Vaikų autizmas - vienas sunkiausių sutrikimų, su kuriais susiduria vaikų psichiatrai. Šią negalią sukelia organiniai centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimai, atsiradę dėl genetinių priežasčių, įgimtų infekcijų. Svarbu žinoti, kad psichologinės priežastys, akušerio klaidos ar prasta naujagimio priežiūra čia niekuo dėtos.
Iš autizmo neišaugama: šie žmonės sunkiai prisitaiko prie įprasto mums gyvenimo, surdžiai bendrauja, keistai elgesi, prastai orientuojasi socialinėje aplinkoje, nesupranta humoro. Kitoks, „vaikas smaragdo akimis“ (M. Rothenberg, 1998), suaugusiems kelia didesnį susirūpinimą, negu vaikas turintis fizinę negalią.
Deja, vyraujantis požiūris į tokius vaikus ir suaugusius yra gajus - jie dažnai būna atstumtieji, kurių šalinamasi, nesuprasti daugelio: bendraamžių, mokytojų, auklėtojų. Apie turinčius autizmo, Rett sindromą dažnai mąsto kaip apie naštą visuomenei, Aspergerio sindromą prastai išauklėtus, nemokančiu tinkamai elgtis, keistus vaikus. Neretai manoma, kad tai vaikas gimęs asocialiose, žemo intelekto lygio šeimose.
Vaikams, turintiems šį sutrikimą reikia ypatingo dėmesio, meilės, atsidavimo, žinių, bei bendro komandos darbo: pedagogų, medikų, socialinių darbuotojų, psichologų, tėvų, logopedų, visuomenės narių bei valdžios institucijų. Suaugęs žmogus, kad ir turi autizmą gali turėti potencialą tobulėti. Jis gali žingsnis po žingsnio tobulėti ir susikurti puikų gyvenimą, išmokti bendrauti, tereikia pastangų.
Kas Yra Autizmas?
Į klausimą „Kas yra autizmas?“ nėra paprasta atsakyti, nes nei vienas apibrėžimas nebus tikslus. Kad lengviau būtų rasti atsakymą reikia taikyti tris skirtingus aiškinimosi lygius: biologinį, kognityvinį, elgesio. Ieškant autizmo sutrikimo priežasčių, žiūrima į biologinę šios problemos pusę, o ieškant būdų tvarkytis su sutrikusiu elgesiu, svarbu autizmo pasireiškimas elgesio lygyje. Kognityvinės teorijos užpildo tarpą tarp biologijos (smegenų) ir elgesio (veiksmų). Diagnozuojant autizmo sutrikimą kreipiamas dėmesys į elgesį, nes autizmas atpažįstamas ne pagal biologinę etiologiją, o pagal individo elgesį.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Vieni gydytojai mano, kad tai įvairiapusis vystimosi raidos sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos ir/ar pažeidimai, išryškėjantys iki 3 metų amžiaus ir pasireiškiantys trijose veiklos srityse - socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio. Berniukams šis sutrikimas nustatomas tris kart daugiau nei mergaitėms.
Doc.habil.dr.M. Teresevičienė teigia, kad vaikų autizmas - ganėtinai paplitęs sindromas, sutinkamas ne rečiau kaip aklumas ar kurtumas. Gaila, bet mūsų šalyje šis ypatingas psichinio vystimosi sutrikimas nepakankamai išaiškinamas ir netgi profesionalų nepakankamai diagnozuotas. Sutikti tokį vaiką gali kiekvienas žmogus, dirbantis su vaikais.
Vaikų autizmas pasireiškia labai įvairiomis formomis esant skirtingiems intelekto ir kalbos išsivystymo lygiams. Todėl vaiką autistą galima sutikti ir specialioje, ir įprastoje ikimokyklinėje įstaigoje, specialioje mokykloje ar gimnazijoje. Visur šiuos vaikus lydi dideli bendravimo su kitais žmonėmis ir adaptacijos sunkumai. Jiems reikalingas palaikymas, speciali pagalba. Tačiau vietoje to aplinkiniai dažnai jiems nebūna geranoriški, nesupranta ir netgi atstumia.
Elgesio lygyje atsakymas „taip“, nes autistas gali elgtis kaip labai baikštus ir drovus sveikas žmogus tam tikrose situacijose. Tačiau biologiniame lygyje autistai dažniausiai labai skiriasi nuo kitų žmonių - yra anatominis ar neurofiziologinis jų negalės mechanizmo sutrikimas smegenyse, kurio neturi kiti žmonės. Kognityviniame lygyje (pagal kiekvieną pasirinktą teoriją) autistai skiriasi nuo kitų žmonių.
