Šiandien daug kalbama apie neįgaliųjų integravimąsi į visuomenę, tačiau nesusimąstoma apie bendruomenę - ar ji pasirengusi priimti neįgaliuosius, ar mokės su jais bendrauti? Kaip teigia statistika, beveik 10 proc. pasaulio gyventojų turi negalią. Galima teigti, kad Lietuvoje skaičiai panašūs. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neįgalus žmogus - tai asmuo, kuris dėl įgimtos ar įgytos fizinės ar protinės negalės iš dalies ar visiškai negali kontroliuoti savo asmeninio arba socialinio gyvenimo, atlikti pareigų bei naudotis teisėmis.
Dar ne taip seniai visuomenė į negalios žmones žiūrėjo nepalankiai. Kita vertus, retai ir neįgaliųjų pamatydavai gatvėse ar bendruomenės renginiuose. Juk sovietmečiu buvo kuriamas visuomenės, kurioje nėra neįgaliųjų, įvaizdis. Vyravo požiūris, kad negalės žmonėms būtina teikti tik medicinines paslaugas - neįgalieji priklausė nuo kitų asmenų, nebuvo skatinamas jų savarankiškumas. Remtasi medicininiu negalės modeliu - kaip pagrindinė problema iškeliamas asmuo, turintis negalią.
Šiuo metu situacija šalyje keičiasi: nuo medicininio modelio pereinama prie socialinio, kai didžiausias dėmesys skiriamas psichologinei, pedagoginei ir socialinei paramai. Pagrindine problema laikoma nepritaikyta aplinka, trukdanti žmogui normaliai gyventi. Taikant tokį paramos neįgaliesiems modelį bandoma garantuoti lygias galimybes visiems, nepriklausomai nuo egzistuojančių skirtumų tarp žmonių. Taip skatinamas neįgalių asmenų įsitraukimas į visavertį visuomenės gyvenimą - integracija.
Integracija suprantama kaip tikėjimas kiekvieno asmens prigimtine teise visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Integracija reiškia skirtumų pripažinimą, vietos suteikimą žmogui, kuris kitaip būtų atstumtas ir izoliuotas, tačiau ir šiandien didesnė visuomenės dalis į neįgalius žmones vis dar žiūri kaip į asmenis, kurie turi gyventi ir dirbti atskirai. „Negalios informacijos ir konsultavimo biuro" direktorė Gaila Muceniekas teigia, kad daugiausia bijomasi žmonių, sergančių psichikos ligomis, o su fizinę negalią turinčiais asmenimis visuomenė yra labiau linkusi bendrauti. „Sunku paaiškinti, kodėl taip yra. Galbūt žmonės apie fizinę negalią turi daugiau informacijos, o gal dėl to, kad bendraujant su tokiais žmonėmis yra kontaktas. Pavyzdžiui, kalbėdamas su neregiu asmuo negauna grįžtamojo ryšio", - svarsto Muceniekas.
