Klausimas, kas labiausiai lemia žmogaus charakterį - genetika ar aplinka, - yra svarstomas dažnai. Vieni mokslininkai linkę didesnę reikšmę teikti genotipui, kiti - aplinkai, bet tiesa, kaip dažniausiai būna, turbūt yra per vidurį.
Mokslininkai, tyrinėjantys asmenybės formavimosi ypatumus, mano, kad asmens charakterį lemia genų kombinacijos ir aplinkos veiksnių sąveika. Dauguma sutinka, kad genai truputį svarbesni, lemia daugiau nei 60 % asmens charakterio savybių. Tai rodo tyrimai, atlikti su kartu arba skirtingose šeimose augusiais dvyniais.
Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip aplinka, kultūra, visuomenė, genetika, sveikata, emocinė būklė, elgesys, charakteris, ekonomika, literatūra, vaikystė, ugdymas, valia, gamta ir menas veikia asmenybės raidą.
Genetikos vaidmuo
Genetika yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie formuoja asmenybę. Genai yra paveldimi ir lemia daugelį savybių, tokių kaip charakteris, polinkis į tam tikras ligas, intelektas ir kt.
Tyrimai rodo, kad genetika vaidina svarbesnį vaidmenį asmenybės formavimuisi nei manyta iki tol. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad genetika nėra vienintelis veiksnys, lemiantis asmenybės formavimąsi.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti narkotikų priklausomybę?
Genetikos ir aplinkos įtaka žmogaus vystymuisi.
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros prof. Algirdo Utkaus, net tokį, atrodytų, objektyvų dalyką, kaip intelekto koeficientas, nelengva objektyviai įvertinti genotipo ir aplinkos veiksnių įtakos požiūriu.
Dvyniai gali būti monozigotiniai (MZ) ir dizigotiniai (DZ). MZ dvyniai yra išsivystę iš vienos zigotos, o DZ dvyniai - iš dviejų kiaušialąsčių, kurios apvaisintos atskirais spermatozoidais, todėl turi tik 50 proc. bendrų genų.
Kiekybiniam paveldimumo ir aplinkos vaidmens įvertinimui naudojamos įvairios formulės, tačiau dažniau naudojamas paveldimumo koeficientas (P). Jei P artimas nuliui, požymis nulemtas tik aplinkos veiksnių; jei P lygus 1-0,7, požymio pasireiškimui dominuojančią įtaką turi genetiniai veiksniai; jei P lygus 0,4-0,7 - požymį veikia tiek aplinkos veiksniai, tiek genetinis polinkis.
Pavyzdžiui, kraujo grupė nulemta tik genotipo (P = 1); verbalinių gebėjimų P lygus 0,68, tai reiškia, kad svarbūs abu veiksniai; matematinių gebėjimų - 0,12-0,3 (daugiau įtakos turi aplinka); istorijos ir literatūros gabumų - 0,45 (lemia abu veiksniai); gamtos mokslų gabumų - 0,34 (labiau lemia aplinkos veiksniai), intelekto - 0,5 - 0,8 (gali būti įvairiai). Ūgio P lygus 0,76, kūno konstitucijos - 0,81, kūno masės indekso - 0,5, arterinio kraujo spaudimo - 0,6.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Švedijoje buvo tirti 500 atskirai ir 600 kartu užaugusių dvynių. Asmenybės testai parodė, kad auklėjamasis poveikis yra nedidelis arba vidutinis. Vėlesni tyrimai nustatė dar mažesnį auklėjimo poveikį charakterio formavimuisi.
Pavyzdžiui, Vokietijoje apklausus apie 2000 dvynių nustatytas didelis paveldėjimo poveikis sąžiningumui ir nuolaidumui, bet auklėjimo įtaka nerasta.
Anot genetikų, polinkį į tiksliuosius ar humanitarinius mokslus labiau formuoja aplinka.
Tačiau, prof. Juozas Lazutka įsitikinęs - nuspėti naujagimio bruožų pagal tėvų genetinę informaciją nėra paprasta. Naujuoju genetikos mokslo požiūriu - vieną žmogaus bruožą gali lemti net keli šimtai skirtingų genų ir jų kombinacijų, nors anksčiau buvo manoma, kad užtenka tik vieno lemiamojo.
