Muzikinė Kaukė Globos Namuose: Nauda ir Poveikis

Visiems žmonėms, tame tarpe ir žmonėms su negalia, svarbi yra nuolatinė ir reguliari veikla. Veikla žmogui reikalinga kaip duona, nes ji suteikia gyvenimui turinį ir prasmę. Užimtumą galima apibūdinti kaip įdomų ir ilgalaikį užsiėmimą. Tai gali būti tiek darbinė, tiek nedarbinė veikla.

Pastaruoju metu visuomenės humanistinių nuostatų ir demokratinių vertybių plėtra verčia išsamiau domėtis stacionariose globos įstaigose gyvenančių neįgalių žmonių poreikiais ir užimtumo galimybėmis tenkinant tuos poreikius. Kad pensionato gyventojai jaustųsi pilnaverčiais mūsų visuomenės nariais, kad jų žemesniojo lygmens (fiziologiniai, saugumo, socialiniai) bei aukštesniojo lygmens (saviraiškos, pagarbos) poreikiai kiek įmanoma būtų patenkinami, neįgalųjį reikia įtraukti į prasmingą veiklą. Svarbu išsiaiškinti, kokios galimybės yra organizuoti kuo įvairesnę užimtumo veiklą, kad proto negalės asmenys galėtų pasirinkti priimtiniausią.

Asmenų, turinčių vidutinę protinę negalią ir gyvenančių globos įstaigose, užimtumas yra nepakankamai tirtas.

Anot J. Ruškaus (2002), socialinio atstūmimo priežastis yra ne pati negalė, o socialinis asmens statusas ir visuomenės požiūris į žmogų. A. Germanavičius (2008) pažymi, jog proto negalės asmenis ir jų artimuosius visuomenė yra linkusi stigmatizuoti, dažnai pažeidžiamos jų teisės. O stigmatizacija sukelia ekonominę naštą, dėl jos vengiama kreiptis pagalbos, dėl to dažnėja komplikacijos.

I. Leliūgienė (2002) teigia, kad užimtumas globos įstaigoje organizuojamas ir yra skirtas prarastų darbo ir bendravimo sugebėjimų atnaujinimui arba jų formavimui, bei aktyvaus gyvenimo palaikymui ir formavimui. Mokslininkė (2003) teigia, kad socialinę ir protinę žmogaus sveikatą stiprina tinkami tarpasmeniniai santykiai. Būti suvoktam kitų - galimybė geriau suvokti save.

Taip pat skaitykite: Socialinė kaukė ar veidmainystė?

Anot D. Daukantienės (2007), protinę negalią turintys asmenys sudaro didelę visuomenės dalį. Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje gyvena beveik dešimt procentų tokių žmonių. Su šia problema susiduria iki 40 proc. gyventojų, įskaitant neįgaliųjų šeimos narius, gimines, kaimynus, draugus, socialinius darbuotojus ir kitus specialistus. Autorė teigia, kad bendras gyventojų skaičius miestuose mažėja, o neįgaliųjų skaičius nuolat auga.

Analizuojant protinę neįgalią turinčių žmonių integraciją į visuomenę, verta paminėti S. Gradeckienės (2002) požiūrį į tai, jog dėmesys sutelkiamas į gebėjimus ir galimybes, o ne į negalią ir apribojimus. Mokslininkė teigia, kad ,,<…> bendradarbiavimo ryšio dėka neįgalieji gauna efektyvią pagalbą, kuri gerina jų gyvenimo kokybę“.

Darbo objektas - vidutinę protinę negalią turinčių asmenų užimtumas.

Protinė negalia - tai žmogaus būklė, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas (atsilikimas nuo amžiaus normos), bet labiausiai - pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis (L. Mikulėnaitė, 2007).

Socialinės globos namai (toliau vadinama - globos namai) - tai įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), kurios paskirtis - užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra.

Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis

Sociokultūrinis ugdymas - tai paslauga, kuri teikiama individams, grupėms bei organizacijoms ir kuria siekiama jų kultūrinio ir visuomeninio veiklumo (M. Spierts, 2003). Meno terapija - tai kūrybinis tikrovės perteikimas vaizdais (R. Mockienė, 2011).

Anot J. Ruškaus (2002), negalia yra sąveika tarp asmens ir jo aplinkos ir nėra visiškai aišku, ar sutrikusios psichikos žmogus yra tas, kuris nepasižymi mąstymo ir atminties savybėmis, ar tas, kuris neatitinka šiuolaikinės visuomenės standartų.

M. Barkauskaitė (2001) pabrėžia, jog visi esame bent truputį neįgalūs: ne kiekvienas gali užrašyti dainos melodiją, griežti smuiku, vaikščioti aukštais pastoliais ar lipti kopėčiomis. Dažnam atsiranda širdies ūžesių, galvos migreninių skausmų, iškrypsta stuburas ir panašiai. Įvairios neurozės, neapykantos artimui priepuoliai, narkotikų nelaisvė. Tai - negalės ir jos yra būdingos dažnam iš mūsų.

„Protiškai neįgalūs visuomenės nariai - tai socialinė grupė, kuri egzistuoja nuo pat žmonijos atsiradimo. Senovės Lietuvoje tokie žmonės buvo laikomi velnio apsėstaisiais ir buvo stengiamasi įvairiom maldom ir užkeikimais, net fizinėmis bausmėmis išvaryti iš jų piktąją dvasią. Lietuvai būnant Sovietų Sąjungos dalimi, neįgalieji buvo ignoruojami kaip nepageidautina valstybės gyventojų grupė ir patalpinami į internatus ar psichiatrijos ligonines“ (Sutrikusio intelekto žmogaus teisės, 2003).

M. Išoraitė (2005) pažymi, jog proto negalios asmens sąvoka nėra tiksliai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymuose. Todėl yra asmenų, sergančių psichikos ligomis bei turinčių proto negalią identifikavimo problema. Tai nėra homogeninė asmenų grupė, ir jiems teikiama pagalba neturi būti suvienodinta.

Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga

L. Mikulėnaitė (2007) protinį atsilikimą apibūdina, kaip žmogaus būklę, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas (atsilikimas nuo amžiaus normos), bet labiausiai - pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis. Autorė pabrėžia, kad protinį atsilikimą reikia suprasti kaip raidos sutrikimą, pasireiškianti intelekto gebėjimų stoka.

Pasak J. N. V. Daulenskienės (2003), protinis atsilikimas yra silpnaprotystės forma, kuri pasireiškia dėl nepakankamai arba ydingai besivystančių smegenų. Autorė akcentuoja, jog protinį atsilikimą reikėtų suprasti kaip tam tikrą būklę, kuri gali kilti dėl įvairių priežasčių, tačiau turi nemažai bendrų bruožų, kuriuos lemia šios būklės esmė - raidos anomalija.

Anot A. Germanavičiaus (2008), proto negalė susijusi su sutrikimais, prasidėjusiais vaikystėje. Kartais asmenims su proto negale gali atsirasti psichikos ir elgesio sutrikimų. Jei pastarieji yra sunkūs, gali susiformuoti „mišri negalė“, tačiau paprastai vartojamas terminas, atitinkantis vyraujančią negalės priežastį. Protinis atsilikimas sudaro gausiausią intelekto sutrikimų grupę.

J. Kairys (2001) teigia, kad protinis atsilikimas yra toks sutrikimas, kuris pasireiškia tuo, kad negrįžtamai pakenkta žmogaus pažintinė veikla (ypač mąstymo procesas), yra neišsivysčiusi valia, emocijos, kamuoja dažnos fizinės negalios.

Protinio atsilikimo sampratoje (Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003) akcentuojami trys požymiai:

• organinis ar funkcinis centrinės nervų sistemos pažeidimas;
• pažintinės veiklos sutrikimas;
• negrįžtamas (pastovus) pažintinės veiklos sutrikimo pobūdis.