Pagrindinis autizmo bruožas - sutrikęs gebėjimas bendrauti ir suprasti kitus žmones. Šio sutrikimo lygis ir socialinės adaptacijos laipsnis svyruoja. Vienoje pusėje - klasikiniai „užsirakinę“ autistai, bijantys artimo bendravimo su kitais žmonėmis, o kitame „aktyvūs, bet keisti“, siekiantys bendravimo, tačiau neturintys intuityvaus kitų žmonių jausmų supratimo ir nesugebantys adekvačiai išreikšti savo jausmų, tačiau labai gabūs, gerai besimokantys.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai išsklaido vyraujančius mitus apie autizmą, todėl reikėtų paneigti labiausiai paplitusias klaidingas nuomones apie autizmo sutrikimą (S. 1. • Autistai visada turi specialių „mokslininko sugebėjimų“. • Autizmas stebimas visuose IQ lygiuose, tačiau labai dažnai lydimas protinio atsilikimo.
Autizmo Istorija
Ankstyvajame viduramžyje, inkvizicijos laikais, autistus laikė „velnio apsėstaisiais“ ir degino ant laužų. Rusijoje juo skaitė šventaisiais, pagal budistų .tikėjimą - tai „senos sielos“, kurios atėjo į šį pasaulį, kad mus pamokytų - meilės, kantrybės, atsidavimo ir tolerancijos.
Tik 1867 m. H. Maudsley - pirmas psichiatras, atkreipęs dėmesį į vaikus, turinčius rimtų psichikos sutrikimų, apimančius raidos sutrikimus (S. Levinskienė,1998). Froido amžininkas O. Bloiler (1908m.) pavartojo terminą autizmas, aprašydamas suaugusiųjų šizofreniją. A. L. Kanneris (1938m.) paskelbė pirmąsias idėjas, o 1943 metais paskelbė savo darbą apie vaikus su autistiniais afektinio kontakto sutrikimais. Šis L. Kannerio darbas iki šiol yra ir lieka vienas populiariausių autizmo literatūroje.
1944 metais austrų psichiatras H. Aspergeris paskelbė savo disertaciją apie „autistišką psichopatiją“ vaikystėje. Abu mokslininkai nieko nežinodami apie vienas kito tyrinėjimus, aprašė retą, mažai suprantamą sutrikimą. Jų aprašymuose yra daug bendrų dalykų ir tam tikrų skirtumų (jų nuomonės išsiskyrė dėl autistų kalbos, mokymosi ir motorikos sugebėjimų).
Autizmas lemia bendravimo, socialinio sąveikos elgesio sutrikimus ir stipriai pažeidžia vaiko raidą bei socialinę adaptaciją, todėl autizmas priskiriamas įvairiapusių sutrikimų grupei (R. Ivoškuvienė, J.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Autizmo Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Autizmo priežastys yra įvairios, tačiau dažniausiai išskiriamos keturios autizmo aiškinimo teorijos: 1) genetinė; 2) biologinė; 3) psichologinė; 4) organinė - neorganinė.
Žurnale „Archives of General Psychiatry“ skelbiama, jog nebe jaunų tėvų vaikams autizmo išsivystymo rizika yra didesnė. Britų ir JAV mokslininkų grupė nustatė, kad 40 - 50 m. amžiaus tėvų mažyliai autizmu serga 6 kartus dažniau, nei 15 - 29 m. tėvelių atžalos.
Iš 10 tūkstančių vaikų, kurių susilaukė 15 - 29 m. amžiaus tėvai, 6 mažyliai serga autizmu, 30 - 39 m. tėvų amžiaus grupėje šis rodiklis jau didėja: 9 sergantys autizmu vaikai iš 10 tūkstančių, o 40 - 49 m. tėvų amžiaus grupėje - net 32 iš 10 tūkstančių vaikų sirgimo autizmu. Dar vyresnių tėvų amžiaus grupėje rodiklis būtų dar didesnis. Mokslininkai mano, kad rastas dėsningumas atsiranda, nes su amžiumi didėja genetinių defektų (mutacijų).