Pastebėta tendencija, kad visuomenė neabejoja žmonių, turinčių fizinę negalią, proto galimybėmis, tačiau susidūrę su aklaisiais ar kurčiaisiais, ką jau kalbėti apie psichikos ligonius, daugelis žmonių ima galvoti: „Ar tas neįgalusis supranta, ką aš kalbu?" Taip, pasak specialistės, kuriami barjerai. Tačiau biuro direktorė pripažįsta, kad situacija gerėja. „Matyt, jau atėjo laikas tuo domėtis, nes gatvėse vis dažniau matome neįgalių žmonių", - sako Muceniekas ir priduria, kad į „Negalios konsultavimo biurą" kreipiasi vis daugiau asmenų, norinčių išmokti tinkamai bendrauti su neįgaliaisiais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apibrėžimas
2000 metais buvo atliktas tyrimas „Visuomenės požiūris į žmones su negalia", kurio metu apklausti ir neįgalieji. Bandyta išsiaiškinti, ko jie labiausiai nenori, kai bendrauja su sveikaisiais. Neįgalieji minėjo gailestį ir užuojautą - visa tai, ką žmonės natūraliai jaučia. Tad ką daryti? Muceniekas sako, kad vienintelis būdas - būti savimi ir elgtis natūraliai. „Žmonės sutrinka ir pradeda elgtis nenatūraliai, o kai žmogus elgiasi ne taip, kaip įpratęs, neįgalusis taip pat priverstas apsimetinėti. Bendravimas veikia veidrodiniu principu", - didžiausią bendravimo klaidą įvardija negalės ekspertė. Taip pat prašoma neįgaliesiems nesudaryti išskirtinių sąlygų, nes negalės žmonės nori būti lygūs su visais. „Jie jau skiriasi, o kai mes išryškiname vieną ar kitą dalyką, žmogus jaučia, kad užuojauta ir gailestis yra perdėtas", - aiškina direktorė. Apskritai reikia suprasti, kad bendravimas su neįgaliuoju gali užtrukti ilgiau nei su sveiku žmogumi, tad Muceniekas ragina: „Mažiau gailesčio ir daugiau kantrybės!"
Patarimai, kaip bendrauti su neįgaliaisiais
Bendraudami su neįgaliaisiais žmonės dažnai jaučiasi nepatogiai. Siūlome keletą patarimų, kurie padės ir jums, ir negalės žmogui jaustis patogiau ir jaukiau. Be to, šie patarimai pirmiausia padės pastebėti žmogaus gebėjimus ir asmenybę, tik tada - jo negalią.
Svarbiausi principai:
- Būkite savimi: Elkitės natūraliai ir venkite apsimetinėjimo.
- Būkite kantrūs: Skirkite daugiau laiko bendravimui.
- Nerodykite gailesčio: Elkitės pagarbiai ir be išskirtinių sąlygų.
Konkretūs patarimai:
- Primygtinai neklausinėkite apie negalią, jos atsiradimo priežastis - žmogus pats nuspręs, kada jums atskleisti savo gyvenimo istoriją. „Juk bendraudami sveikieji neturi vienas kitam aiškinti, kodėl jie yra stori ar ploni, turi skrandžio opą ar kitą ligą", - palygina Muceniekas.
- Prieš padėdami pasiteiraukite, ar pagalba reikalinga. Tai, kad žmogus neįgalus, dar nereiškia, jog pagalba jam būtina. Jeigu aplinka pritaikyta, dažniausiai žmogus susitvarko pats. Siūlydami pagalbą nedvejokite, tačiau neteikite jos tada, kai asmeniui jos nereikia ar jis to neprašo.
- Fizinio kontakto atveju būkite atsargūs. Kai kuriems neįgaliesiems rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, tad bandydami paimti už rankos galite sutrikdyti pusiausvyrą. Be to, netapšnokite žmogui per galvą ir nelieskite jo vežimėlio, ramentų ar kitų pagalbinių priemonių. Negalią turintys žmonės pagalbines priemones/techniką suvokia kaip savo erdvės dalį.
- Bendraukite jums įprastu būdu. Neįgalieji nori, kad su jais būtų bendraujama kaip ir su kitais visuomenės nariais. Kalbėdami tiesiogiai kreipkitės į neįgalų žmogų, o ne į jį lydinčius asmenis, draugus ar šeimos narius. Jūs įsitikinsite, kad bendrauti su žmogumi, turinčiu negalią, nėra sunku, tik tai gali užimti šiek tiek daugiau laiko - nelygu negalios pobūdis.
- Nedarykite prielaidų. Žmonės, turintys negalią, patys gali nuspręsti, ką jie gali ir ko negali daryti. Nespręskite už juos.
- Būkite pagarbūs. Parodykite žmogui tokią pagarbą, kokios patys norėtumėte sulaukti. Gerbkite jo privatumą.
