Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje vis labiau pabrėžiamas ne tik ligų gydymas, bet ir prevencija, bendras žmogaus savijautos gerinimas. XX amžiuje farmakologija taip išsivystė, kad buvo sukurta daugybė vaistų skausmui malšinti.
Siekiant atrasti naujus efektyvius vaistus, ne visada vadovaujamasi noru padėti žmonėms. Kartais jį pamindavo farmacijos pramonininkų troškimas praturtėti. Chrestomatinis tokio godumo pavyzdys - Sacklerių šeimos farmacijos imperija, Jungtinėse Valstijose sukėlusi vieną didžiausių priklausomybės epidemijų per visą žmonijos istoriją.
Šeimos turtas buvo vertinamas milijardais dolerių, tačiau nežabotas turto troškimas ją pastūmėjo į pelningą opioidinių vaistų rinką. Sacklerių bendrovė „Purdue Pharma“ vaistus nuo skausmo „OxyContin“ sukūrė kaip tariamai saugią alternatyvą morfinui ir ėmėsi juos stumti į rinką, žinodama, kad pagrindinė veiklioji medžiaga oksikodonas yra dukart stipresnis už morfiną.
Agresyvi rinkodaros strategija per keliolika metų sukėlė tragediją - šimtai tūkstančių amerikiečių tapo priklausomi nuo opioidų, o mirtys nuo jų perdozavimo tapo viena pagrindinių mirties priežasčių JAV.
Tiriamosios žurnalistikos etalonu laikomas P. R. Keefe’as, remdamasis dokumentais ir liudininkų parodymais, atliko nepaprastai kruopštų ir išsamų tyrimą. Kompleksinis tyrimas apima ne tik farmacijos pramonę, bet ir susijusias reklamos, viešųjų ryšių, meno ir kultūros industrijas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Mat Sacklerių verslo imperija daugelį metų buvo neliečiama ne tik dėl finansinės galios ir su ja susijusios korupcijos, bet ir dėl sumaniai vykdytų viešųjų ryšių ir filantropijos. Viešojoje erdvėje Sackleriai buvo reprezentuojami kaip dosnūs filantropai, universitetų bei muziejų mecenatai - jų pavardė puikavosi ant Harvardo, Oksfordo universitetų, Luvro, Metropolitano meno muziejų sienų ir kt.
Sackleriams pateikti teisiniai kaltinimai daugelį institucijų privertė atsisakyti bendradarbiavimo su garsia šeima. Pirmąja stambia meno institucija, viešai atsisakiusia daugiau nei 1 mln. svarų sterlingų paramos iš Sacklerių fondo, tapo Nacionalinė portretų galerija Londone. Netrukus ja pasekė Niujorko Metropolitano muziejus - pašalino Sacklerių šeimos pavardę iš septynių savo galerijų. Taip pasielgė ir kitos garsios mokslo bei meno institucijos.
Nors knygoje daugiausia kalbama apie JAV farmacijos pramonės ydas, ydinga padėtis yra susiklosčiusi visame Vakarų pasaulyje, neišskiriant ir Lietuvos. Žmonės paprastai tiki medicinos siekiu apsaugoti žmogaus gyvybę ir rūpintis jo sveikata, o apsilankę pas gydytoją laiko jį moraliniu autoritetu.
P. R. Keefe’as ne tik skatina mus išlikti budrius ir sąmoningus, bet ir suteikia skaitymo malonumą. Rašytojas geba lengvai paaiškinti painius teisinius procesus, pristatyti JAV teisės ir medicinos sistemų niuansus, sudėtingą įvykių eigą pateikti kaip intriguojantį trilerį.