Dažniausiai tam tikrų išvaizdos požymių paveldėjimas iš tėvų yra poligeninis. Tai reiškia, kad vieno ar kito požymio (ilgos nosies, mėlynų akių ir t.t.) pasireiškimui įtakos turi ne vienas genas, o keli, keliolika ar net keliasdešimt genų.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir veiksniai
Iš tiesų ligų paveldėjimas priklauso nuo to, ar jos yra monogeninės (lemtos vieno geno), ar poligeninės (lemtos daugybės genų). Monogeninių ligų grupėje yra labai skirtingi paveldėjimai ir galimi įvairūs variantai.
Jeigu vienas iš tėvų turi tam tikros ligos dominantinį geną, tuomet tikimybė, kad vaikas paveldės tą ligą, yra 50 proc. nepriklausomai nuo jo lyties. Ir galioja ta pati procentinė taisyklė (mažėjanti paveldimumo galimybė) kalbant apie senelius, prosenelius.
Tiesa, tėvai gali būti užslopinto geno turėtojai keliose kartose, tai reiškia, kad jie patys tam tikra liga neserga, bet jų vaikas, paveldėjęs tam tikrą genų rinkinį, ja susirgs. Kai tėvai turi užslopintą ligos geną, vaikams jį paveldėti lieka tik 25 proc.
Kai vaikas gimsta kitos plaukų, akių spalvos ar kitokio nei tėvai rezus faktoriaus, tai reiškia, kad jis paveldėjo recesyvinį geną, kurį turėjo tėvai.
Yra skaičiuojamos tam tikros tikimybės, tačiau iš principo genų rinkinys, kurį gauna vaikas, yra loterija. Šimtu procentų to apskaičiuoti tikrai neįmanoma. Jeigu yra tam tikras požymis, kurio pasireiškimą lemia vienas dominuojantis genas, tuomet vis tiek yra tik 50 procentų tikimybė, kad vaikas tą geną paveldės.
Aplinkos įtaka
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi aplinkos veiksniai. Aplinka gali būti suskirstyta į socialinę ir fizinę. Socialinė aplinka yra viskas, kas susiję su žmonėmis, t. y. šeima, draugai, bendruomenė, mokykla, darbovietė ir t.t. Fizinė aplinka yra viskas, kas apsupta žmogaus.
Šeima yra pirmoji socialinė aplinka, kurioje vaikas auga. Šeimos narių elgesys, požiūris į gyvenimą, vertybės ir pan. gali turėti didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi.
Mokykla yra dar viena svarbi socialinė aplinka. Mokykloje vaikas susiduria su bendraamžiais, mokytojais, taisyklėmis ir t.t. Mokyklos aplinkoje vaikas mokosi bendrauti, bendradarbiauti, taip pat įgyja žinių ir įgūdžių, kurie reikalingi ateityje.
Fizinė aplinka taip pat gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi. Pavyzdžiui, jei žmogus gyvena mieste, tai jo požiūris į gyvenimą gali skirtis nuo to, kuris gyvena kaime. Gamta taip pat gali turėti įtakos žmogaus asmenybės formavimuisi.
Charakteris yra formuojamas, mažiau paveldimas, nes tam tikri charakterio bruožai yra tiesiog išmokstami stebint tėvus arba perimami iš aplinkos, formuojami naujai. O intelekto koeficientas didžia dalimi lemiamas genetinių veiksnių. Apie 60-70 proc. intelekto lemia genetinis paveldimumas, o likusi dalis ugdoma ir koreguojama mokantis ir lavinantis.
Pasak psichologų, kiekvieną žmogų galima priskirti tam tikram charakterio tipui. Jų yra 11: psichopatinis, šizoidinis, paranojinis, ribinis (isterinis), narcizinis, mazochistinis, depresinis, hiperaktyvus, vengiantis, demonstratyvus ir obsesinis. Šie tipai pavadinti pagal psichinių sutrikimų pavadinimus, tačiau nerodo, kad žmogus serga kuria nors liga. Jie parodo būdą, kaip asmenys tvarkosi su neigiamomis emocijomis.
Kultūrinių ir socialinių veiksnių įtaka individualiam elgesiui.
Tačiau, nepaisant atžalos charakterio tipo, svarbiausi jos asmenybę ir charakterį stiprinantys veiksniai vaikystėje - tėvų meilė, artimas ryšys su jais, pozityvus šiltas bendravimas. Elgtis gerai mokyti pavyzdžiais, patiems ugdant gerąsias charakterio savybes. Mokyti gerumo aiškiai pasakant, kokius gerus darbus galėtų daryti.
