Šiame straipsnyje nagrinėjami metodai, taikomi dirbant su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), protinę ir fizinę negalią. Straipsnis remiasi Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Edukologijos instituto, ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos studentės Simonos Servienės atlikto tyrimo duomenimis, kitais moksliniais tyrimais, ekspertų nuomonėmis ir praktiniais pavyzdžiais. Straipsnyje siekiama pateikti išsamią apžvalgą apie tai, kaip pedagogai ir psichologai gali veiksmingai dirbti su šia pažeidžiamų vaikų grupe, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę ir padėti jiems pasiekti savo potencialą.
Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais, svarbu išmanyti specifinius ugdymo metodus, žinoti dažniausiai pasitaikančius sutrikimus ir gebėti užmegzti ryšį su tokiais vaikais. Taip pat būtina sėkmingai bendradarbiauti su mokiniais, klasės pedagogu, mokyklos specialistais ir tėvais.
Pedagogė Eglė Jakubkienė, prieš vienuolika metų pradėjusi dirbti lietuvių kalbos mokytoja, pastebėjo, kad klasėje yra nerimastingų, silpnesnių gebėjimų vaikų ir suprato, kad juos reikia kitaip mokyti. E. Jakubkienė dirba su vaikais, turinčiais įvairaus spektro sutrikimus: kalbos ir komunikavimo funkcijų, intelekto, autizmo spektro, Aspergerio sindromo, dėmesio ir aktyvumo, elgesio ir emocijų.
Penkių sudėtingiausių autizmo elgesio tipų valdymas – „Caregiver Hacks“ serija, Nr. 20
Individualus požiūris ir užduotys
Kiekvienam vaikui reikia parinkti skirtingas, individualias užduotis. Jei vaikas turi emocinį sutrikimą, jaučia nerimą ir baimę, prie mokymo priemonių ir metodų jį reikia pratinti palaipsniui, kad neišsigąstų. Jei vaikas aktyvesnis, duodama užduotis, kuri lavina smulkiąją motoriką, kad jis išmoktų susikaupti, sutelktų dėmesį“, - sako mokytoja.
Autizmo spektro sutrikimas
Taip pat skaitykite: Ugdymo metodai
Patyriminis ugdymas ir aktyvus dalyvavimas
Savo darbe E. Jakubkienė teikia pirmenybę patyriminiam ugdymui, kai mokinys atlikdamas užduotį gali pasitelkti visus savo pojūčius - paliesti, užuosti, paragauti ar kitaip tyrinėti. Pasak pedagogės, per pamokas atliekami įvairūs bandymai, eksperimentai, kad vaikai galėtų matyti rezultatą.
„Neseniai prieš rudens atostogas su pirmokais atlikome užduotį lauke - tapome sekliais ir rinkome „įrodymus“ prieš rudenį. Vaikštinėdami po parką vaikai į dėžutes turėjo surinkti tam tikras gamtines medžiagas - ieškoti nukritusio medžio lapo, gilės ar kaštono. Tai tarsi paprasta užduotis, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip ji pateikta - nuo formos priklauso, ar vaikui bus įdomu, ar pavyks išlaikyti dėmesį. Juk reikėjo ne tik ieškoti gamtinių medžiagų, bet ir paliesti, dėlioti, lyginti, išsiaiškinti, ko dar trūksta. Į tą pamoką buvo integruota ir fizinė kultūra, įvairūs žaidimai tarp nukritusių lapų. Tokias užduotis taikau vaikams su specialiaisiais poreikiais, nors metodai tiktų ir visiems vaikams“, - teigia mokytoja.
„Svarbu, kad vaikai viską matytų vizualiai ir tame procese patys aktyviai dalyvautų. Seni mokymo metodai, kuriuos mums anksčiau taikydavo mokytojai, jiems jau nėra įdomūs“, - tvirtina specialioji pedagogė.
Įtraukusis ugdymas
Kasdieniniai dalykai kaip mokymo priemonės
Net ir per matematikos pamokas pritaikomos gamtinės priemonės. „Vaikai nustemba, kad įprastą daiktą, kurį jie mato savo artimoje aplinkoje, galima panaudoti visiškai naujai, netikėtai ir įdomiai“, - patirtimi dalijasi E. Jakubkienė.
