Slaugytojų darbas su mažais pacientais yra nepaprastai sudėtingas ir atsakingas. Psichologinio kontakto užmezgimas, bendravimas su pacientu-vaiku dažnai yra ne mažiau svarbus nei medicininės procedūros ir gydymas.
Kas yra bendravimas ir kodėl jis svarbus slaugyboje
Bendravimas - tai procesas, apimantis dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą, keitimąsi informacija, sąveiką ir santykius (Lekavičienė, Antinienė, 2019). Bendravimas yra prasminga tarpusavio sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Ši sąveika vyksta ir kalbantis, ir be žodžių, sąmoningai ir nesąmoningai, būnant dviese ar atsidūrus didelėje žmonių grupėje.
Gebėjimas konstruktyviai bendrauti lemia bendros veiklos rezultatus, bendradarbiavimo galimybes, leidžia operatyviai spręsti iškilusias problemas, sudaro palankias sąlygas vystytis socialiniam ir psichologiniam klimatui. Jovaiša (2001) pažymi, jog elementari tikro bendravimo sąlyga - įsijausti, suprasti, padėti.
Bendravimo ypatumai dirbant su vaikais
Vaikams būdingos tokios psichologinės savybės kaip nesuvokimas apie ligą, nesugebėjimas suformuluoti skundų, stiprios emocinės reakcijos į individualius ligos simptomus, medicininių ir diagnostinių procedūrų suvokimas kaip gąsdinančios priemonės, baimės, nesaugumo jausmas, nepažįstama aplinka, svetimi žmonės. Visi šie faktoriai daro neigiamą įtaką mažajam pacientui psichologiniu aspektu.
Bendravimas su vaiku be pasakomų žodžių lygiai tokią pačią reikšmę turi ir tonas, kuriuo pasakoma informacija. Taip pat reikia reguliuoti kalbėjimo greitį - per greitas kalbėjimas gali išmušti vaiką iš vėžių ir jis nieko nebegirdės. Be to, kalbant su vaiku, svarbu gydytojui nerodyti jokio susijaudinimo, elgtis ramiai, nedaryti staigių judesių, kad nesukeltų vaikui dar didesnio jaudulio.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apibrėžimas
Veidas yra pagrindinė matoma ir pasitikėjimo suteikianti dalis. Vaikui matoma gydytojo šypsena yra vienas svarbiausių instrumentų bendraujant. Akių kontaktas jau pradžioje susitikimo sukuria pasitikėjimą. Geriausias efektas - tas pats lygis tarp paciento ir gydytojo. Kūno pozicija turi rodyti ramumą, tvirtumą.
Lytėjimas yra taip pat svarbi bendravimo dalis. Vaikui įėjus į kabinetą, gydytojas turėtų paduoti ranką, tarsi sakydamas „man malonu tave matyti“. Prisilietimas leidžia artimiau pažinti pašnekovą, sumažina jaučiamą nerimą, didina abipusį pasitikėjimą. Uždėti ranką ant riešo ar peties gydytojas turėtų ir tais atvejais, kai mato, jog vaikas jaudinasi, jaučia baimę ar net skausmą.
Aplinkos ir jos įtaka bendravimui
Pats kabinetas turėtų būti jaukus ir pritaikytas prie vaiko poreikių: patogūs krėslai, vaikus dominantys žaislai, knygos, priemonės higienos mokymui. Svarbu nepamiršti, jog aplinką sudaro ne tik patalpa, bet ir paties gydytojo išvaizda. Nemažai atliktų mokslinių tyrimų rezultatų rodo, kad vaikai mieliau renkasi gydytoją, vilkintį spalvotą aprangą nei baltą. Vaikas jaučiasi patogiau, kai aplinka pritaikyta jo poreikiams.
Verbalinė ir neverbalinė komunikacija su vaikais
Bendraujant su vaiku, svarbu kalbėti jo kalba, vengiant sudėtingų išsireiškimų bei jam nesuprantamų žodžių. Būtent dėl to reikia teisingai pasirinkti tinkamą „žodyną“. Neteisingai parinkti žodžiai gali netgi įžeisti, išgąsdinti ar būti visiškai nesuprantami.
Be kalbų apie procedūras svarbu rasti bendrą kalbą su vaiku, kalbant apie jam svarbius dalykus pvz.: apie to laiko populiarius filmus, jų veikėjus, žaidimus, pramogas. Reikia žinoti to laikmečio vaikų laisvalaikio tendencijas, madas, kompiuterinius žaidimus.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl bendravimo su neįgaliaisiais
Baimės ir jų įveikimo strategijos
Baimė - ryškaus nerimo būklė, susijusi su tam tikru objektu, žmogumi ar situacija. Dažniausios vaikų baimės: baimė būti atskirtam nuo tėvų, naujos aplinkos baimė, nežinomybės baimė, skausmo baimė. Atvykus į gydymo įstaigą, specialistų tikslas ne padidinti vaiko nerimą, o jį sumažinti. Todėl vaiko pilnai izoliuoti nuo tėvų nerekomenduotina. Mažasis pacientas turėtų pro atidarytų durų plyšelį matyti jį atlydėjusį šeimos narį.