Tik esant visiems trims išvardytiems požymiams galima konstatuoti protinį atsilikimą.

J. Labai žymus. D. G. Lengvas (būdingas intelekto įvertis - 50-70. Vidutinis (būdingas intelekto įvertis - 35-49. Sunkus(būdingas intelekto įvertis - 220-34. Gilus (mažesnis kaip 20. Būtina nuolatinė pagalba ir priežiūra).

I. Lengvas protinis atsilikimas IQ 50-69. Tikėtina, kad tai gali sukelti kai kurių mokymosi sunkumų mokykloje: dauguma asmenų turi tam tikrų skaitymo ir rašymo problemų. Daugelis suaugusiųjų gali dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei dalyvauti visuomeninėje veikloje. Jie iš esmės sugeba užsiimti veikla, reikalaujančia daugiau praktinių, o ne akademinių įgūdžių, tarp to - atlikti nekvalifikuotą ar pusiau kvalifikuotą darbą.

Vidutinis protinis atsilikimas IQ 35-49. Dažniausiai tai sukelia žymų protinės raidos sulėtėjimą vaikystėje, bet leidžia įgyti tam tikro savarankiškumo save aptarnaujant. Tačiau daliai šių žmonių reikia priežiūros visą gyvenimą. Suaugę asmenys su vidutiniu protiniu atsilikimu paprastai gali atlikti nesudėtingą praktinį darbą, tiktai būtina kruopščiai paruošti užduotis ir prižiūrėti. Tai, kad suaugę vidutinio protinio atsilikimo žmonės gyventų visiškai savarankiškai, pasitaiko retai.

Sunkus protinis atsilikimas IQ 20-34. Reikalauja nuolatinės paramos. Šiai grupei būdingi patys žemiausi pasiekimų lygiai. Dauguma sunkaus protinio atsilikimo žmonių kenčia nuo žymių motorikos ar kitų sutrikimų, liudijančių kliniškai reikšmingą centrinės nervų sistemos pažeidimą ar neišsivystymą.

Gilus protinis atsilikimas IQ 20. Savarankiškumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti. Dauguma gilaus protinio atsilikimo asmenų yra nejudrūs, nesivaldantys ir gali bendrauti tik labai nedaugeliu rudimentinių neverbalinių formų. Jie beveik arba visiškai negali patenkinti savo pagrindinių poreikių ir todėl juos reikia nuolat prižiūrėti ir padėti jiems. Supratimas ir kalbos vartojimas yra apriboti, geriausiu atveju gali suprasti pagrindinius paliepimus ir ko nors nesudėtingai prašyti.

J. Kairys (2001) pabrėžia, kad tarp šių keturių protinio atsilikimo laisnių yra labai ryškūs skirtumai. Pavyzdžiui, nežymiai sutrikusio intelekto asmenys ugdymo įstaigoje rengiami savarankiškam gyvenimui. Jie yra visiškai atsakingi už savo poelgius. Labai žymiai sutrikusio intelekto asmenys, turintys kompleksinių sutrikimų (be žymaus intelekto sutrikimo, jiems būdingų regėjimo, klausos, motorikos somatinių sutrikimų), dažnai yra prikaustyti prie patalo, nepalaiko jokių ryšių su juos supančiu pasauliu. visame pasaulyje buvo laikomi nemokytinais, todėl jiems buvo uždarytos visų ugdymo įstaigų durys.

Apibendrinant galima teigti, kad protinė negalia yra tokia kompetentingų institucijų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių bei psichinių sutrikimų visai arba iš dalies negali pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. O protinį atsilikimą galima laikyti tokiu raidos sutrikimu, kuris pasireiškia intelekto gebėjimų stoka.