Naujo tyrimo metu paaiškėjo, kad vyriško lytinio hormono testosterono kiekis gimdoje palieka ryškų pėdsaką visam gimstančio kūdikio gyvenimui. Tyrimas aiškina, kad vyrai autizmu serga keturis kartus dažniau nei moterys. Mokslininkai išsiaiškino, kad jei gimdoje vyrauja aukštas testosterono lygis, metų amžiaus vaikų žodynas būna skurdesnis nei kitų. Be to, jie vengia akių kontakto.
Kita vertus, buvo išsiaiškinta, kad 8 metų mergaitės, kurių vaisiaus vandenyse jų motinų nėštumo metu buvo daugiau hormono, geriau atlikdavo kai kurias protines užduotis, susijusias su dvimačių figūrų orientacija. Visi šie faktai dera su S. Baron-Coheno teorija, kad didesnis testosterono kiekis gimdoje lemia smegenų vystimąsi analizavimo ir sisteminimo linkme - tokias užduotis įprastai geriau atlieka vyrai. Tačiau taip pat testosteronas menkina bendravimo ir užuojautos galimybes. Šios savybės labiau būdingos moterims. Mokslininkas mano, kad autizmas yra ekstremali vyriškų smegenų forma. Sergantieji šia liga prasčiau bendrauja, tačiau dažniausiai neįtikėtinai gerai atlieka sisteminimo užduotis.
22 metus tyrus jaunus pacientus, sergančius autizmu, paaiškėjo, kad šios ligos rizika padidėja gimusiems kovą ir rugpjūtį. Dėl to gali būti kaltos infekcijos, vyraujančios pradėjimo metu arba pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Genetinės Priežastys
Viena iš žinomiausių autizmo priežasčių yra genetiniai pakitimai. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos. F. F. Happe mano, kad 10-15% vaikų autizmo priežastis gali būti trapios X chromosomos pakitimas. Amerikos nacionaliniame institute (2000) atrastas genas Hoxai ir manoma, kad jis gali sukelti autizmą. Iš tirtų 57 autistiškų asmenų 22 (40%) turėjo šį Hoxai geną. Taigi viena iš autizmo priežasčių gali būti genetiškai paveldimos ligos (R. Ivoškuvienė, J.
Biologinės Priežastys
Biologinės priežastys nėra tiksliai apibrėžtos ir teigti, kad tik jos yra autizmo priežastis, netikslinga. Bandymas gydyti vaistais, nėra efektyvus. Todėl šios rūšies priežasčių aiškinimas ir toliau turėtu būti įvairių su autizmo problema susijusių specialistų tyrimo objektu (R. Ivoškuvienė, J.
Biocheminės autizmo priežastys , tai įvairūs biocheminiai nenormalumai. Jie aiškinami taip: smegenys susideda iš daugybės ląstelių neuronų, kurie priima ir perduoda informaciją cheminiais elementais, vadinamais neuroperdavėjais. Tų cheminių medžiagų trūkumas - autizmo atsiradimo priežastis. Vieni iš grupės cheminių elementų, priimančių ypatingus pranešimus, yra monoaminai. Jie susideda iš seratonino, dopamino, norepinerpino, jie randami smegenyse ir kontroliuoja emocijas ir elgesį. Kitas aiškinimas - padidėjęs opioido kiekis. Vaiko smegenys pagamina per daug šios medžiagos - dėl to atsiranda šabloniški judesiai, socialinio intereso stoka ir kt. Dar buvo ištirta, kad daliai vaikų autizmą skatina tėvų narkomanija.
Psichologinės Priežastys
Psichologinės autizmo aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad dėl vaiko raidos ir elgesio sutrikimų kalti tėvai. Netinkama šeimos aplinka laikoma autizmą sukeliančiu pagrindiniu veiksniu. B. Bettelheim (1976) manė, kad tėvai nepakankamai skirdami laiko vaikams, slopina jų socialinį elgesį ir bendravimą. Autorius, remdamasis savo prisiminimais apie praleistą laiką nacių koncentracijos stovyklose, pažymėjo vaikų, turinčių autistiškų požymių ir kalinių vaikų, su kuriais jis dirbo panašumą. Panašų poveikį daro šeimos, siekdamos reguliuoti vaiko elgesį ir aplinką.
Manoma, kad autistiški vaikai suvokia savo aplinką kaip labai šaltą, grėsmingą ir priešišką. Nuo tokios aplinkos jie atsiriboja ir užsidaro. Tai lyg reakcija į nepalankias tėvų asmenybes ar kitas priešiškas aplinkybes.
