Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų (ASS), dažnai susiduria su iššūkiais, kurie trukdo jiems formuoti priimtinus santykius su visuomene socialinėje, kultūrinėje ir ekonominėje aplinkoje. Dėl šios priežasties jie dažnai yra nesuprasti ir atstumti labiau nei bet kurie kiti visuomenės nariai.
Vaiko teisių konvencijoje, priimtoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d. (ir ratifikuotoje Lietuvoje 1995 m.), I dalies 23 straipsnyje kalbama apie vaikus, turinčius negalią. Ten nurodoma, kad vaikas, turintis psichinę ar fizinę negalią, turi teisę į ypatingą globą, auklėjimą ir mokymą, padedant jam gyventi visavertį gyvenimą, išsiugdyti kaip galima didesnį pasitikėjimą savo jėgomis ir integruotis į socialinę aplinką.
Deja, vyraujantis požiūris į tokius vaikus ir suaugusius yra gajus - jie dažnai būna atstumtieji, kurių šalinamasi, nesuprasti daugelio: bendraamžių, mokytojų, auklėtojų, nes mūsų įsisenėjusioje sąmonėje viskas kas neatitinka tam tikrų nustatytų šablonų, ar kelia sunkumų - yra blogai. Apie turinčius autizmo, Rett sindromą dažnai manoma kaip apie naštą visuomenei, Aspergerio sindromą - prastai išauklėtus, nemokančius tinkamai elgtis, keistus vaikus. Būtina šviesti visuomenę, skatinti savitarpio pagalbą, empatiją, humanišką požiūrį į kitokius žmones.
Autizmo istorija ir paplitimas
Užuominų apie autizmo sutrikimą randama įvairių šalių tautosakoje. Įvairiose pasakose minimi herojai, kuriems būdingas naivumas, nesugebėjimas suprasti perkeltinės prasmės, keistas elgesys. Tik 1867 m. H. Maudsley - pirmas psichiatras, atkreipęs dėmesį į vaikus, turinčius rimtų psichikos sutrikimų, apimančius raidos sutrikimus (S. Froido amžininkas O. A. L. Kanneris (1938) paskelbė pirmąsias idėjas, o 1943 metais paskelbė savo darbą apie vaikus su autistiniais afektinio kontakto sutrikimais. Šis L. 1944 metais austrų psichiatras H. Abu mokslininkai nieko nežinodami apie vienas kito tyrinėjimus, aprašė retą, mažai suprantamą sutrikimą. Jų aprašymuose yra daug bendrų dalykų ir tam tikrų skirtumų (jų nuomonės išsiskyrė dėl autistų kalbos, mokymosi ir motorikos sugebėjimų). Bendras gydytojų, psichologų, spec. L. Autizmas lemia bendravimo, socialinio sąveikos elgesio sutrikimus ir stipriai pažeidžia vaiko raidą bei socialinę adaptaciją, todėl autizmas priskiriamas įvairiaspalvių sutrikimų grupei.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Paskutiniais duomenimis asmenų, turinčių autizmo sindromą vis daugėja. C. Gillberg ir M. Coleman konstatuoja, kad iš 10000 vaikų yra 10-14, pasižyminčių autizmo sindromu. Dauguma autorių F. Happe (1994), E. Schopler (1980), G. Wirth (1994) ir kt. U. Frith (1989) nurodo, kad Šiaurės Škotijoje buvo ištirta 20800 vaikų nuo 6 iki 14 metų. Iš jų 21 nustatytas autizmo sindromas. Berniukų ir mergaičių santykis - 2,5:1.
Įrodyta, kad autizmo sutrikimas bei Asergerio sindromas vienodai pasiskirstę visuose socioekonominiuose sluoksniuose (Wing L., 1993; Howlin P., 1997; Rutter M., 1998). Paskutiniais metais atliktų epidemiologinių tyrimų duomenys rodo mažesnį berniukų/mergaičių santykio skirtumą 2-3:1 (Sponheim E., Skjeldal O., 1998; Kielinen M. ir kt.), nei buvo gaunama anksčiau 4-5:1 (Steffenburg S., Gillberg C., 1986; Burd L. ir kt.