- Būkite atidūs. Kartais sunku suprasti, ką sako neįgalusis - nedvejokite ir klauskite, jei nesupratote ar ko nors nežinote. Toks klausimas nebus palaikytas netaktišku. „Atvirkščiai, - tikina Muceniekas, - neįgaliajam taip bus tik geriau, nes kai nesuprantame, iš viso nustojame klausytis - vadinasi, žmogus veltui stengėsi mums kažką pasakyti".
- Būkite kantrūs ir stenkitės suprasti žmogaus problemas bei poreikius.
Tai bendro pobūdžio patarimai, tinkantys bendraujant su žmogumi, turinčiu bet kokią negalę. Tačiau bendraujant su neįgaliaisiais reikėtų atsižvelgti į skirtingus veiksnius, kuriems įtaką daro negalios pobūdis.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Bendraujant su skirtingą negalią turinčiais žmonėmis
Ugnė Šakūnienė pabrėžia, kad nors rekomendacijos skirtos turizmo sektoriui, jų reikėtų laikytis ir kitų sričių darbuotojams, bet kuriam visuomenės nariui. Pasak U. Šakūnienės, bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis labai svarbu elgtis pagarbiai ir nerodyti gailesčio. „Nedarykime ir išankstinių prielaidų, nes kiekvieno žmogaus galimybės individualios“, - sako Ugnė ir paaiškina: paralimpiniam čempionui įveikti porą laiptelių visiškai lengva, o, tarkime, silpnas rankas turinčiam neįgaliajam tai neįveikiamas iššūkis.
„Susitikę su negalią turinčiu žmogumi, bendraukime su juo pačiu, o ne jį lydinčiu asmeniu, - pataria mokymų organizatorė ir pateikia ne vieną pavyzdį, kai vežimėlyje sėdintis neįgalusis neįtraukiamas į pokalbį, o jam svarbūs reikalai aptariami su jo palydovu. - Jeigu norite padėti negalią turinčiam žmogui, pirmiausia paklauskite jo, ar jam tikrai reikia pagalbos ir kaip galėtumėte tai padaryti“, - tęsia U. Šakūnienė.
Mokymų dalyvius lektorė perspėja: tiek neįgaliojo vežimėlis ar ramentai, tiek baltoji lazdelė - tarytum neįgaliųjų asmeninė erdvė, todėl svetimiems žmonėms jų liesti nereikėtų. „Juk neskubame liesti nepažįstamos moters rankinės“, - pavyzdį pateikia ji ir pataria taip pat elgtis ir su asmeninėmis neįgaliųjų priemonėmis.
Judėjimo negalią turintys asmenys
U. Šakūnienės teigimu, bendravimas su skirtingos negalios žmonėmis turi ir bendrumo, ir savų ypatumų. „Jeigu bendrausite su neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiu ar žemaūgiu žmogumi, būtų gerai prisėsti, pritūpti ar žengti bent porą žingsnių atgal, kad žmogui būtų patogu užmegzti akių kontaktą, nereikėtų žiūrėti užvertus galvą, - pastebi lektorė ir pataria pasirūpinti, kad tokią negalią turintys asmenys nepatirtų nepatogumų ir apsilankę prekybos centre, autobusų ar geležinkelio stotyje, kokioje nors įstaigoje, kur dažniausiai įrengti aukšti prekystaliai, bilietų kasos ar kitos aptarnavimo vietos.
„Stalviršiai (jeigu ne visi, tai nors keli) turėtų būti įrengti vežimėlyje sėdinčiam žmogui patogiame aukštyje, o jeigu taip nėra, reikia palydėti žmogų prie paprasto stalo, jį išklausyti.“ U. Šakūnienė pataria rateliuose sėdinčio žmogaus nepaversi ir daiktų saugykla - neapkrauti jo daiktais, neduoti palaikyti striukės ar rankinės. „Jeigu žmogus vaikšto su ramentais, nestverkime jo už rankos ar ramento - žmogus gali prarasti pusiausvyrą, nugriūti, - perspėja ji ir priduria, kad jeigu žmogus nešasi kokius nors daiktus, nesistenkime jų paimti.
