Priklausomybė nuo vaistų: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Priklausomybė yra sudėtinga būklė, kuri paveikia žmogų fiziškai, psichiškai ir pakeičia jo socialinį funkcionavimą. Tai nėra tik simptomai, kuriuos galima lengvai valdyti ar laikinas pasimėgavimas tam tikra medžiaga, kuris bet kada gali baigtis. Priklausomybė nuo vaistų, alkoholio ar kitų medžiagų atima žmogui laisvę ir sugriauna jo santykius su pasauliu, o nuo to pabėgti pačiam būna labai sunku arba beveik neįmanoma. Kiekvieno gyvenimas turi savo grožį, bet ne visi šį grožį gali pamatyti, nes kartais jį užgožia arba iškreipia priklausomybės.

Priklausomybė yra būklė, psichikos ir elgesio sutrikimas, kai žmogus tampa priklausomu (-a) nuo tam tikro įpročio ar medžiagos ir negali nustoti jos vartoti arba atsisakyti savo valia, nepaisant neigiamų poveikių tiek pačiam sau, tiek aplinkai. Priklausomybės atveju įvyksta pokyčiai centrinėje nervų sistemoje ir organizmas prisitaiko prie tam tikro elgesio ar medžiagų ir reikalauja jų, kad išlaikyti „normalų“ funkcionavimą. Žmogui susitvarkyti su priklausomybe būna labai sunku, kadangi tai yra liga.

Priklausomybės rūšys

Dažniausiai priklausomybė išsivysto nuo alkoholio, narkotikų bei vaistų. Tai sukelia įvairių pasekmių psichologinei bei fizinei sveikatai, socialiniam funkcionavimui/ kasdieniniam veiklų atlikimui bei reikalauja išskirtinės psichiatrų, psichologų, psichoterapeutų, socialinių darbuotojų pagalbos, siekiant susidoroti su šia būkle.

Priklausomybė nuo alkoholio

Priklausomybė nuo alkoholio yra rimta problema, sukelianti neigiamą poveikį žmogaus gyvenimui ir sveikatai. Alkoholio vartojimas gali sukelti fizinę priklausomybę nuo alkoholio, kai organizmas tampa priklausomas nuo alkoholio įtakos ir žmogus patiria abstinencijos simptomus, kai alkoholio vartojimas yra nutraukiamas arba netgi sumažinamas įprastai kasdien suvartojamas kiekis. Priklausomybė nuo alkoholio gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir kitas emocines problemas, nuo kurių išsigelbėjimo žmogus dažniausiai ieško alkoholyje. Nesaikingas alkoholio vartojimas yra laikomas vienu didžiausių rizikos faktorių žmogaus gyvenimui, kuris priveda prie priklausomybės, o blogiausiu atveju mirties. Šiuo atveju, jei duotuoju momentu pats žmogus to nenori, gydymas būna praktiškai neįmanomas.

Priklausomybė nuo narkotikų

Priklausomybė nuo narkotikų yra sunkus sutrikimas, kai asmuo tampa fiziologiškai ir psichologiškai priklausomas nuo narkotikų vartojimo. Ilgalaikis ir nuolatinis narkotikų vartojimas keičia smegenų funkcijas, emocinę žmogaus būklę bei patį gyvenimą. Dažniausiai narkotikai vartojami dėl jų sukeliamo malonumo, tačiau daugiausia, ką jie gali sukelti yra žala. Visi narkotikai yra nelegalūs ir jų gamyba, pardavimas ir vartojimas yra draudžiami. Gydymas nuo narkotikų priklausomybės dažnai reikalauja integruotų terapijos metodų, įskaitant terapinį gydymą, psichologinę paramą ir socialinį palaikymą.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų?

Priklausomybė nuo vaistų

Priklausomybė nuo vaistų, yra pavojinga būklė, kuri pasireiškia augančiu vaistų vartojimu, nepaisant neigiamų pasekmių ir pavojų sveikatai, dažniausiai to net nepastebint. Priklausomybė nuo vaistų dažniausiai išsivysto nuo per didelio kiekio ar per dažno vartojimo tokių vaistų kaip vaistai nuo skausmo, vaistai miego kokybės gerinimui, raminamieji.