Šias tendencijas atspindėjo ir Lietuvoje gauti duomenys: nustatytas Aspergerio sindromo paplitimas 7-16 metų amžiaus Vilniaus miesto vaikų populiacijoje 59:10000 (0,59%), berniukų - mergaičių santykis 1,6:1; vaikystės autizmo paplitimas 11,8:10000 (0,12%), berniukų - mergaičių santykis 1,9:1 (S.
Autizmo priežastys
Nusakyti autizmo priežastis yra gana sudėtinga. Psichologinės autizmo aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad dėl vaiko raidos ir elgesio sutrikimų kalti tėvai. Netinkama šeimos aplinka laikoma autizmą sukeliančiu pagrindiniu veiksniu. B. Autorius, remdamasis savo prisiminimais apie praleistą laiką nacių koncentracijos stovyklose, pažymėjo vaikų, turinčių autistiškų požymių ir kalinių vaikų , su kuriais jis dirbo panašumą. Panašų poveikį daro šeimos, siekdamos reguliuoti vaiko elgesį ir aplinką. Manoma, kad autistiški vaikai suvokia savo aplinką kaip labai šaltą, grėsmingą ir priešišką. Nuo tokios aplinkos jie atiriboja ir užsidaro. Tokia autizmo aiškinimo teorija vyravo iki 1980-ųjų metų. Tačiau L. Kanner nurodė, kad šio sutrikimo priežastis gali būti biologinio pobūdžio. Išsamesnius tyrimus, paneigdama psichologinę teoriją atliko L.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Biologinės autizmo priežastys - tai įvairūs, kaip nurodo R. Simpson ir P. Zionts (1992), biochemniai nenormalumai. Jie aiškinami taip: smegenys susideda iš daugybės ląstelių - neuronų, kurie priima ir perduoda informaciją cheminiais elementais, vadinamais neuroperdavėjais. Tų cheminių medžiagų trūkumas - autizmo atsiradimo priežastis. Vieni iš grupės cheminių elementų, priimančių ypatingus pranešimus, yra monoaminai. Jie susideda iš serotonino, dopamino, norepinerpino, jie randami smegenyse ir kontroliuoja emocijas ir elgesį. Kitas aiškinimas - padidėjęs opioido kiekis Vaiko smegenys pagamina per daug šios medžiagos - dėl to atsiranda šabloniški judesiai, socialinio intereso stoka ir kt. S. Baron - Cohen nurodo, jog atliktais tyrimais numatytas elgesio panašumas tarp autistiškų vaikų ir gyvūnų, kuriems buvo duota narkotikų. Biologinės priežastys nėra tiksliai apibrėžtos ir teigti, kad tik jos yra autizmo priežastis, netikslinga. Bandymas gydyti vaistais, nėra efektyvus. Todėl šios rūšies priežasčių aiškinimas ir toliau turėtų įvairių su autizmo problema susijusių specialistų, tyrimo objektu.
Organinės-neorganinės priežastys - įvairūs smegenų susirgimai (uždegimai), fizinės traumos, išsigimimai. Autizmo atveju ryšys tarp abiejų pusrutulių yra sutrikęs. C. Gillberg (1992), R. Simpson (1992), ir kiti autoriai nurodo, jog nustatytos keturių tipų organinės-neorganinės priežastys:
- Pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas.
- Nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos
- Limbinės sistemos disfunkcija
- Kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija.
Pastaruoju metu manoma, kad autizmo priežastis - smegenėlių pažeidimas. Smegenėlių funkcija gali sutrikti dėl organinio-neurologinio, genetinio, biocheminio ar kitokių centrinės nervų sitemos pažeidimus. Organinių pažeidimų priežastys, gali būti infekcinės ligos. Dažnesnė iš jų raudonukė - virusas, įgytas pirmaisiais nėštumo mėnesiais, citomegalija, herpes encefalito virusas. F.