Taip pat skaitykite: Globos namų gyventojų priežiūra
„Dažniausiai taip judantys žmonės daiktus laiko toje vietoje, kur ir ramentą, todėl pabandžius juos paimti žmogus taip pat gali prarasti pusiausvyrą. Norint pagelbėti, reikėtų tai pasakyti ir palaukti, kol žmogus pats paduos savo nešulius.“ Jeigu matome, kad toks žmogus nori išeiti pro duris ir stumia jas pečiu, padėkime iš lėto atidaryti, o eidami šalia su ramentais judančio žmogaus, stenkimės išlaikyti vienodą tempą, nebėkime pirma jo, kad paskui nereikėtų laukti ar grįžti atgal.
Regos negalią turintys asmenys
U. Šakūnienė pataria susitikus su nereginčiu žmogumi kiekvieną kartą jam prisistatyti. „Veidą prisiminti lengviau negu balsą, todėl prisistačius bus paprasčiau bendrauti, - tikina ji ir priduria, jog labai svarbu priėjus pasakyti ir jeigu išeinate. - Pamojavimas ranka atsisveikinant nematančiam žmogui nieko nereiškia.“ Jeigu nematantis ar silpnai matantis žmogus kur nors dažnai lankosi, jis įpranta prie aplinkos, įgunda joje judėti, todėl perstačius baldus ar įrengus kokį naują stendą būtina perspėti apie pokyčius, kad žmogus neatsitrenktų, nesusižeistų. Ne tik neregintiems, bet ir kitą negalią turintiems žmonės labai svarbu, kad būtų laisvi visi takai.
„Niekada nereikėtų imti neregio daiktų ir jų padėti kur nors į šoną, o jeigu tai padaryti būtina, reikia aiškiai ir tiksliai nupasakoti vietą, kurioje tą daiktą padėjote, - perspėja lektorė. - Jeigu pakabinote neregio paltą, pasakykite, kad kabykla yra, tarkime, į kairę už stalo, o jo drabužis kabo ant trečio kabliuko“, - paaiškina U. Šakūnienė.
Bendraujant su nematančiu žmogumi nereikia kelti balso - tai jam nepadės geriau orientuotis aplinkoje, o tik sutrikdys. Einant kartu geriausia neregiui pasiūlyti parankę, o galbūt jis norės uždėti ranką ant jūsų peties. „Jūs tarsi būsite jo akys, o jis eis atsilikdamas puse žingsnio“, - pasakoja Ugnė ir priduria, kad neregį būtina iš anksto perspėti apie būsimas kliūtis. Negalima neregio palikti vieno tuščioje erdvėje be jokio orientyro. Jeigu jam reikia ko nors palaukti, reikėtų privesti prie sienos, kolonos, o lauke - prie pastato sienos, suolelio, medžio.
U. Šakūnienė atkreipia dėmesį, kad tiek judantį neįgaliojo vežimėliu, tiek neregį su baltąja lazdele vairuotojai turi praleisti, nesvarbu, kur jie norės pereiti gatvę. Pasak jos, tai rekomenduojama todėl, kad aplinka negalią turintiems žmonės dar nėra visiškai pritaikyta - galbūt prie perėjos yra aukštas bortelis, o neregys, jeigu šaligatvyje neįrengta vedimo sistema, apskritai nežino, kur yra perėja.
„Silpnaregiams labai svarbu, kad jiems skirtos interneto svetainės ar įvairių pristatymų skaidrės būtų kontrastingų spalvų - geriausia juodas ar kitos tamsios spalvos tekstas baltame fone arba atvirkščiai. Ruošiant informaciją silpnaregiams svarbus ir šriftas - jis neturėtų turėti kažkokių užraitymų, o būti paprastas, tiesus“, - sako Ugnė ir perspėja nesirinkti raudonos spalvos ant mėlyno, žalio, rudo ar kito tamsaus fono norint atkreipti dėmesį į svarbiausias teksto dalis, nes silpnaregiai taip parašyto teksto apskritai nematys. Raudona spalva tinkama tik šviesiame fone.