Tad „Skausmo imperija“ - ne tik išsamiai dokumentuotas tyrimas apie piktnaudžiavimą galia, bet ir vaizdžiai aprašytos asmeninės dramos: aršūs ginčai dėl turto, makiaveliški manevrai teismo salėje, muštynės valdybos posėdžiuose.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Knygomis virtę Keefe’o žurnalistiniai tyrimai yra pelnę ne vieną apdovanojimą ir įtraukti į daugelį geriausių negrožinių knygų sąrašų. 2021 m. „Skausmo imperija“ pateko į „The Washington Post“, „Amazon“, „People“, „Entertainment Weekly“, kitų leidinių dešimtukus. Tais pačiais metais knyga įvertinta „Baillie Gifford“ premija negrožinės literatūros kategorijoje. Kaip metų knygą ją yra minėjęs Barackas Obama.
Prieš metus lietuvių kalba pasirodė to paties rašytojo knyga „Nieko nesakyk“ apie konfliktą Šiaurės Airijoje. Pasak ją išvertusios Ievos Balčiūnaitės-Vaičiulienės, perskaitę imperialistinės valstybės kišimosi nualintos šalies istoriją, lietuviai gali palyginti ją su mūsų pačių istorine situacija ir jos paliktais randais, geriau suprasti mūsų socialines problemas.
Acetaminofenas - plačiai žinomas kaip paracetamolis ir parduodamas tokiais prekės ženklais kaip Tylenol ir Panadol - yra vienas dažniausiai vartojamų skausmą malšinančių vaistų visame pasaulyje. Nauji elgesio moksliniai tyrimai rodo, kad šis gerai žinomas nereceptinis preparatas gali pakeisti žmonių suvokimą apie pavojų ir tam tikrais atvejais paskatinti didesnį rizikos ėmimąsi.
Svarbu aptarti, kokio pobūdžio eksperimentai tai nustatė, kokios teorinės mechanistikos gali būti, ir kokias praktines pasekmes tai gali turėti kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, vairuojant ar priimant finansinius sprendimus.
Kaip paprastas balionų žaidimas atskleidė rizikos elgesio pokyčius
2020 m. neurologas Baldwin Way ir jo kolegos iš The Ohio State University paskelbė seriją gerai suprojektuotų eksperimentų, kuriais siekta išsiaiškinti, ar viena, rekomenduojama suaugusiesiems skirta acetaminofeno dozė gali pakeisti, kaip dalyviai vertina riziką ir kaip elgiasi rizikos situacijose.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Tyrime dalyvavo daugiau nei 500 universitetinių studentų, o kiekvienas savanoris buvo atsitiktinai priskirtas gauti arba 1 000 mg acetaminofeno - įprastinę vienkartinę, suaugusiesiems rekomenduojamą didžiausią dozę - arba placebą. Po vaisto arba placebų vartojimo dalyviai atliko kelias užduotis, skirtas vertinti tiek rizikos suvokimą, tiek realius sprendimus su rizika susijusioje užduotyje.
Tyrimo dizainas apėmė dvigubą aklumą ir metodinius kontrolės elementus, kad būtų sumažintas placebo efektas ir išvengta eksperimentinių šališkumų.
)
Vienas iš geriausiai žinomų ir plačiai naudojamų testų šiame tyrime buvo balloon analog risk task (BART), t. y. baliono analogas rizikai. Šioje užduotyje dalyviai ekrane pompuoja virtualų balioną: kiekvienas pripūtimo paspaudimas suteikia hipotetinių pinigų, tačiau jei balionas sprogs, rinktinė suma prarandama.
Dalyviai yra skatinami uždirbti kiek galima daugiau, tačiau turi nuspręsti, kada sustoti, kad neperžengtų saugaus ribos. Tai leidžia kiekybiškai vertinti rizikos ėmimo intensyvumą: daugiau pripūtimų reiškia didesnę riziką, bet ir didesnę galimą naudą.
Rezultatai rodė nuoseklų modelį: studentai, gavę acetaminofeno dozę, atlikdavo daugiau pripūtimų ir dažniau susprogdindavo savo balionus, palyginti su placebą gavusiais dalyviais. Paprasčiau tariant, vartojant vaistą dalyviai buvo linkę priimti didesnius statymus eksperimentiniame kontekste.