Organinės-Neorganinės Priežastys
Įvairūs smegenų susirgimai (uždegimai), fizinės traumos, išsigimimai, tai organinės-neorganinės priežastys. Dėl šių priežasčių atsiranda disfunkcija, sukelianti autizmą. sutrikęs. Gydytojų teigimu, organinis-neorganinis pakitimas yra autizmą sukelianti priežastis.
Yra nustatytos keturios organinės-neorganinės priežastys: 1) Pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas. 2) Nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos. 3) Limbinės sistemos disfunkcija. 4) Kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad autizmo priežastis - smegenų pažeidimas. Smegenėlių funkcija gali sutrikti dėl organinio-neorganinio, genetinio, biocheminio ar kitų centrinės nervų sistemos pažeidimų. Organinių pažeidimų priežastys, gali būti infekcinės lligos. Dažnesnė iš jų raudonukė - virusas, įgytas pirmaisiais nėštumo mėnesiais, citomegalija, herpes, encefalito virusas. Autizmo priežastis gali būti nėštumo ar gimdymo traumos.
Autistinių Vaikų Raida
Socialinis elgesys - tai žmogaus gebėjimas įsitraukti į kitų žmonių grupę ir aktyviai arba bent iš dalies aktyviai dalyvauti tos grupės gyvenime. Vaikas sergantis autizmu, netinkamai supranta socialinius - emocinius signalus: jis nepakankamai reaguoja į kitų žmonių emocijas, savo elgesiu netinkamai prisitaiko prie socialinės situacijos. Be to, būdingas skurdus socialinių signalų vartojimas ir silpna socialinių, emocinių ir komunikacijos įgūdžių integracija, ypač socialinio ir emocinio bendravimo stoka.
Taip pat gali būti nepakankamas socialinis turimų kalbinių įgūdžių vartojimas, pažeisti sugebėjimai žaisti imitacinius bei socialinius žaidimus, blogas sinchroniškumas ir subtilaus kūrybingumo bei fantazijos stoka mastymo procesuose. Šiems vaikams būna pažeista balso moduliacija ir kalba lydinčiu gestu, padedančiu pabrėžti mintis, stoka. S. Edelson nurodo, jog socialinio elgesio sutrikimai yra būdas autizmui nustatyti.
Vaikai kuriems būdingas socialinis vengimas, norėdami išvengti kontakto, atsuka nugarą. Tokia poza buvo suprantama kaip žmonių baimė arba nemėgimas. Tačiau iš tiesų problema kyla dėl to, kad autistiški vaikai yra jautrūs sensoriniams dirgikliams. Asmenys bendraujantys su kitais žmonėmis nepatiria malonumo, nes jų smegenyse yra pakitęs beta...
Autizmo Spektro Sutrikimai (ASS)
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra sudėtingas neurologinis raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais būdais ir paveikiantis asmens socialinius, komunikacinius ir elgesio įgūdžius. Šis sutrikimas pasireiškia įvairiais būdais, todėl jis vadinamas „spektras“. Kai kurie asmenys gali turėti lengvus simptomus, o kiti - labai sunkius.
Autizmas paprastai nustatomas vaikystėje, dažniausiai prieš trečius gyvenimo metus, ir yra ilgalaikis būklė, kuri veikia visą gyvenimą. Asmenys, turintys autizmą, gali turėti sunkumų suprasti kitų žmonių emocijas, įsitraukti į pokalbius ar elgtis pagal socialines normas. Jie taip pat gali turėti ribotą interesų ratą ir gali užsiimti pasikartojančia veikla.
Nors nėra žinomo autizmo gydymo būdo, ankstyvas įsikišimas ir specializuotos terapijos gali padėti pagerinti socialinius įgūdžius, komunikaciją ir elgesį. Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą.
Šiame straipsnyje gilinamasi į genetinių tyrimų svarbą autizmo spektro sutrikimų srityje. Aptarsime, kaip genetika prisideda prie autizmo atsiradimo, kokie genetiniai tyrimai yra prieinami ir kaip jie gali padėti diagnozuoti, prognozuoti ir gydyti šį sudėtingą sutrikimą.
Pagrindiniai Veiksniai, Didinantys Autizmo Riziką:
- Genetiniai veiksniai: Paveldimos genų mutacijos arba naujos mutacijos gali padidinti autizmo riziką.
- Aplinkos veiksniai: Prenatalinis poveikis teratogenams, tėvų amžius, komplikacijos gimdant.