Pavyzdžiui, 2017-12-29 mokykloje girdėjosi kalėdinio karnavalo siautulys. Gimnazijos bendruomenę subūrė renginys „Muzikinė kaukė”, per kurį mokiniai atliko įvairias muzikines užduotis („Atspėk dainą be žodžių“, „Muzikinė šarada“ bei karaokė ir kt.). Be to, kiekviena klasė turėjo paruošti pasirodymą, per kurį parodijuotų žinomą dainą. Tikimės, kad karnavalas „Muzikinė kaukė” visoms atostogoms dovanojo pakilią nuotaiką. Ačiū visiems už šiltą kalėdinį renginį!

Smagus ir aktyvus gražiausių metų švenčių laukimas taps mūsų tradicija.

Šios savaitės metu mokiniai per chemijos ir biologijos pamokas buvo kviečiami pažinti lietuvių etnokultūrą per praktines, kūrybiškas ir patyrimines veiklas. Vienos pamokos metu pirmokai gimnazistai leidosi į smagią pažintį su gamtinėmis medžiagomis ir senosiomis tradicijomis. Mokiniai gamino natūralius dažus iš raudongūžio kopūsto ir stebėjo, kaip keičiasi spalvos, taip ugdydamiesi pažinimo, tyrinėjimo bei kūrybiškumo gebėjimus.

Susitikimo kulminacija - bendra senjorų ir mokinių kūrybinė veikla „Spalvoto meduolio kelias“.

Etnokultūrinė savaitė - tai ypatingas metas, kviečiantis sugrįžti prie savo šaknų, prisiliesti prie lietuviškų tradicijų ir pajusti bendrystės stiprybę. Tai laikas, kai gyvosios kultūros paveldas tampa ne tik prisiminimu, bet ir kasdienybės dalimi. Šiemet ji pasipuošė megztomis pirštinėmis, kurios tarsi švelnus apkabinimas primena močiutės ir mamos rankų šilumą, rūpestį bei meilę. Ši etnoeglutė primena, kad tikrosios vertybės slypi paprastume, nuoširdume ir dalijimesi.

Šie metai Lietuvai ypatingi - minime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, - todėl ir vakaro pradžią paskyrėme šiam kūrėjui, kurio talentas ir šiandien įkvepia visus. Meninė kompozicija, sukurta pagal Čiurlionio laiškus Sofijai, atvėrė duris į jautrų jo minčių ir jausmų pasaulį.

Jam ruoštis pasirodymams taip pat padeda projekto choreografas, o dėl dainavimo ir vokalo subtilybių Kasparas tariasi su Indre Dirgėlaite.

Šarūnas Gedvilas - aktorius, sertifikuotas socialinis klounas, vykdantis sociokultūrines veiklas Šalčininkų rajone, už kurias apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanojimu ,,Lietuvos galia. Stipri Lietuva“ bei Kultūros ministerijos diplomu už geriausią metų projektą jaunimui.

Esame baigę mokslus, stažavęsi ir Japonijoje, ir klounų mokykloje, todėl norėjome ta patirtimi pasidalinti su jaunimu. Pats augau mažame Kvėdarnos miestelyje, kuriame panašių veiklų nebuvo.

Lietuvos kultūros tarybai svarbu suprasti, kaip kūrėjai jaučiasi ir su kokiomis problemomis susiduria. Jūsų įžvalgos padės atkreipti sprendimų priėmėjų dėmesį į problemas ir inicijuos kultūros lauko pokyčius.

Šeštadienio vakarą paaiškėjo žiūrimiausio BTV projekto „Muzikinės kaukės“ 8-ojo sezono laimėtoja, ja tapo aktorė aktorė Aleksandra Metalnikova. Aleksandra surinko 2573 žiūrovų balsų ir gerokai atitrūko nuo savo konkurentų.