Way ir bendraautoriai interpretavo šiuos duomenis kaip galimą acetaminofeno poveikį neigiamai emocinei reakcijai - pavyzdžiui, sumažėjusiai baimei ar nerimui, kurie paprastai riboja rizikos ėmimąsi. Tyrėjai pabrėžė, kad efektai yra nedideli pagal dydį (small effect sizes) ir kad laboratorinės užduotys negali visiškai atspindėti sudėtingų sprendimų realiame pasaulyje, tačiau pasikartojantis modelis keliuose eksperimentuose pateikia rimtą įrodymų pagrindą tolesniems tyrimams.
Suvokimas prieš emocijas: kas iš tikrųjų keičiasi?
Tyrėjai panaudojo papildomas apklausas, kuriose vertino, kaip dalyviai suvokia pavojų realaus gyvenimo hipotetinėse situacijose. Scenarijuose buvo pateikiami pavyzdžiai, tokie kaip statymas vienos dienos uždarbio azartiniame žaidime, šokimas su bungee virve nuo aukšto tilto arba vairavimas nepritvirtinus saugos diržo.
Vienoje iš apklausų acetaminofeno vartotojai šiuos scenarijus įvertino kaip mažiau pavojingus nei kontrolinė grupė; kitame bandyme skirtumo nebuvo aptikta. Tokie mišrūs rezultatai rodo sudėtingą vaizdą: atrodo, kad vaistas gali slopinti afektines (emocines) reakcijas į riziką, o tai kartais pasireiškia ir elgesio pokyčiais; tačiau tai nebūtinai reiškia, kad objektyvus rizikos suvokimas visuomet tampa mažesnis.
Kitaip tariant, acetaminofenas gali keisti ne tiek faktinį rizikos vertinimą, kiek emocinę reakciją į galimas neigiamas pasekmes.
„Atrodo, kad acetaminofenas sumažina neigiamus jausmus, kai žmonės svarsto riziką keliančias veiklas - jie tiesiog jaučiasi mažiau išsigandę“, - komentavo Way, pristatydamas išvadas. Tyrėjai taip pat pažymėjo kelis svarbius apribojimus: poveikio dydžiai yra gana maži, o laboratoriniai modeliai, kad ir naudingai suteikdami valdomą kontekstą, negali pilnai atkartoti sudėtingų kasdienių sprendimų, kuriuos lemia ilgalaikiai įpročiai, socialinės normos ir papildomi rizikos veiksniai.
Vis dėlto, kai pranešama, kad apie ketvirtadalį amerikiečių kas savaitę vartoja acetaminofeną, net ir menkas poslinkis rizikos suvokime ar emociniame reagavime gali turėti realių visuomenės sveikatos pasekmių, ypač situacijose, kur net nedidelis sumažėjimas aversijai gali padidinti sužeidimų ar klaidų riziką.
Ką sako mokslas apie mechanizmus
Tikslus mechanizmas, kaip acetaminofenas veikia emocijas ir sprendimų priėmimą, vis dar nėra iki galo išaiškintas. Kelios tyrimų kryptys rodo, kad vaistas gali paveikti smegenų zonas, susijusias su afektiniu apdorojimu - pavyzdžiui, priekine cinguliarine žieve (anterior cingulate cortex, ACC) ir insula - kurios dalyvauja skausmo, nerimo ir su rizika susijusių signalų interpretavime. Be to, yra hipotezių, kad acetaminofenas sąveikauja su serotonergine sistema arba endokanabinoidine signalizacija, taip pat gali daryti įtaką prostaglandinų sintezės kelyje centrinėje nervų sistemoje.
Svarbu paminėti, kad kai kurios iš šių molekulinių paaiškinimų, pavyzdžiui, COX-3 hipotezė, yra prieštaringai vertinamos ir reikalauja papildomų tyrimų.