- Kiti veiksniai: Ankstyva smegenų vystymosi anomalija, imuninės sistemos disfunkcija.
- Šeimos istorija: šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.
- Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi.
- Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas.
Pagrindiniai Autizmo Simptomai:
- Sunkumai su socialine sąveika: Sunku suprasti kitų jausmus, trūksta bendravimo įgūdžių, vengia akių kontakto.
- Komunikacijos problemos: Vėluojantis kalbos vystymasis, sunkumai dalyvaujant pokalbiuose, neįprasta kalbos struktūra.
- Ribotas ir pasikartojantis elgesys: Siauri interesai, prisirišimas prie rutinų, kartotiniai judesiai (pvz., plasnojimas rankomis).
- Sensorinio jautrumo problemos: Hiperjautrumas arba hipojautrumas garsams, šviesai, tekstūroms.
Autizmo Spektro Sutrikimų Klasifikacija
- Lengvas autizmas: Šiuo atveju asmenys gali turėti socialinių sunkumų, tačiau geba gyventi savarankiškai. Jie gali turėti gerą žodinę kalbą, tačiau gali turėti problemų su socialiniais niuansais ir bendravimu.
- Vidutinio sunkumo autizmas: Asmenys gali turėti sunkesnių socialinių ir komunikacijos sunkumų, taip pat elgesio problemų, kurios gali reikalauti pagalbos kasdieniame gyvenime.
- Sunkus autizmas: Sunkūs socialiniai, komunikaciniai ir elgesio sunkumai. Tokiems asmenims gali prireikti didelės paramos ir priežiūros visą gyvenimą.
Svarbu suprasti, kad autizmas yra unikalus ir kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingais bruožais ir simptomais, tad kiekvienas asmuo turi savo individualias ypatybes.
Genetinių Tyrimų Svarba Autizmui
Genetiniai tyrimai tampa vis svarbesni autizmo spektro sutrikimų (ASS) supratimo ir valdymo srityje. Štai keletas pagrindinių priežasčių, kodėl genetiniai tyrimai yra svarbūs:
- Priežasčių nustatymas: Genetiniai tyrimai gali padėti nustatyti specifines genetines mutacijas ar variantus, kurie prisideda prie autizmo atsiradimo. Tai gali suteikti vertingos informacijos apie biologinius mechanizmus, susijusius su šiuo sutrikimu.
- Ankstyva diagnostika: Nors nėra vieno medicininio testo autizmui diagnozuoti, genetiniai tyrimai gali būti naudojami kaip pagalbinė priemonė diagnozei patvirtinti arba atmesti, ypač tais atvejais, kai simptomai nėra aiškūs. Ankstyva diagnostika leidžia pradėti ankstyvą intervenciją, kuri gali pagerinti vaiko raidą ir gyvenimo kokybę.
- Rizikos įvertinimas: Genetiniai tyrimai gali padėti įvertinti riziką susirgti autizmu šeimose, kuriose jau yra sergančiųjų. Tai gali būti naudinga šeimoms, planuojančioms vaikus, arba norinčioms suprasti riziką savo vaikams.
- Individualizuotas gydymas: Nustatant specifinius genetinius veiksnius, prisidedančius prie autizmo, galima sukurti individualizuotus gydymo planus, kurie būtų labiau veiksmingi. Pavyzdžiui, jei nustatoma, kad tam tikra genų mutacija veikia tam tikrą smegenų funkciją, galima taikyti terapijas, skirtas būtent tai funkcijai gerinti.
- Naujų terapijų kūrimas: Genetiniai tyrimai gali padėti identifikuoti naujus vaistų taikinius arba terapines strategijas, skirtas autizmui gydyti. Suprantant genetinius mechanizmus, susijusius su šiuo sutrikimu, galima sukurti veiksmingesnius ir tikslingesnius gydymo būdus.
Genetinių Tyrimų Tipai Autizmui
- Chromosomų mikroarray analizė (CMA): Šis tyrimas nustato chromosomų delecijas ir duplikacijas, kurios gali būti susijusios su autizmu.
- Egzomo sekoskaita: Šis tyrimas analizuoja visus genus, koduojančius baltymus, ir nustato mutacijas, kurios gali būti susijusios su autizmu.
- Viso genomo sekoskaita: Šis tyrimas analizuoja visą genomą, įskaitant genus, nekoduojančius baltymus, ir nustato mutacijas, kurios gali būti susijusios su autizmu.