Viena iš žinomiausių autizmo priežasčių yra genetiniai pakitimai. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos. F. F. kad 10-15% vaikų autizmo priežastis gali būti trapios X chromosomos pakitimas. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXAI ir manoma, kad jis gali sukelti autizmą. Taigi viena iš autizmo priežasčių gali būti genetiškai paveldimos ligos (R. Ivoškienė, J.
Autizmo požymiai ir klasifikacija
Vaikų grupavimo kriterijai nėra aiškūs. L. Wing ir J. 1) “Nuošaliųjų“ vaikų grupė. S. Lesinskienė (2000) ją vadina „atitolusiųjų“ grupė. Grupė apima vaikus ir suaugusiuosius, kurie labiausiai išsiskiria iš socialinės aplinkos. Būdami tarp artimųjų, jie gali staiga susijaudinti ir keistai pasielgti. Skirtingai negu normalios raidos vaikai, jie neseka iš paskos savo tėvų, nebėga jų pasitikti, neieško paguodos, neprisiglaudžia, kkai skauda ar yra nuliūdę. Dauguma priklausančių šiai grupei, niekad nepradeda kalbėti. Kalbantiems vaikams būdinga echolalija, įvardžių keitimas, sakinių trumpinimas iki minimumo. Nevebralinės komunikacijos sutrikimai pasireiškia nenoru būti pakeltam ant rankų, nesidomėjimu žaislais. Dauguma vaikų nežaidžia siužetinių vaidmeninių žaidimų. Jiems bbūdingas savotiškas taisykles primenantis ėjimas į mokyklą - kiekvieną dieną tuo pačiu keliu ir laiku, tais pačiais drabužiais. „Nuošaliųjų vaikų“ grupei būdinga staigi nuotaikų kaita - juokas, ar ašaros be priežasties. Ankstyvame amžiuje jie linkę vaikščioti ant pirštų galiukų, taip pat neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius: šviesą, garsą, skausmą. Būdingas neadekvatus elgesys: agresija, nenustygimas vietoje, nesupratimas socialinio elgesio normų ir instrukcijų.
Taip pat skaitykite: Išmokos šeimoms su vaikais
Šios grupės vaikai yra neagresyvūs ir valdomi. Jie labiau draugiški, priimantys ir mažai aktyvūs. Jų kalba dažnai yra geriau išsivysčiusi, tačiau stebimi autizmui būdingi kalbos nenormalumai (S. Lesinskienė, 1998). „Pasyviosios“ grupės vaikams būdingi stereotipiniai pasikartojantys judesiai. Vaikai labai nemėgsta kai kas nors kišasi į jų vveiklą. Jų gebėjimai yra didesni, tačiau geriau atlieka vizualines užduotis, negu verbalines.
Šiai grupei priklausantys geba aktyviai bendrauti su kitais asmenimis. Kalba labiau išplėtota, o kai kurių gramatiškai taisyklinga ir leksiškai turtinga. Šios grupės vaikams dažnai būdinga sutrikusi motorinė koordinacija. Yra keistos eisenos ir pozos, nerangūs. Vaikų skirstymas į grupes, kaip nurodo L Wing, neturėtų būti griežtas.
Sunkus emocinio ir motorinio vystymosi sutrikimas, vaiko užsisklendimą savyje; bendravimo ir suvokimai sunkumai. Simptomai (H. Dilingas, Ch.
Iš pradžių nepastebima kokių nors kalbos ar intelekto vystymosi ypatumų. Kartą pasireiškia mažiems vaikams. Serga tik berniukai. Aspergerio sindromo terminą bei diagnozę pasiūlė ir įvedė L. Wing (1981) tam, kad išskirtų labai gabių autistų grupę, kuri neatitinka Kannerio apibūdintų tylių ir ntolusių žmonių stereotipo. autizmo sutrikimu. Šiam sindromui būdinga nesutrikusi kalbos bei kognityvinių funkcijų raida, normalus ar aukštas IQ, originalus mąstymo būdas bei ryškus motorikos negrabumas, nerangumas. Tai švelnus autizmo variantas su galimu dideliu paveldimumu (S.Lesinskienė, 1998). Simptomai (H. Dilingas, Ch.