Kiti tyrimai sieja įprastų analgetikų vartojimą su sumažinta socialinio skausmo suvokimo jautrumu ir mažesniu empatiniu rūpesčiu, o tai rodo, kad analgetikai gali slopinti ne tik fizinį skausmą, bet ir platesnio spektro neigiamus afektinius atsakus. Taigi, mechanizmai greičiausiai yra daugialypiai: jie gali apimti tiek tiesioginį poveikį skausmo ir diskomforto grandinėms, tiek platesnį poveikį emocinių reakcijų apdorojimui bei kognityvinei prognozei (affective forecasting), kuri lemia, kaip aiškiai įsivaizduojame galimas neigiamas pasekmes.
Alternatyvūs psichologiniai paaiškinimai
- Sumažėjęs nerimas: jeigu acetaminofenas mažina nerimastingą laukimą ir su tuo susijusią fiziologinę įtampą, žmonės gali jausti mažiau skubos vengti galimų nuostolių ir dėl to imtis didesnės rizikos.
- Susilpnėjusi afektinė prognozė: vaistas gali paveikti gebėjimą gyvai įsivaizduoti neigiamas pasekmes, todėl emocinė kaina rizikingų pasirinkimų tampa mažesnė, o tai skatina rizikesnį elgesį.
- Kognityviniai efektai: kai kurie tyrimai rodo, kad acetaminofenas gali subtiliai veikti kognityvinius procesus, susijusius su dėmesiu, sprendimų priėmimu ir vertinimu, kurie taip pat prisideda prie elgesio pokyčių eksperimentiniuose uždaviniuose.
Platesnės pasekmės viešajai saugai ir politikai
Kadangi acetaminofenas yra aktyvus ingredientas šimtuose nereceptinių ir receptinių produktų, svarbu suprasti bet kokius elgesio poveikius. Net menkas padidėjimas rizikos ėmimuisi gali būti reikšmingas kontekstuose, tokiuose kaip vairavimas, darbo sauga, finansiniai sprendimai ar reagavimas į ekstremalias situacijas - aplinkose, kur sumažėjusi aversija į žalą gali pakeisti rezultatus.
Tai nereiškia, kad acetaminofenas yra nesaugus, jei vartojamas pagal nurodymus: ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu turimi duomenys negriauna vaisto saugumo profilio skausmui ar temperatūrai malšinti. Vis dėlto šios išvados atskleidžia žinių spragą apie tai, kaip įprasti analgetikai gali paveikti emocijas ir sprendimų priėmimą už vien tik fizinio skausmo ribų.
2023 m. Vienos (University of Vienna) universitetas paskelbė tyrimą, kuriame plačiai vartojamų analgetikų naudojimas buvo susijęs su sumažėjusiu empatiniu rūpesčiu ir prosocialiu elgesiu. Tokie rezultatai sustiprina hipotezę, kad analgetikai gali paveikti socialinius ir afektinius procesus, kurie nebūtinai susiję tik su fiziniu skausmo malšinimu.
Tokios tendencijos kelia klausimus ne tik apie asmeninio elgesio pasikeitimus, bet ir apie platesnes socialines pasekmes, pavyzdžiui, bendruomenių reagavimą į krizines situacijas ar tarpasmeninius santykius.
Ką tyrėjai nori išbandyti toliau
Ateities darbai turėtų atsakyti į keletą atvirų klausimų. Pirma, ar poveikiai yra dozių priklausomi arba ar jie kaupiasi vartojant vaistą kartotinai? Antra, kurie neurocheminiai keliai realiai tarpininkauja elgesio pokyčius - serotonerginiai, endokanabinoidiniai, prostaglandinų keliai ar kiti? Trečia, ar pastebimi efektai generalizuojasi už jaunų suaugusiųjų imties ribų, t. y. ar jie pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su lėtiniu skausmu arba tiems, kurie reguliariai vartoja analgetikus? Ir svarbiausia: ar nedideli laboratoriniai efektai verčiasi į reikšmingus realaus pasaulio pakeitimus, tokius kaip padidėję avarijų, sužeidimų ar klaidingų sprendimų skaičius?