- Vieno geno tyrimai: Šie tyrimai analizuoja specifinius genus, kurie yra žinomi kaip susiję su autizmu.
Tiriant genetinį kodą, nėra esminio skirtumo, ar tyrimas darytas iš seilių ar iš kraujo - tai tik technologinis klausimas. Kiekvienas genetinis tyrimas turi skiriamąją gebą, t. y. kiek tyrimas gali parodyti. Jei buvo tiriamos chromosomos, tyrimas gali parodyti, kad nėra chromosominės ligos. Jei buvo tiriami su autizmo bruožais susiję genai, pavyzdžiui, Fragilios X chromosomos sindromas, ir jis nebuvo nustatytas, vadinasi, asmuo neturi būtent to sindromo.
Pagrindiniai Diagnostikos Etapai:
- Medicininė istorija ir elgesio stebėjimas: Gydytojai stebi vaiko elgesį ir renka informaciją apie vystymosi istoriją.
- Diagnostiniai testai: ADI-R, ADOS ir kiti standartizuoti įrankiai autizmo vertinimui.
- Fiziniai ir neurologiniai tyrimai: Klausos ir kalbos tyrimai, neurologiniai tyrimai siekiant atmesti kitus sutrikimus.
Gydytojai genetikai pirmiausia išsiaiškina paciento nusiskundimus ir jo sveikatos būklę. Labai svarbu žinoti ir šeimos narių sveikatą. Nuo to priklauso, kurie genetiniai tyrimai bus atliekami pirmiausia. Tačiau ir atlikus genetinius tyrimus, gali likti klausimų dėl diagnozės. Tuomet gydytojai genetikai analizuoja literatūros duomenis, daug diskutuoja, bendradarbiauja su užsienio ekspertais, siekdami įvertinti, ar nustatyti genetiniai pokyčiai turi klinikinę reikšmę, sąsajų su paciento simptomais ir sutrikimais, ar vis dėlto jų nėra. Dažnai nustatoma, kad matomas genetinis pakitimas nepasireiškia, todėl tas pokytis nėra aktualus konkrečiam asmeniui.
Gydymas ir Intervencijos
Nėra specifinio gydymo autizmui, tačiau įvairios intervencijos ir terapijos gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ankstyvas įsikišimas yra svarbus norint padėti vaikams su autizmu išmokti socialinių, komunikacinių ir elgesio įgūdžių. Dažniausiai naudojamos elgesio terapijos, tokios kaip taikomoji elgesio analizė (ABA), kurios tikslas yra išmokyti specifinių įgūdžių ir elgesio. Kiti metodai gali apimti kalbos ir kalbėjimo terapiją, ergoterapiją ir socialinių įgūdžių mokymą. Vaistai gali būti skiriami siekiant valdyti specifinius simptomus, tokius kaip dirglumas, agresija arba nerimas, tačiau nėra vaistų, kurie tiesiogiai gydytų autizmą.
Pagrindiniai Gydymo Metodai:
- Elgesio terapija: Taikomoji elgesio analizė (ABA), socialinių įgūdžių mokymas.
- Kalbos ir kalbėjimo terapija: Padeda pagerinti komunikacijos įgūdžius.
- Ergoterapija: Skirta pagerinti kasdienius įgūdžius ir sensorinį apdorojimą.
- Vaistai: Naudojami simptomams valdyti, pvz., dirglumui, agresijai, nerimui ar hiperaktyvumui.
Ankstyvoji Pagalba
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Nusprendus taikyti Taikomosios elgesio terapijos metodais grįstą mokymą reikėtų kreiptis į tai vykdančius paslaugų teikėjus. Bus sudaryta programa, su vaiku dirbs terapeutas. Tai daroma centre arba namuose. Paslaugų kainas nustato kiekvienas privatus paslaugų teikėjas. Kai kurie paslaugų teikėjai darbo metodų apmoko tėvus, tuomet patys tėvai dirba su vaikais, tik prižiūrint specialistams. Tokios paslaugos pigesnės. Siūloma, kad ankstyvoji intervencija vyktų bent 10-20 val. Tai kasdieniniai specialūs užsiėmimai su vaikais, vykstantys specialiame centre ar namuose, jų trukmė apie 2 akademines valandas.
Liaudiškos Priemonės ir Alternatyvios Terapijos
tags: #autizmas #truksta #ar #perdaug #chromosomu