Kodėl svarbi vėlyva autizmo diagnozė: ką norėčiau, kad žinotų mano šeima ir draugai
Socialiniai elgesio sutrikimai ir savęs stimuliavimas
S.Edelson nurodo, jog socialinio elgesio sutrikimai yra būdas autizmui nustatyti. Socialinis vengimas. Vaikai, kuriems būdingas socialinis vengimas, norėdami išvengti kontakto, atsuka nugarą. Tokia poza buvo suprantama kaip žmonių baimė arba nemėgimas. Tačiau iš tiesų problema kyla dėl to, kad autistiški vaikai yra jautrūs sensoriniams dirgikliams. Socialinis abejingumas. Asmenys bendraujantys su ktais žmonėmis nepatiria malonumo, nes jų smegenyse yra pakitęs betaendorfino kiekis. Socialinis nerangumas. Asmenys, pasižymintys autizmu, bando užmegzti kontaktus su kitais žmonėmis, tačiau nnegeba jų palaikyti - tai būdinga pasižymintiems Aspergerio sindromu. Viena iš nesėkmingo bendravimo priežasčių, negebėjimas išklausyti pašnekovo. Dažniausiai jie kalba apie save, yra ekscentriški. T.
Stimuliuodami save vaikai naudoja regą, klausą, lietimą, uoslę, skonį, judesius. Dažnai būna stereotipinių judesių. Pastebimas specifinis susidomėjimas nefunkciniais daiktų elementais - kvapas ar pojūtis palietus (Vaikų autizmas, 2000). Vaikai, turintys autizmo sindromą purto rantas, žiūri į šviesą, klausosi garsų, arba užsidengia ausis, nors garsas nėra stiprus. Kai kurie save stimuliuoja trindami daiktu odos paviršių, draskydami odą ar kitaip veikdami (prie ko nors spaudžiasi ir pan.). Neretai vaikai save stimuliuoja linguodami į šonus aar priekin ir atgal, sukdami daiktus. Dalis vaikų intensyviai uostinėja žmones ir daiktus, kiša daiktus į burną, laižo ir pan. Viena iš savęs stimuliavimo ir stereotipinio elgesio formų, kaip nurodo S.
Savęs žalojimas dažniausiai pasireiškia galvos daužymu, rankų kandžiojimu, draskymusi. Dėl negebėjimo suvokti aplinkos vaikai negeba prie jos prisitaikyti, todėl būna agresyvūs su kitais arba su savimi. D. S. Edelson pateikia dvi pagrindines savęs žalojimo aiškinimo teorijas - psichologinę ir socialinę.
Projektų svarba autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims
Svarbu, kad būtų įgyvendinami projektai, skirti ginti asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, teises, telkti ir įgalinti jų šeimų narius tinkamai atstovauti tokius asmenis bei didinti autistiškų asmenų įtrauktį į visuomenę.
Tokie projektai apima:
- Profesinio ugdymo prieinamumo ir pameistrystės programų prieinamumo autistiškiems jaunuoliams tyrimas.
- Patyčių prevenciją autistiškų vaikų atžvilgiu mokyklos bendruomenėse ir visuomenėje.
- Aktyvaus poilsio ir sveikos gyvensenos renginiai autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims ir jų šeimos nariams.
- Praktinių bendravimo su autistiškais vaikais įgūdžių įgijimas būsimiems specialistams.
- Periodinio leidinio - žurnalo "Lietaus vaikai" leidyba.
Tokios veiklos padeda spręsti identifikuotas problemas, kurios skirtos įgyvendinti projekto uždavinius ir pasiekti galutinį projekto tikslą.
Smurto prieš vaikus netoleravimas
Lietuvos visuomenės tolerancija smurtui išlieka aukšta - nors pasirodo vis daugiau susirūpinimą keliančių istorijų dėl mūsų visuomenės polinkio į smurtinį elgesį, nepagarbą vienas kitam, agresiją - atsisakyti smurtinių elgsenų, taip pat ir vaiko auklėjime, mums vis dar per sunku.