Nežinomybės baimė atsiranda dėl informacijos stygiaus, todėl specialistų uždavinys suteikti vaikui kuo daugiau informacijos apie atliekamas procedūras. Rekomenduotina vaikui papasakoti kas bus daroma. Dažniausiai vaikų gydytojai naudoja sakyk-rodyk-daryk techniką (TSD technique). Galima procedūrą pademonstruoti naudojant lėlę ar kitą žmogų prieš atliekant gydymą vaikui. Vaizdžiai pademonstruoti atliekamą procedūrą galima ir naudojant video įrangą.
Dėmesio patraukėjai
Bendravimas su tėvais ir artimaisiais
Su vaikais dirbantiems gydytojams svarbu užmegzti santykį ne tik su vaiku, bet ir su jo tėvais. Dažnai kreiptis pagalbos dėl vaiko kai kuriems tėvams gali būti didelis iššūkis, nes jie tuo parodo ir pajaučia savo pažeidžiamumą. Todėl specialistų uždavinys yra sumažinti tėvų baimes, tik tuomet galime tikėtis, kad tėvai tęs jų vaikui reikalingą pagalbą.
Bendravimas su artimaisiais yra svarbus, nes didžiąją dalį savo vidinių emocijų jie perduoda savo mažiesiems. Nuo pat mažens vaikas atidžiai stebi savo artimų žmonių kūno gestų kalbą, mimiką, balso tembrą (D. Nasvitienė, 2005.).
Bendradarbiavimas su kitais specialistais ir tarpprofesinė komanda
Įgyvendindamas sveikatinimo priemones bendruomenės slaugytojas prisiima naują vaidmenį. Gerai pažinodamas pacientą/klientą bei jį supančią socialinę aplinką ir sveikatos palaikymo, atstatymo ar reabilitacijos priemonių taikymo planą, slaugytojas tampa sveikatos komandos vadovu.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas
Bendruomenės slaugytojas organizuoja tarpprofesinės komandos - slaugytojų, fizioterapeutų, pagalbinio personalo, pvz. lankomosios priežiūros darbuotojų - darbą. Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais yra būtinas siekiant užtikrinti kompleksinę ir nuoseklią pagalbą vaikui.
Specialiosios situacijos: autizmo spektro sutrikimas ir onkologinės ligos
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) kelia specifinių bendravimo iššūkių. Vaikams, turintiems ASS, vizitas į sveikatos priežiūros įstaigą gali būti labai bauginanti patirtis. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, dažnai kyla bendravimo kliūčių tarp vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ir sveikatos priežiūros specialistų.
Tyrimas atskleidė, kad vaikams, turintiems ASS, emociniai protrūkiai gydymo įstaigoje dažniausiai pasireiškia destruktyviu pykčiu. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys emocinius protrūkius: prisilietimas, aplinkiniai garsai, svetimų žmonių ir svetimos aplinkos baimė. Slaugytojos savo veikloje stokoja pagalbinių priemonių, skirtų informacijos pateikimui ir aiškesniam supratimui apie procedūrą: vaizdo medžiagos, kortelių, paveikslėlių.
Onkologinėmis ligomis sergantys vaikai praleidžia daug laiko ligoninėje, todėl slaugytojų bendravimas su tais vaikais ir jų tėvais skiriasi priklausomai nuo ligos stadijos. Naujai susirgusiam vaikui ir jo tėvams slaugytojai skiria daugiau dėmesio, nes ligoninėje jie jaučiasi nesaugiai, pasimetę. Slaugytojai privalo nustatyti slaugos poreikius ir mažinti tėvų bei vaikų nerimą.
Bendravimo kokybės vertinimas ir tyrimų rezultatai
Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti slaugytojų ir pacientų bendravimo kokybę iš slaugytojų perspektyvos. Tyrimo dalyviai - bendrosios praktikos slaugytojai, dirbantys Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose (n = 231). Slaugytojai nurodo, kad aukštesnė bendravimo su pacientu kokybė leidžia pacientui atsiverti ir drąsiau kalbėti apie savo ligą (84,4 proc.), todėl slaugytojas gali labiau suprasti paciento sveikatos rimtumą ir komunikuoti apie tai (84,0 proc.). Kokybiškas slaugytojo ir paciento bendravimas padeda specialistui suprasti, ar paskirtas gydymas vaistais pacientui yra priimtinas (80,1 proc.).
Atlikta Kauno klinikose anoniminė anketinė apklausa parodė, kad didesnė dalis slaugytojų mano, jog bendravimas tarp slaugytojų ir pacientų yra geras, tačiau dalykiškas. 72,9 proc. respondentų teigė bendraujantys pagarbiai / nuoširdžiai su pacientais. Slaugytojų nuomone, bendravimo procesui didžiausią reikšmę turi veido išraiška bei balso tonas.
