEP sąvoka apima tris veiklos rūšis: Fundamentinius tyrimus, Taikomuosius tyrimus ir Eksperimentinę plėtrą. Remiantis Oslo inovacijų vadovu (2005) inovacijos gali būti skirstomos į naujo produkto įvedimą, naujų gamybos metodų įdiegimą, naujų rinkų atvėrimą, naujų žaliavų tiekimą ir naujos rinkos struktūros kūrimą.
Inovacijų koncepcija pagal Oslo vadovą (2005) apibūdinama pokyčiais remiantis šiais bruožais: inovacijos asocijuojasi su neapibrėžtumu, inovacijos apima investicijas, inovacijos yra persidavimo objektas ir inovacijos apima naujų žinių panaudojimą ar naują jų panaudojimą ar kombinaciją jau esančių žinių.
Skalės ir difuzijos svarba vertinant poveikį
Tam, kad inovacija turėtų didelį poveikį tiek atskirų šalių ekonomikoms, tiek pasauliniu lygiu, yra atsižvelgiama ir į inovacijų difuziją, kuri yra inovacijų sklaidos kelias per rinkos ir ne rinkos kanalus, nuo jų pirmojo įvedimo iki skirtingų vartotojų, šalių, regionų, sektorių, rinkų ir įmonių. Be difuzijos, inovacija neturi didelio ekonominio poveikio.
Minimalus reikalavimas tam, kad tobulinami produktai ar funkcionalumas būtų laikomi inovacija, tai turėtų būti nauja ar itin patobulinta pirmiausia pačiai įmonei. Kiti inovacijos naujumo reikalavimai yra nauja rinkai ir nauja pasaulio lygiu.
Ateities iššūkiai ir gairės vertinimui
Norint užtikrinti patikimą socialinių inovacijų vertinimą Europoje, būtina derinti strateginį finansavimą, standartizuotus vertinimo metodus bei duomenų prieinamumą. OECD 3S modelis (Starting, Scaling and Sustaining Social Innovation) pasiūlė praktinį kompasą kaip sistema galėtų veikti, o SEAP suteikė strateginį karkasą bei atvėrė kelią instituciniam palaikymui.
Svarbu užtikrinti, kad poveikio matavimo praktikos būtų standartizuotos, dalijamos tarp programų ir šalių, o investuotojų į poveikį ir viešojo sektoriaus priemonės būtų suderintos, kad skatintų ilgalaikį skalavimą ir difuziją.
tags: #socialiniu #inovaciju #vertinimo #metrika #europoje #2012