Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra sudėtingas neurologinis raidos sutrikimas, kuris paveikia individo socialinę sąveiką, komunikaciją, elgesį ir interesus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra autizmas, kokie jo požymiai, priežastys, diagnostikos metodai ir gydymo galimybės.
Autizmo Apibrėžimas ir Terminologija
Autizmas (gr. autos - pats) yra neurologinės ir psichikos raidos sutrikimas, pasireiškiantis fiziniais, pažinimo (mąstymo, suvokimo), emocijų, socialinių įgūdžių ir kalbinio bei nekalbinio bendravimo trūkumais. Ligų klasifikacijose autizmo sąvoka 2000 m. buvo pakeista raidos nuokrypio sudėtingumą ir įvairovę atspindinčia sąvoka - autizmo spektro sutrikimu (ASS) (angl. Autism Spectrum Disorder, ASD).
ASS yra neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris gali paveikti socialinį gyvenimą, komunikaciją, įpročius, interesus, prisitaikymą prie aplinkos ir kasdienį gyvenimą. Tai vadinama „spektru”, nes sutrikimas gali turėti labai skirtingų simptomų ir sunkumo laipsnių, nuo lengvo iki sunkaus.
Autizmo Požymiai ir Simptomai
Vienodų autizmo spektro sutrikimo simptomų derinio ar profilio nėra. Sutrikimo simptomai labai įvairūs ir gali pasireikšti skirtingu stiprumu. Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga:
- Nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
- Psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Socialinės Sąveikos Sutrikimas
Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą. Socialinės sąveikos sutrikimui būdingi šie požymiai:
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
- Akių kontakto stoka.
- Noro bendrauti ir kurti santykius stoka.
- Nemokėjimas sukurti abipusių santykių.
- Socialinių taisyklių nesupratimas.
- Intuityvus bendravimo nepajutimas.
- Kito žmogaus elgesio intencijų.
Komunikacijos Sutrikimas
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems. Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimui būdinga:
- Kalbos stoka.
- Kūno kalbos, gestų stoka.
- Sunkumai palaikant pokalbį.
- Nesugebėjimas pasakoti.
- Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant.
- Echolalijos.
- Sutrikęs socialinis žaidimas.
Elgesio Ypatumai
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Elgesio ypatumams, priklausantiems nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų, priskiriami:
- Ribotas interesų ratas.
- Reikalavimas laikytis rutinos.
- Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
- Stereotipijos.
- Sensoriniai sutrikimai.
Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas.
Kaip suaugusiųjų autizmas nepastebimas
„Raudonos Vėliavėlės“: Ankstyvieji Autizmo Požymiai
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako dviejų žodžių frazių (neįskaitant mėgdžiojimo ar kartojimo).
Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Autizmo Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.
Sutrikimą pirmiausia lemia genetiniai veiksniai - ne vienas, o kelių ar net keliolikos genų deriniai (poligeninis paveldėjimas), netgi konkretūs lytinių ar kitų chromosomų genai - tiek iš tėvų gaunami, tiek atsiradusios jų mutacijos gemalo ar vaisiaus raidos etapuose. Mutacijas gali sukelti tam tikri aplinkos veiksniai (pvz., motinos ligos, mitybos ypatumai, vaistų ar raidai kenksmingų medžiagų vartojimas nėštumo metu). Genų raišką gali stiprinti ar silpninti kiti aplinkos veiksniai, veikiantys tiek per motinos organizmą, tiek tiesiogiai naujagimį jau po gimimo.
Yra ir akivaizdžių rizikos veiksnių, tai lytis - berniukų imtyse autizmo spektro sutrikimas aptinkamas keturis kartus dažniau negu mergaičių (toks pat santykis ir tarp suaugusių vyrų ir moterų); šeimos istorija (jei šeimoje yra autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo, joje didesnė tikimybė gimti asmeniui su šiuo sutrikimu).
Autizmo spektro sutrikimo požymiai dažnai būdingi asmenims, turintiems kitokių raidos sutrikimų - Retto sindromą (įgimtas genetinis sutrikimas, paveikiantis vaiko neurologinį vytymąsi), veiklos ir dėmesio sutrikimą, protinį atsilikimą, raidos sutrikimus dėl X chromosomos anomalijų; gimusiems prieš laiką (ypač labai ankstyvas priešlaikinis gimimas - iki 26-os nėštumo savaitės) ir gimusiems labai mažo kūno svorio.