Sekmadienio vakarą LNK projekto „Muzikinės kaukės“ finale susitiko keturi dalyviai: dainininkė Erica Jennings, aktorius Pijus Narijauskas, grupės „Žemaitukai“ narys Ovidijus Petrauskas ir aktorius Kasparas Varanavičius.Po nuožmios kovos 13-ojo sezono „Muzikinės kaukės“ nugalėtoju tapo Kasparas Varanavičius, surinkęs net 12 061 balsą. Išskirtinis vakaras prasidėjo netikėtu laidos vedėjo, aktoriaus Arno Ašmono ir komisijos pirmininko Pauliaus Vaitiekūno, duetu. Jie įkūnijo garsiuosius „Žemaitukus“.

Dainininkė Adrina kartu su Anatolijum Oleinik nudžiugino žiūrovus energingu Bruno Mars ir Rose įkūnijimu, o atliko jie šiuo metu itin populiarų hitą „APT“. Irena Starošaitė ir Ieva Dūdaitė įkūnijo Anastacia ir Celine Dion. „Su daina „Mažulė“ kažkoks įvyko toks persilaužimas, kad viskas, darau tiesiog pilna koja, tas ir gavosi, tai vienas dalykas, kad vidiniam pasitikėjimui šitas dalykas labai svarbus, kita vertus, mano sūnui tai kosmiškai patiko, jis pažiūrėdavo kitus pasirodymus ir pasakydavo, kad pirmoj vietoj yra „Mažulė“ vis tiek.

LNK projekto „Muzikinės kaukės“ premjera sulaukė milžiniško žiūrovų susidomėjo, o antroje jų laukia ne mažiau staigmenų ir naujienų. Laidą pradės projekto vedėjų duetas, kuris įkūnys legendinę grupę „Karališka erdvė“.

„Šiandien - šventė, šiandien - nauja laida, šiandien - naujos dainos, šiandien ir nauji iššūkiai, todėl norėčiau palinkėti mūsų beprotiškai fantastiškiems šito projekto dalyviams nepamiršti, kad tai nėra paskutinis gyvenimo mokyklos egzamino vakaras, o tai tiesiog išleistuvių vakarėlis.

„Manau, kad laukia dar viena faina šventė tiek studijoje ir šventė visoje Lietuvoje, su kuria sveikinu visus kolegas, esančius čia, jus, vedėjai, visus žiūrovus. Man labai gera būnant laisvoje šalyje, laisvu žmogumi, pasakyti „labas vakaras“, - sakys komisijos narys, radijo laidų vedėjas Paulius Vaitiekūnas.

„Gera matytis su visais, esančiais čia, studijoje ir su LNK televizijos žiūrovai tokį šventinį vakarą. Ir iš tikrųjų „Muzikinė kaukė“ yra didžiulė šventė kiekvienuose namuose. Man atrodo, kad „Muzikinė kaukė“ toks fenomenalus projektas, kad žmonės susirastų televizijos kanalą, jeigu ji turėtų tiesiog savo kanalą.

Kasparas Varanavičius, profesionalus aktorius, 2022 metais baigęs teatro vaidybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Kasparas džiaugiasi, kad sulaukia nemažai pagyrų, tačiau į jas stengiasi reaguoti gana šaltai, kad nepasijustų saugus ir nepradėtų į pasiruošimą dėti mažiau pastangų.Jam svarbu nenuvilti ne tik žiūrovų, bet ir savęs, todėl kaskart įdeda labai daug darbo. O stiprus užnugaris ir palaikymas suteikia tam jėgų.

Jausti jų palaikymą yra nuostabiausias jausmas. O po „Muzikinės kaukės“ pasirodymų žinučių tikrai atkeliauja. Labai malonu jas gauti.

Programa gimė iš pastebėjimo, kad mokiniai dažnai bijo klysti. Norėjosi padėti jiems išlaisvinti emocijas, atrasti humoro svarbą ir ugdyti kritinį mąstymą.

"Muzikinės kaukės" finalininkai scenoje. Šaltinis: Etaplius.lt

Lentelė: Protinis atsilikimas pagal IQ

Užimtumo veiklos globos namuose. Šaltinis: socdarbas.lt

tags: #muzikine #kauke #globos #namuose