Priklausomybė nuo vaistų - kaip neperžengti ribos?

R. Badaro teigimu, bandant rasti ribą tarp vartojimo, piktnaudžiavimo ir priklausomybės nuo vaistų, svarbu nepamiršti žymiosios Paracelso frazės: „Visos medžiagos yra nuodai, ir tik dozė skiria vaistą nuo nuodo.“

• Vartojimas - tai tiek, kiek paskirta, nurodytu laiku ir tam, kam paskirta.
• Piktnaudžiavimas - kai vartojama daugiau, negu paskirta, kitu, negu nurodyta, laiku, kai vaistu dalijamasi su artimaisiais, nes štai vienam padėjo, gal ir kitam padės.
• Priklausomybė nuo vaistų - tai stiprus troškimas vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir sunkumai kontroliuojant vartojimą, nepaisant žalingų pasekmių, taip pat atsiradusi tolerancija ir abstinencijos būsena.

Dėl priklausomybės nuo vaistų dera sunerimti tada, kai pradeda nebeužtekti tos vaistų dozės, kurią paskyrė gydytojas. Tai jau nesveiko santykio su vaistais išraiška ir priklausomybės simptomas. Deja, riba tarp legalių vaistų ir narkotinių medžiagų yra kur kas slidesnė ir trapesnė, negu daug kas mano.

Vyrų ir moterų priklausomybių specifika

Per paskaitas R. Badaras apžvelgė vyrų ir moterų, vartojančių alkoholį, nikotiną ir kitas psichotropines medžiagas, skirtumus ir priklausomybių gydymo specifiką.

• Vyrų alkoholio koncentracija kraujyje yra mažesnė dėl didesnio vandens kiekio organizme.
• Moterų kepenys alkoholį šalina greičiau, nes jų kepenys reliatyviai didesnės, tačiau greičiau įsisavina ir alkoholį, nes mažiau jo suskyla per pirmąjį pasažą.
• Be to, moterims greičiau progresuoja su alkoholio vartojimu susijusios ligos, kaip antai kepenų susirgimai, kardiotoksiškumas, kardiomiopatija ir periferinė neuropatija.
• Visame pasaulyje vyrai rūko dažniau negu moterys, skirtumas ryškiausiai matyti Japonijoje, Kinijoje, Graikijoje, Indonezijoje, Tunise.
• Lipofilinis nikotinas moterų organizme išlieka ilgiau, nors metabolizuojamas greičiau, todėl jos yra jautresnės nikotinui. Jo sukelto atlygio fenomenas moterims yra mažesnis, tačiau jos yra jautresnės nikotino potraukiui, todėl dažniau atkrinta. Pavyzdžiui, pakaitinė nikotino terapija gali būti veiksmingesnė vyrams.
• Vartodamos kokainą, moterys turi didesnę kokaino sukelto mirtingumo riziką ir trumpesnį intervalą tarp kokaino vartojimo pradžios ir mirties, taip pat moterys dažniau negu vyrai patiria didybės kliedesius, taktilines ir uoslės haliucinacijas.

Priklausomybė nuo migdomųjų ir raminamųjų vaistų

Kalbėdami apie priklausomybę nuo vaistų, ypač apie sunkias jos formas, daugiausia dėmesio turime skirti dviem grupėms: migdomiesiems ir raminamiesiems.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo vaistų

• Pastebima, kad moterys dažniau piktnaudžiauja vartodamos vaistus, neretai receptinius vaistus (opioidus) vartoja kartu su raminamaisiais medikamentais.
• Moterys dažniau negu vyrai susiduria su kliūtimis siekdamos priklausomybių gydymo ir yra mažiau linkusios jo siekti, tačiau dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos ar pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, o ne specializuotas įstaigas. Visa tai gali lemti ir prastesnius rezultatus.