Taip pat skaitykite: Šokių nauda vaikams
Pedagogei patinka per visas pamokas vystyti tą pačią temą: „Jei skaitome pasaką apie pupą, kaip ją užaugino seneliai iki dangaus, tai per dailės pamokas kuriame tokią pupą, o per matematiką skaičiuojame pupas. Su pirmokais plėtojome temą obuolių temą - ir pjaustėme, ir pyragą kepėme.“
Mokykloje didelis dėmesys skiriamas aktyvioms fizinės kultūros pamokoms lauke, daug laiko praleidžiama šalia esančiame Karoliniškių parke. Mokytoja su vaikais vaikšto su šiaurietiškomis lazdomis, žiemą važinėja rogutėmis, ant sniego piešia, lipdo besmegenius.
„Su vaikais pasodiname augalą, gaminame kokį nors patiekalą, o kartu ir mokomės, susipažįstame su svorio matavimo vienetais, daug laiko praleidžiame lauke, tyrinėjame gamtą“, - priduria ir A. Vainoriūtė.
Pasitikėjimo svarba ir empatija
Aukščiausias lygmuo - vaikas mokytoją laiko savo draugu. E. Jakubkienė pasakoja, kad dirbant su specialiųjų poreikių vaikais reikia laiko, kol jie pradeda mokytoju pasitikėti ir jį vertinti.
„Pradėjus dirbti su pirmokais, daug laiko užtrunka, kol išsiaiškini, ką kiekvienas vaikas sugeba. Kas tinka vienam, netinka kitam. Po pusmečio jau žinau, ar užduotis tiks vaikui, ar neiššauks neigiamos emocijos, ar jam bus įdomu, ar norės išbandyti, ar nebijos. Dirbant su penktokais lengviau pasiruošti pamokoms, nes vaikus pažįstu nuo pirmos klasės“, - pasakoja specialioji pedagogė.
Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė Lietuvoje: užsiėmimų apžvalga
Pasak E. Jakubkienės, per pamokas reikia palaikyti ir drausmę, tačiau negali vaiko barti. Specialiųjų poreikių vaikai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų, nesupranta žodinės informacijos, o jei pakelsi balsą, tai gali sukelti tik neigiamas emocijas ir ašaras. Svarbiausia, mokytoja turi būti empatiška, galvoti, kas atsitiko vaikui, ką gali padaryti, pašalinti visus išorinius dirgiklius, keliančius blogas emocijas.
„Empatijos mūsų darbe reikia labai daug. Laimės dalykas, ar rasi priėjimą prie tokio ypatingo vaiko, ar jis įsileis į savo pasaulį, kuris suaugusiam gali pasirodyti nesuvokiamas“, - svarsto mokytoja.
Pasak E. Jakubkienės, mokytojas yra tarsi kempinė, sugeriantis visas vaikų emocijas. Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais reikia būti pasiruošusiam bet kam, nes nežinai, kas kiekvieną dieną laukia. Ar viskas pavyks sklandžiai, ar bus pykčio priepuolių? „Bet tai nėra įtampa, tokia darbo specifika, suteikianti tam tikro būdravimo, pasiruošimo priimti sprendimus,“ - tvirtina mokytoja.
Technologijų panaudojimas
Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais per pamokas kasdien naudojama multimedija, planšetiniai kompiuteriai. Mobiliosios programėlės padeda mokytis skaičiavimo, lietuvių kalbos, vyresnieji vaikai tokias užduotis gali atlikti išmaniuoju telefonu - rezultatai iš karto matomi ekrane. Sensorinės priemonės ir technologijos padeda vaikams nusiraminti, pailsėti, paklausyti raminančios muzikos.
„Vien mokytis iš knygos yra nuobodu, o multimedija pamokas paįvairina. Per lietuvių kalbos pamokas pasižiūrime filmuką iš senosios animacijos, aptariame, vaikai tampa kūrėjais, piešia savo iliustracijas. Be naujausių technologijų būtų sunkiau įdomiai perteikti vaikams ugdymo programą“, - teigia E. Jakubkienė. „Informacinės technologijos papildo mokymo programą, vaikams mokytis įdomiau ir linksmiau. Tai tarsi smagus žaidimas, vaikai net nejaučia, kad mokosi ir įsisavina naujas žinias“, - pritaria ir mokytoja A.
Technologijos ugdyme
Siekiant gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę, lopšelyje-darželyje „Varpelis“, pradedamas Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto „Mokymosi per judesį metodikos taikymas ikimokykliniam ugdyme, integruojant specialiųjų poreikių vaikus“ įgyvendinimas.
tags: #uzsiemimai #su #specialiuju #poreikiu #vaikais