Tačiau jei norime auginti vaikus sveikais, brandžiais, atsakingais, save ir kitus gerbiančiais piliečiais ir pagaliau atsikratyti agresyvios visuomenės, kokia esame šiandien, etiketės, turime pagaliau įteisinti visišką bet kokio smurto prieš vaikus netoleravimą. Fizinės bausmės yra toks pats smurtas kaip ir bet kokia kita smurto forma.
Kai nesutariame su suaugusiuoju, pykstame ant jo ar nerandame argumentų konflikte, negalime jam pliaukštelėti ar nestipriai suduoti, nes tai pažeidžia asmens orumą ir yra draudžiama įstatymais. Vaikai turi tokią pat teisę būti apsaugoti nuo smurto kaip ir suaugusieji. Auklėjimo tikslų galima pasiekti netaikant smurtinių disciplinos būdų. Pozityviai auklėjami vaikai auga sveiki ir pasitikintys savimi. Tokie vaikai geriau sutaria su kitais. Jie turi mažiau destruktyvaus, smurtinio, agresyvaus elgesio savęs ir kitų atžvilgiu. Turi mažiau emocinių problemų - jie moka žodžiais įvardinti tai, ką jaučia, kokius rūpesčius turi, kuo džiaugiasi, o dėl ko liūdi ar ko bijo. Pozityvus auklėjimas padeda vaikams tapti pozityviais suaugusiais.
Tėvai, kurie išmoksta pozityvių, nesmurtinių auklėjimo būdų, yra laimingesni, patiria mažiau streso. Jie mažiau konfliktuoja su šeimos nariais, labiau pasitiki savo kaip tėvų jėgomis ir nuosekliau siekia savo auklėjimo tikslų. Lietuvos įstatymuose ir kituose teisės aktuose yra uždraustas smurtas prieš vaikus, žiaurus elgesys su vaikais ir bet koks vaikų išnaudojimas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kuri Lietuvos yra ratifikuota, o jos nuostatos įtvirtintos šalies įstatymuose, taip pat draudžia smurtą prieš vaikus.
Tačiau fizinės bausmės vis dar yra suvokiamos ne kaip smurtas ir vaiko teisių pažeidimas, o kaip „priimtina bausmė“, „tinkama auklėjimo priemonė“, „vienintelė galimybė sudrausminti vaiką“. Aiškus įvardijimas nacionaliniuose įstatymuose, kad bet koks smurtas prieš vaikus, taip pat ir tradiciškai pateisinamos jo formos, yra nepriimtinas ir netoleruotinas leidžia apsaugoti vaikus nuo žiauraus ir netinkamo elgesio. Tai leidžia panaikinti visus pasiteisinimus ar gynybos argumentus, kodėl fizinės bausmės yra reikalingos.
Fizinių bausmių draudimas neturi apsiriboti vien bausmes draudžiančia nuostata nacionaliniuose įstatymuose. Kartu būtinas intensyvus darbas mokant visuomenę atskirti žalojantį vaiką elgesį nuo nežalojančio, suvokti fizinių bausmių žalą vaiko asmenybei ir mokytis priimtinų, pozityvių vaiko auklėjimo būdų.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija akcentuoja svarbiausią tėvų vaidmenį auginant vaikus ir valstybės atsakomybę suteikti tėvams visą būtiną pagalbą, paramą ir paslaugas, kad tėvai galėtų tinkamai rūpintis vaiku ir užtikrinti jo poreikių tenkinimą. Vaiko išėmimas iš šeimos dėl tokių priežasčių kaip šeimos skurdas, negebėjimas tenkinti vaiko poreikių dėl nuo šeimos nepriklausančių sąlygų ar aplinkybių - yra vaiko teisių pažeidimas.