Kas yra abstinencija?

Abstinencija yra būsena, kurią patiria žmogus, nutraukęs arba sumažinęs ilgalaikį tam tikrų medžiagų, pvz.: alkoholio arba narkotikų, vartojimą. Abstinencijos simptomai gali pasireikšti, kai organizmas priverstas adaptuotis prie medžiagų trūkumo ar sumažinto kiekio. Šie simptomai gali būti fiziniai, psichiniai arba abiejų tipų.

• Pavyzdžiui, alkoholio abstinencija gali sukelti fizinę reakciją, tokia kaip drebulys, prakaitavimas, nemiga, pykinimas, širdies plakimo padidėjimas. Taip pat gali pasireikšti psichiniai simptomai, tokie kaip nerimas, depresija ar dirglumas.
• Narkotikų abstinencijos simptomai taip pat gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, kokia medžiaga vartota. Jie gali apimti nuotaikos pokyčius, miego sutrikimus, raumenų skausmus, galvos skausmus ir kt.

Kokiems medikamentams greičiausiai išsivysto priklausomybė?

Medikamentams, kuriems greičiausiai išsivysto priklausomybė, dažniausiai priklauso tam tikri psichoaktyvūs medikamentai, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Dažniausiai tai būna:

• Benzodiazepinai - centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai, į kuriuos įeina raminamieji ir miegą gerinantys vaistai. Šie vaistai gali sukelti ypatingą potraukį, kai jie vartojami ilgą laiką arba viršijant išrašytas dozes. Bandant nutraukti benzodiazepinų vartojimą, pacientams gali kilti tokių simptomų, kaip nemiga, nerimas, irzlumas.
• Vaistai nuo skausmo - centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai. Naudojant šiuos vaistus ilgą laiką organizmas gali prie jų lengvai priprasti, tai reiškia, jog skausmo malšinimas nebebus toks efektyvus ir reikės didinti dozę. Dozės didinimas gali privesti prie nuolatinio nesaikingo vartojimo ir galiausiai prie priklausomybės. Nutraukus šių vaistų vartojimą taip pat išsivysto abstinencijos sindromas.

Apsinuodijimas benzodiazepinais

Apsinuodijimas benzodiazepinais yra būklė, kuri atsiranda, kai žmogus suvartoja per didelį benzodiazepinų kiekį, dažnai dėl netinkamo naudojimo arba atsitiktinio perdozavimo. Ši liga yra svarbi, nes benzodiazepinai plačiai naudojami kaip raminamieji vaistai, o jų perdozavimas gali sukelti sunkių sveikatos problemų, įskaitant koma ir net mirtį.

Pagrindinės apsinuodijimo benzodiazepinais priežastys apima perdozavimą, netinkamą vaistų vartojimą ir savavališką vartojimą. Dažnai žmonės, kurie turi psichinės sveikatos problemų, tokias kaip depresija ar nerimas, gali vartoti šiuos vaistus didesniais kiekiais, nei rekomenduojama. Be to, netinkamas vaistų derinimas su alkoholiniais gėrimais ar kitais raminamaisiais vaistais gali padidinti apsinuodijimo riziką.

Pagrindiniai apsinuodijimo benzodiazepinais simptomai apima mieguistumą, sumišimą, koordinacijos praradimą ir atminties sutrikimus. Sunkių atvejų metu gali pasireikšti kvėpavimo slopinimas, koma ir net mirtis.

Taip pat skaitykite: Alternatyvūs skausmo malšinimo būdai

Apsinuodijimo benzodiazepinais diagnozė paprastai apima fizinį tyrimą ir paciento anamnezės surinkimą. Medicininiai testai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti atliekami siekiant nustatyti benzodiazepinų lygį organizme.