Autizmo Diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Taip pat skaitykite: Patyčios ir autizmas: ką reikia žinoti
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais. Diagnozavimo procesas apima:
- Pradinį įvertinimą: išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
- Simptomų vertinimą: gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
- Tyrimus ir testus: gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
- Išsamesnės diagnozės išvados: po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
- Išsamų vystymosi istorijos įvertinimą: svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
- Kitų galimų diagnozių atmetimą: gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
Pagalba ir Gydymas
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Autizmo spektro sutrikimas vaistais nepagydomas, iš jo neišaugama. Vienintelis kelias įveikti autizmo spektro sutrikimo pasekmes yra kryptingas, kantrybės reikalaujantis, nuolatinis, visapusiškas ir individualizuotas ugdymas: bendrasis švietimas, bendravimo, adaptyvaus elgesio, mąstymo, judėsenos, vykdomųjų funkcijų (ypač savikontrolės ir savireguliacijos) lavinimas.
Labai svarbus ankstyvas savarankiško gyvenimo, užimtumo ir konkrečios profesinės veiklos mokymas. Pasaulyje (ir Lietuvoje) labai paplito ir toliau plėtojama Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis, ABA), kuri taikoma autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų neadaptyviems ir netinkamiems elgesio modeliams įveikti, naujiems įgūdžiams formuoti ir bendravimo bei socialiniams įgūdžiams tobulinti.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Ergoterapija
Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.
Ergoterapeutas individualiai pritaiko terapinį planą pagal kiekvieno suaugusio asmens turinčio autzimo spektro sutrikimą poreikius ir gebėjimus.
Svarbūs Aspektai Diagnozuojant ir Gydant Autizmą
Tik tinkami specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Jie turi reikiamą išsilavinimą, patirtį ir žinias, norint atlikti išsamų vertinimą ir diagnozę.
Po diagnozės suaugusieji su autizmu gali būti kvalifikuoti gauti kitas svarbias paslaugas, tokias kaip finansinė parama, specialus ugdymas, terapija, parama darbe ar teisinė pagalba.
Gavus diagnozę, suaugusieji su autizmu gali gauti psichologinę paramą ir pagalbą, padedančią jiems suprasti ir priimti savo būklę, bei išmokti įveikti iššūkius, su kuriais jie susiduria.
Statistika ir Paplitimas
Autizmo spektro sutrikimas apytikriai vienodas visose rasėse ir tautose. Sutrikimo paplitimą tiksliai nustatyti sunku dėl besikeičiančios autizmo sampratos (ne visada aišku, kurie variantai turėtų būti įtraukiami į epidemiologinius tyrimus), dėl dviejų pagrindinių medicininių klasifikacijų skirtingų kriterijų ir autizmo spektro sutrikimo kategorijų, dėl šalyse taikomų skirtingų diagnostinių kriterijų ir amžiaus ribų (vienur tiriami vaikai nuo 2 iki 8 m., kitur nuo 0 iki 17 m., dar kitur imami visi gyventojai).
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų skaičius sudaro nuo 0,4 iki 1 % (apie 100-170 mln.) viso pasaulio gyventojų: Šiaurės Amerikoje - 0,79-1,25 %, Europoje - 0,57-0,91 %, Azijoje - 0,41-0,59 %, Afrikoje - apie 1 %, Australijoje - iki 1,7 %.
Patikimiausią autizmo spektro sutrikimo statistiką pagal valstijas, rasę, socialinį ir ekonominį žmonių statusą, tautybę, amžių pateikia Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (angl. Centers for Disease Control and Prevention) 2023 pateikė tokias sutrikimo paplitimo tarp 3-17 m. amžiaus vaikų tendencijas:
Autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų skaičiaus nuoseklus didėjimas iš dalies aiškinamas visuomenės dėmesio stiprėjimu, tobulėjančia diagnostika ir įveikos plėtra.
Nustatomų autizmo atvejų sparčiai daugėja, berniukų ir mergaičių su autizmo diagnoze santykis 4:3 (svyruoja pagal kiekvienų metų duomenis), absoliučiais skaičiais tai sudarytų nuo 867 (mergaičių) iki 2855 (berniukų). Tarp 0-18 m. amžiaus asmenų turėtų būti apie 1 % autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų, iš 503 510 minėto amžiaus vaikų būtų apie 1000 mergaičių ir 4000 berniukų, turinčių autizmo spektro sutrikimą.
Autizmas nėra liga. Autistu gimstama, o ne susergama. O pats autizmas nėra gydomas ar pagydomas.
| Metai | Paplitimas tarp 3-17 m. vaikų |
|---|---|
| 2000 | 0,67 % |
| 2020 | 2,76 % |
Šis straipsnis parengtas siekiant suteikti išsamią informaciją apie autizmą, jo požymius, priežastis ir gydymo būdus. Svarbu suprasti, kad autizmas yra individualus, ir kiekvienas asmuo su autizmo spektro sutrikimu turi savo unikalias savybes ir stipriąsias puses.