Vaiko išėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuo atveju, kai vaiko gyvybei ir (ar) sveikatai egzistuoja realus pavojus ar yra įrodytas ilgalaikis neigiamas poveikis vaiko raidai. Vykdant Lietuvoje deinstitucionalizacijos procesą, poreikis didinti investicijas į VISAS šeimas ir plėtoti laiku ir kuo arčiau šeimos prieinamą pagalbą dar labiau auga.
Šio proceso tikslas - ne didinti vaikų skaičių globos ir įvaikinimo sistemoje, o kaip tik kuo daugiau vaikų išlaikyti jų biologinėse šeimose, kuriant veiksmingą vaiko ir šeimos gerovės sistemą, gebančią laiku, lanksčiai ir efektyviai reaguoti į šeimoje atsirandančius pagalbos, paramos ar paslaugų poreikius, ir suteikti atitinkamą pagalbą, paramą ar paslaugas bet kuriai šeimai ir joje augantiems vaikams.
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra apibrėžtos sankcijos, taikomos tais atvejais, kai prieš vaiką yra įvykdomi smurtiniai nusikaltimai. Fizinių bausmių draudimas su tokiais nusikaltimais nėra susijęs - todėl tėvams skiriamos priemonės šiuo atveju turi būti tokios, kurios padės mokytis tinkamai auklėti ir ugdyti vaiką, taikant pozityvios disciplinos priemones.
Viešoje erdvėje diskutuojama, kad 2015 m. užregistruoti „tik“ 1669 smurtavimo prieš vaikus atvejai, kas nesudaro net pusės procento nuo bendro šalies vaikų skaičiaus. Tačiau statistiniai skaičiai atspindi tik atskleistus ir užfiksuotus smurto prieš vaikus atvejus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visi kiti atvejai, kurie nėra užfiksuoti atitinkamų tarnybų, paprasčiausiai „neegzistuoja“.
Iš nevyriausybinių organizacijų praktinio darbo žinomi tokie atvejai, kai pvz., vaikas yra nuolat mušamas šeimos nario, apie tokį elgesį vaikas yra papasakojęs vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistams, tačiau šis atvejis niekur nefiksuotas ir apie jį nėra pranešta jokioms kitoms tarnyboms, kadangi nėra galimybių suteikti vaikui realios pagalbos. Toks ir daugybė panašių atvejų į oficialią statistiką nepatenka.
Daugelis vaikų apie patiriamą smurtą šeimoje apskritai niekam nepasakoja, nes yra įbauginti, bijo prarasti ar įskaudinti artimuosius ar paprasčiausiai netiki, kad kažkas gali jiems padėti.
Viešoje erdvėje kalbama ir apie tai, kad smurtu siūloma laikyti vaiko nepriežiūrą, t.y., nepakankamą pagrindinių vaiko fizinių, socialinių poreikių tenkinimą ar netenkinimą, kuris kelia grėsmę vaiko orumui. Nurodoma, kad toks apibrėžimas kelia grėsmę daugiau nei pusei visų Lietuvos šeimų, kurios dėl sudėtingos šalies ekonominės situacijos, prastai sprendžiamų socialinių problemų (tokių kaip skurdas, bedarbystė, nepakankamai išplėtotos paslaugos ir pagalba šeimoms, kt.) neturi galimybių suteikti vaikams to, kas geriausia.
Šiuo atveju svarbu pabrėžti tai, kad tokia nuostata neįtvirtina reikalavimo tėvams vaikus ugdyti prabangoje - nuostatos tikslas yra apsaugoti vaikus nuo tyčinio žalingo elgesio, kai vaiko poreikiai piktybiškai ignoruojami.
Šiandieną tokių šalių jau yra 51, iš kurių 29 yra Europos šalys.
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vakar kreipėsi į LR Seimo narius ragindama įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas ir neatidėliojanti priimti šiuos įstatymų pakeitimus: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP- 2931 ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.I-1234 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-113(2).
Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“, kuriai priklauso VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, taip pat vakar kreipėsi į seimo narius palaikydama įstatymų pakeitimo projektus.
tags: #vaiko #teisiu #konvencija #ir #autizmas