Bendravimo skubiojoje pagalboje ypatumai
Slaugytojo ir paciento bendravimas skubiosios pagalbos skyriuje yra svarbus veiksnys, turintis įtakos pacientų patirčiai ir priežiūros kokybei. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos slaugytojo ir paciento bendravimui skubiosios pagalbos skyriuje, apima emocinį paciento būklės vertinimą, laiko trūkumo iššūkius, technologijų naudojimą komunikacijoje, tarpkultūrinius aspektus bei konfliktų valdymo strategijas.
Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad empatijos rodymas, aiškios informacijos pateikimas ir tarpkultūrinis jautrumas padeda sukurti pasitikėjimo atmosferą, pagerina paciento patirtį ir mažina nesusipratimų tikimybę. Efektyvus slaugytojo ir paciento bendravimas skubiosios pagalbos skyriuje yra būtinas siekiant užtikrinti aukštos kokybės priežiūrą.
Kvalifikacijos kėlimas ir nuolatinis mokymasis
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė pabrėžia, kad slaugytojų profesijoje neįmanoma sustoti - mokytis reikia visą gyvenimą. „Šiuolaikiniam slaugytojui būtina nuolat atnaujinti žinias - ne tik medicinines, bet ir psichologines. Pacientai kreipiasi tada, kai jiems blogai, jie turi baimių, patiria stiprų nerimą. Slaugytojas turi gebėti juos išgirsti, atliepti jų emocijas. Tokie įgūdžiai ne mažiau svarbūs nei ambulatorinių manipuliacijų atlikimas.“
Pagal Slaugos praktikos licencijavimo taisykles, slaugytojai per penkerius metus privalo sukaupti mažiausiai 60 valandų kvalifikacijos tobulinimo. Bent 10 % valandų privalo būti skiriama bendrosioms (ne klinikinėms) kompetencijoms - emociniams, socialiniams, vadybiniams gebėjimams, etikai ar konfliktų valdymui. Mokymai, kuriuose daug praktikos ir simuliacijų (pvz., „Efektyvus bendravimas su pacientais: psichologinis aspektas“), padeda sumažinti klaidų skaičių ir didinti pasitikėjimą pacientų atžvilgiu.
Praktiniai patarimai slaugytojams, dirbantiems su vaikais
- Ruoškitės pirmajam apsilankymui kliento namuose: susipažinkite su visa reikiama informacija apie vaiką, atsineškite reikalingas priemones.
- Leiskite vaikui apžiūrėti aplinką, duokite laiko patyrinėti žaislus ar kitus objektus.
- Kalbėkite vaikui suprantama kalba, reguliuokite kalbėjimo greitį ir balso toną.
- Naudokite sakyk‑rodyk‑daryk techniką ir vaizdines priemones, ypač dirbant su mažesniais vaikais ar vaikais, turinčiais ASS.
- Užmegzkite ryšį su tėvais: mažinkite jų nerimą, aiškiai paaiškinkite slaugos ir gydymo planus.
- Būkite empatiški, stebėkite neverbalinius signalus ir prisitaikykite prie vaiko emocinės būklės.
- Dalyvaukite kvalifikacijos kėlimo mokymuose, kuriuose dėmesys skiriamas psichologiniams bendravimo aspektams.
Socialinių paslaugų ir bendruomenės vaidmuo
Plėtojant bendruomenės veiklą ir rūpinantis jos sveikata, be pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, būtina teikti ir socialines paslaugas. Socialinės paslaugos skirtos įvairiems žmonių socialiniams poreikiams tenkinti skirtingais amžiaus tarpsniais. Socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje yra didelis ir jį lemia įvairios žmonių grupės: vieniši senyvo amžiaus žmonės, ligoniai, šeimos, turinčios socialinių problemų, neįgalūs žmonės, našlaičiai, asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir narkotikais.
Išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad žmonių socialiniai poreikiai veiksmingiausiai gali būti sprendžiami kuriant bendruomenės socialinių paslaugų tinklą, kuris užtikrina asmens socialinę integraciją. Žmonių socialiniai poreikiai gali būti patenkinami tik kartu dirbant įvairių sričių specialistams: medikams, pedagogams, psichologams, socialiniams darbuotojams ir kt. Socialiniam darbuotojui bendruomenės darbe tenka svarbus vaidmuo.
| Veiklos sritis | Slaugytojo rolė |
|---|---|
| Pirminė sveikatos priežiūra | Prevencija, sveikatos stiprinimas, slaugos paslaugos bendruomenėje |
| Bendruomenės slauga | Komandos organizavimas, reabilitacijos planavimas, sveikatos švietimas |
| Namų slauga | Pagalba kasdieniame gyvenime, pasirengimas namų aplinkai, globos pinigų galimybės |
| Socialinės paslaugos | Koordinavimas su savivaldybėmis, pagalba šeimoms ir rizikos grupėms |
Geriausia sveikatos priežiūros tarnyba dažnai yra šeima. Tačiau kai reikia specializuotos pagalbos, slaugytojų gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kitais specialistais lemia paslaugų kokybę ir paciento bei šeimos patirtį.
tags: #supras #bendravimo #ir #bendradarbiavimo #reiksme #vaiku