Norint atsakyti į šiuos klausimus, reikalingi įvairūs metodai: dozių ir dozių-kartotinių tyrimų dizainai, ilgalaikiai stebėjimai, natūralistiniai stebėjimai ir didesni, gerai kontroliuojami eksperimentai, kurie naudoja imituotas realias užduotis (pvz., pažangūs vairavimo simuliatoriai) bei neinvazines neurovaizdavimo priemones, leidžiančias susieti elgesio pokyčius su smegenų funkcijos pasikeitimais.
Elena Ruiz, kognityvinė neuromokslininkė Global Institute for Behavioral Health, komentuoja: „Šios išvados yra intriguojančios, nes jos susieja gerai žinomą vaistą su subtiliais afektinio apdorojimo pokyčiais. Jeigu acetaminofenas mažina anticipacinį nerimą, kuris įprastai riboja rizikingus pasirinkimus, turime ištirti, kada ir kur toks efektas tampa reikšmingas. Daugeliui kasdienių panaudojimo atvejų tai greičiausiai nėra priežastis panikai, tačiau veiklose su dideliais padariniais - ilgas vairavimas, darbas su sunkiąja technika ar sprendimų priėmimas skubioje finansinėje situacijoje - verta apsvarstyti, ar praktinės gairės neturėtų būti atnaujintos.“
Dr. Ruiz priduria, kad logiškas kitas žingsnis būtų longitudinaliniai ir mechanistiniai tyrimai: „Mažas, gerai kontroliuojamas tyrimas, sekantis elgesio pokyčius po pakartotinio dozavimo ir kartu atlikę smegenų aktyvumo žemėlapius, padėtų išsiaiškinti, ar tai laikinas ir klinikinės reikšmės neturintis reiškinys, ar pastovus įtaka sprendimų priėmimui.“ Tokie tyrimai taip pat galėtų padėti susieti klinikinius naudą ir galimas elgesio rizikas, taip formuojant nuoseklias rekomendacijas sveikatos priežiūros specialistams.
Alternatyvūs gydymo būdai
Būtent todėl vis daugiau žmonių ieško natūralių, kūną ir protą apimančių gydymo metodų. Rytų medicinos metodai, tarp kurių ir akupunktūra, vis labiau populiarėja Vakaruose. Tam įtakos turi didėjantis susidomėjimas holistiniu požiūriu į sveikatą, kai gydomas visas organizmas, o ne tik konkrečios problemos.
„Kitaip nei Vakarų medicina, kuri remiasi vaistais ir chirurgija, akupunktūra daugiausia orientuojasi į natūralią energijos pusiausvyrą. Šiuolaikiniai tyrimai parodo, kad ji veikia nervų sistemą, gerina kraujotaką ir skatina skausmą malšinančių medžiagų gamybą. Akupunktūros specialistas teigia, kad šis metodas padeda spręsti įvairias sveikatos problemas.
„Akupunktūra veikia ne tik kūną, bet ir žmogaus vidinę savijautą. Akupunktūra padeda mažinti stresą, nes stimuliuoja nervų sistemą ir skatina endorfinų bei serotonino išsiskyrimą, todėl mažėja streso ir nerimo pojūtis“, - sako V. Anot jo, procedūros metu daug žmonių jaučia gilų atsipalaidavimą ir nusiraminimą, o tai padeda sureguliuoti emocijas bei mažinti dirglumą.
„Šis metodas taip pat gali palengvinti virškinimo sutrikimus, tokius kaip rėmuo ar meteorizmas. Akupunktūra dažnai taikoma kartu su įprastais gydymo būdais, pavyzdžiui, vaistais ar kineziterapija, ir gali papildyti tradicinę mediciną, padėdama mažinti skausmą, spartinti atsigavimą, mažinti uždegimą bei gerinti bendrą savijautą.