Skirtingų regėjimo problemų turintys žmonės mato skirtingai: geltonosios dėmės degeneracija besiskundžiantiems asmenims išplaukia regėjimo lauko centras ir jie mato tik šonuose esantį vaizdą, o turintys kataraktą mato kaip per storą vandens sluoksnį ar seniai nevalytus langus, sergantieji glaukoma mato tik vaizdo centrą, jų periferinis regėjimas prastas.
Klausos negalią turintys asmenys
„Turbūt sunkiausia bendrauti su negirdinčiais žmonėmis, nes didžioji dalis informacijos perduodama garsine kalba“, - sako U. Šakūnienė ir pataria, kaip prisiderinti prie šią negalią turinčiųjų. Bendraujant su tokiu žmogumi reikia pasistengti, kad jis matytų pašnekovo veidą, nes daugeliui neprigirdinčiųjų suprasti, kas sakoma, padeda ir kalbančiojo lūpų judesiai. Kurtiesiems svarbi pašnekovo kūno kalba, veido išraiška - ji padeda orientuotis: jeigu šypsodamiesi linktelėjate, jie supranta, kad sveikinatės. Norint atkreipti negirdinčio žmogaus dėmesį užtenka paliesti jo petį ir šis supras, kad norite su juo pabendrauti.
„Ne visi kurtieji skaito iš lūpų, todėl geriausia tai, ką norite pasakyti, parašyti ant popieriaus ar kito paviršiaus, - pataria Ugnė. - Jeigu žmogus apkurto dėl ligos, traumos ar amžiaus, jis supras bet kokį parašytą tekstą, o jeigu negirdi nuo gimimo, reikia turėti galvoje, kad garsinė kalba jam visiškai svetima - svetimesnė negu mums nesuprantama užsienio kalba. Jam reikėtų rašyti aiškiai, tiksliai, trumpai, nevartoti sudėtingų žodžių. O jeigu su negirdinčiu žmogumi žadate bendrauti ilgiau, neapsieisite be gestų kalbos vertėjo, tik įsidėmėkite, kad reikia kalbėti su pačiu kurčiuoju, o ne su jam padėti atėjusiu vertėju“, - perspėja U. Šakūnienė.
Intelekto sutrikimų turintys asmenys
Ugnė sako, kad pašnekesys su jais visada ilgiau trunka - intelekto sutrikimų turintiems žmonėms reikia daugiau laiko suprasti, ką sakote, sugalvoti, kaip atsakyti. Geriau už bet kokius užrašus intelekto sutrikimų turintys žmonės supranta paprastus ženklus: raudoną kryžių jiems lengviau identifikuoti kaip vaistinės, gydymo įstaigos nuorodą nei užrašą ant durų.
Svarbu suprasti, kad bet kokios negalios atveju, žmogus pirmiausia yra asmenybė, turinti savo poreikius, jausmus ir norus. Bendraudami su neįgaliaisiais, turėtume vadovautis pagarba, kantrybe ir supratimu, o taip pat nepamiršti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir vertas mūsų dėmesio.
Lentelė: Pagrindiniai bendravimo principai su skirtingą negalią turinčiais asmenimis
| Negalia | Pagrindiniai bendravimo principai |
|---|---|
| Judėjimo negalia | Būkite dėmesingi, pasiūlykite pagalbą, bet neverskite jos. Pritūpkite, kad užmegztumėte akių kontaktą. |
| Regos negalia | Prisistatykite, aiškiai apibūdinkite aplinką, pasiūlykite parankę. |
| Klausos negalia | Kalbėkite aiškiai, žiūrėkite į veidą, naudokite kūno kalbą, rašykite, jei reikia. |
| Intelekto sutrikimai | Būkite kantrūs, kalbėkite paprastai, naudokite ženklus. |
tags: #bendravimo #su #neigaliais #tvarkos #aprasas #ndt