Apsinuodijimo benzodiazepinais gydymas dažnai apima aktyvios medicininės pagalbos teikimą, įskaitant oro takų palaikymą ir kvėpavimo funkcijos stebėjimą. Flumazenilis, benzodiazepinų antagonistė, gali būti naudojama kaip antidotas, tačiau ji turi būti taikoma atsargiai, nes gali sukelti traukulius ar kitus pavojingus simptomus. Be to, pacientams gali prireikti psichologinės paramos ir gydymo, kad būtų sumažinta rizika ateityje. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip psichoterapija ir grupinė terapija, taip pat gali padėti pacientams atsigauti ir išvengti tolesnio vaistų vartojimo.

Kaip kovoti su vaistų priklausomybe?

Kovoti su priklausomybe nuo vaistų yra labai sunku, tačiau įmanoma. Štai keletas būdų kaip galite kovoti su priklausomybe nuo vaistų:

• Nebijokite iškart pajutus priklausomybės požymius, ar išgirdus tai iš aplinkinių, kreiptis į patyrusius gydytojus ir specialistus, kurie turi patirties gydant priklausomybes.
• Ieškokite paramos iš šeimos narių ir draugų.
• Atraskite sau naujas veiklas, kurios užims didesnę dalį Jūsų dienos ir padės nutraukti mintis, taip nustumiant norą vartoti vaistus į šoną.
• Svarbiausia yra žinoti, jog dar prieš pradedant vartoti bet kokio tipo vaistus konsultuokitės su gydytoju bei jokiu būdų neviršykite gydytojo išrašytos Jums tinkamos vaistų normos. Tokiu būdų priklausomybės galite aplamai išvengti.

Respublikinis Priklausomybės Ligų Centras (RPLC)

Viena svarbiausių įstaigų, į kurią reikėtų kreiptis susidūrus su bet kokio tipo priklausomybe yra Respublikinis Priklausomybės Ligų Centras (RPLC). Tai sveikatos priežiūros bei gydymo įstaiga, kuri teikia įvairias medicinines, psichologines ir socialines paslaugas žmonėms, kovojantiems su priklausomybe, ir jų artimiesiems, kurie to buvo paveikti. Remdamiesi moksliniais tyrimais, įgyta patirtimi ir išskirtiniu požiūriu į kiekvieno žmogaus situaciją bei būklę, priklausomybių centras užtikrina efektyvų ir kokybišką gydymą, kad pacientai galėtų atrasti naują savo gyvenimo kelią bei išsigelbėti nuo sunkumus ir pavojų keliančių sutrikimų.

Asmenims, įtariantiems, kad turi priklausomybę nuo vaistų, gydytoja psichiatrė M. Sakalauskienė rekomenduoja pirmiausiai pasikalbėti su šeimos gydytoju. „Tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai priklausomybės ligos gydomos RPLC filialuose, kur dirba gydytojai psichiatrai, toksikologai, psichologai ir kiti specialistai. Yra pacientų, kurie nenori, kad apie jų problemas sužinotų aplinkiniai - tuomet gydymas teikiamas anonimiškai. Iš praktikos pastebime, kad dažnu atveju žmonėms nepavyksta savarankiškai susilaikyti nuo medikamentų vartojimo. Dėl šios patirties pacientai dažnai mano, kad nėra būdų jiems padėti. Todėl rekomenduojame kreiptis į gydytojus - kuo greičiau įvardinama problema ir suteikiama pagalba, tuo greičiau galima grįžti į visavertį gyvenimą“.

Vaistai ne tik gydo. Jie gali sukelti priklausomybę, pasibaigiančią, kaip liudija bendra.lt surinktos istorijos, itin skaudžiomis pasekmėmis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2022 m. Lietuvoje beveik 3000 žmonių nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo. Statistika rodo, kad benzodiazepinų grupei priskiriamus vaistus Lietuvoje kasdien vartoja per keturis procentus šalies gyventojų.

Šiais laikais viena aktualiausių JAV problemų yra žmonių priklausomybė nuo vaistų. Pastebėta, kad JAV vykstantys procesai į Lietuvą atkeliauja po penkerių metų. Štai, pavyzdžiui, dabar Lietuvos ligoninių toksikologijos skyriuose trečdalis pacientų gydosi dėl neatsakingai vartojamų medikamentų poveikio.