Vienas jų - įsitikinimas, kad procedūra labai skausminga. „Kitas mitas, kad akupunktūra yra tam tikra magija ar mistika, taip pat yra neteisingas. Taip pat klaidinga manyti, jog akupunktūra gali išgydyti visas ligas. „Daug kam kyla klausimas dėl saugumo, tačiau kai procedūrą atlieka kvalifikuotas specialistas, ji yra saugi.
Galiausiai, nors kai kuriems žmonėms pagerėjimas jaučiamas greitai, dažnai reikia kelių seansų, kad atsirastų ilgalaikis poveikis“, - sako V. Nors akupunktūra vis dar suvokiama kaip alternatyviosios medicinos forma, užsienyje vis daugiau reabilitacijos centrų ir priklausomybių ligų centrų ima ją taikyti savo programose.
Iki šiol akupunktūra priklausomybių gydyme parodė daug puikių rezultatų, o tyrimų išvados yra išties intriguojančios. Kai 1974 m. Vienas šios ligoninės gydytojas pastebėjo, kad akupunktūra sumažina abstinencijos simptomus žmonėms, kurie piktnaudžiauja opioidais.
Buvo nustatyta, kad stimuliuojant biologiškai aktyvius taškus ausyje galima sumažinti kortizolio (streso hormono) kiekį ir subalansuoti dopamino ir kitų laimės hormonų kiekį, kad sumažėtų abstinencijos simptomai ir potraukis, atsirandantis dėl narkotikų ir alkoholio detoksikacijos. 1989 m. praktikai gydė 80 žmonių turinčių priklausomybę nuo alkoholio. pusė pacientų buvo konsultuojami ir gydomi akupunktūra, o kita pusė buvo tik konsultacijami.
Akupunktūros seansai negali būti vykdomi be specialisto konsultacijos, kurios metu yra nustatomi paciento poreikiai ir tikslai. Dažniausiai pati procedūra užtrunka apie pusvalandį. Svarbiausia įveikti pirminius abstinencijos simptomus; dažniausiai tam atliekamos 4-6 procedūros.
Kepenų ausies taškas padeda išvalyti kraują ir detoksikuoti. Shen Men taškas taip pat žinomas kaip „Dieviškasis taškas“ arba „Dangaus / Dvasios vartai“, manoma, kad Shen Men taškas turi raminantį poveikį protui ir kūnui. Simpatinis taškas padeda valdyti simpatinę (reguliuoja „kovok arba bėk“) ir parasimpatinę (palaiko poilsį ir virškinimą) autonominės nervų sistemos šakas.
Akupunktūra nėra panacėja ir ji nėra ypatingai veiksminga kaip atskiras metodas, tačiau kaip viso sveikimo plano dalis tikrai gali turėti didžiulę reikšmę. Svarbu pažymėti, kad akupunktūros veiksmingumas gydant priklausomybes gali priklausyti nuo konkrečios priklausomybės, individualių veiksnių ir bendro gydymo plano.
Be to, nugaros problemoms bei skausmams mažinti galima taikyti net kelis metodus. Nors skausmą kenčiančiam žmogui gali būti sunku būti aktyviam, judėjimas yra geriausias natūralus būdas gydyti daugelį skausmų.
Moksliniai tyrimai jau seniai rodo, kad sporto metu organizme išsiskiria endorfinai. Šios natūralios medžiagos padeda kovoti su skausmu, nes prisijungia prie opioidų receptorių smegenyse. Specialistai taip pat sako, kad kovoti su lėtiniu nugaros ir kaklo skausmu gali padėti pratimai, stiprinantys nugaros ir kaklo raumenis.
Taip, kaip jau galima suprasti, SPA yra puiki priemonė, kuri leidžia mažinti įvairius kūno skausmus, tiek po ligų, tiek po traumų. Masažai bei SPA yra naudingi tiek sveikatos problemų turintiems asmenims, tiek ir visiškai sveikiems žmonėms.
tags: #priklausomybe #nuo #skausma #malsinanciu #vaistu #straipsniai