Internete galima rasti tūkstančius skelbimų, kuriuose siūloma pirkti receptinius vaistus - migdomuosius, raminamuosius. Galbūt dar santykinai nedaug žmonių ieško tokių skelbimų, tačiau tai vyksta ir ši tendencija stiprėja.

Žvelgiant į ateitį, galima teigti, kad priklausomybė nuo vaistų tiek paplitimu, tiek rimtumu, tikrai nurungs kitas priklausomybes.

Priklausomybė vaistams gali atsirasti kiekvienam, ypač jautresniam žmogui. Dažnai, esant stresinėms situacijoms, besitęsenčiai įtampai, pradedama vartoti medikamentus nuo nerimo, nemigos, kurių ilgalaikis vartojimas sukelia priklausomybę. Bet kuriai priklausomybei yra būdingi tam tikri simptomai, kurie būna tiek psichiniai tiek fiziniai. Paprastai skirtingų preparatų poveikis organizmui skiriasi, todėl ir abstinencija pasireiškia skirtingai. Priklausomui nuo medikamentų, žmogui negavus preparato atsiranda tiek psichiniai tiek fiziniai nemalonūs pojūčiai, kas gali paskatinti alkoholio vartojimą siekiant rasti nusiraminimą.

Kaip žinoma vartojami preparatai žaloja ne tik psichiką, bet ir vidaus organus: kepenis, inkstus, smegenis ir kt.

Vis didėjantį žmonių, vartojančių narkotikus, vaistus ar naujas sintetines medžiagas, skaičių lemia prieinamumas, pigumas, santykinis legalumas, objektyvios informacijos apie poveikį trūkumas ir pan. Lektoriaus nuomone, yra veiksnių, kurie gali sumažinti psichotropinių medžiagų suvartojimą. Tai mokesčių didinimas, prieinamumo mažinimas ir reklamos ribojimas.

Pavyzdžiui, JAV, nuo sintetinių opioidų, kurie yra legalūs medikamentiniai produktai, miršta penkis kartus daugiau žmonių negu nuo nelegalaus heroino. Paradoksalu, tačiau privalome pripažinti, kad heroinas šiandien yra netgi mažesnė problema už, pavyzdžiui, vikodiną, nuo kurio buvo priklausomas pagrindinis serialo „Daktaras Hausas“ veikėjas. Žvelgiant į skaičius sunku patikėti, kad nuo vaisto, kuris vadinamas legaliu, per metus miršta 40 000 žmonių. Todėl amerikiečių gydytojai garsiai kalba, kad didžiausia jų problema ne nelegalūs narkotikai, bet receptiniai sintetiniai opioidai.

Statistika

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, daugiau nei 4 procentai Lietuvos gyventojų kasdien vartoja benzodiazepinų grupei priskiriamus vaistus.

Naujausiais EBPO duomenimis, 2021 m. Čekijoje tūkstančiui gyventojų vidutiniškai išrašyta beveik septyniasdešimt kasdienių antidepresantų dozių. Prieš dešimt metų gydytojai jų skyrė keturiasdešimt keturis.

Lietuvoje kas penktas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo dalyvis (15-16 m. amžiaus) nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nepaskyrus gydytojui; dažniau vartoja merginos. Tyrime dalyvaujančių šalių vidurkis yra 6,6 proc. Prastesnė situacija tik Slovakijoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus nepaskyrus gydytojui bent kartą per gyvenimą vartojo 23 proc. ir 22 proc. paauglių.

Šio teksto tikslas buvo išsamiai pažvelgti į priklausomybių problemą, jos poveikį žmonių gyvenimui bei galimus būdus, kaip šią būklę galima įveikti. Priklausomybė gali turėti katastrofiškų ar net mirtinų padarinių asmeniniam gyvenimui.

tags: #priklausomybe #nuo #vaistu