Pasak amerikiečių mokslininko B. Caplano, tipiškose šeimose paveldėjimas ir auklėjimas glaudžiai susiję, todėl sunku atskirti jų įtaką. Tačiau įvaikintų vaikų tyrimai rodo, kad kol vaikai maži, jie šiek tiek panašūs į įtėvius, tačiau kai suauga, panašumas dažniausiai išnyksta. Tuo tarpu identiški dvyniai, net ir augdami skirtingose šeimose, būna labai panašūs.
Visgi jis tikina, kad jei ne viską galima paaiškinti genetika, dar nereiškia, kad viską galima paaiškinti auklėjimu. Dažnai dedamas lygybės ženklas tarp auklėjimo ir aplinkos, kitaip tariant, tarp „vienodai auklėjami“ ir „užauginti tų pačių žmonių“.
Jei tėvų pajamos, išsilavinimas, šeiminė padėtis, religinės pažiūros, gyvenamasis rajonas daro poveikį vaikui, tai vadinama auklėjimu. Tačiau tai tik aplinka.
Knygoje autorius pateikia tyrimų rezultatus, anot kurių, atskirai augę identiški dvyniai mokslo testus atlieka labai panašiai, o įvaikinti vaikai, net auklėjami aukštą intelekto koeficientą turinčių tėvų, yra ne protingesni nei augę vidutinėse šeimose.
Taip pat JAV nacionalinis ilgalaikis jaunuolių sveikatos tyrimas parodė, kad kartu užaugusių, bet giminystės ryšiais nesusijusių vaikų pažymių vidurkis labai skiriasi, tuo tarpu dvyniai, net ir augdami skirtingose šeimose, mokėsi panašiai.
B. Caplano teigimu, taip pat įrodyta, kad tėvai menkai gali paveikti su genais susijusius elgesio stereotipus.
Anot jo, nevienareikšmiai tyrimų rezultatai tik dėl tėvų įtakos, lemiančios, ar vaikai rūkys ir vartos alkoholį bei narkotikus. Silpnas ryšys nustatytas tarp auklėjimo ir marihuanos. Taip pat jei vaiką užaugina rūkantys tėvai, jis turi daugiau šansų nerūkyti, o jei tėvai nevartoja alkoholio, tikimybė, kad ir vaikas jo nevartos, padidėja 20 proc.
B. Caplanas tikina, kad tėvai kenčia nuo to, ką psichologai vadina kontrolės iliuzija. Skristi lėktuvu 100 kartų saugiau nei važiuoti mašina, tačiau didžioji dauguma žmonių saugiau jaučiasi prie vairo, nes jie mano kontroliuojantys padėtį. Deja, kontrolė pervertinama, nes auginant vaiką svarbiausias ne rezultatas, o kelionė.
Anot jo, tipiškose šeimose paveldėjimas ir auklėjimas glaudžiai susiję, todėl sunku atskirti jų įtaką. Tačiau įvaikintų vaikų tyrimai rodo, kad kol vaikai maži, jie šiek tiek panašūs į įtėvius, tačiau kai suauga, panašumas dažniausiai išnyksta. Tuo tarpu identiški dvyniai, net ir augdami skirtingose šeimose, būna labai panašūs.
Charakterio savybės greitai supykti ir susierzinti labiau įgimtos bei paveldėtos nei įgytos. Vaikystėje fizinį ir psichologinį smurtą kentę mažamečiai užaugę pasižymi menka saviverte. Daugeliu atvejų jaučiasi bejėgiai, negalintys nieko pakeisti. Ištirta, kad net iki 70 % smurtą kentusių atžalų suaugusios irgi smurtauja. Smurtą patyrę vaikai dažnai tampa šalti, žiaurūs ir atstumiantys.
Sąmoningai ugdant įmanoma suformuoti beveik visas pageidaujamas vaiko charakterio savybes. Tai labai priklauso nuo tėvų žinių, gebėjimų, išsikeltų tikslų. Pavyzdžiui, valią galima formuoti nuo ankstyvos vaikystės. Šiuo atveju labai svarbu, kokios sąlygos diktuojamos vaikui. Kai jis kažko nori, ar duodama greitai, ar iškeliami reikalavimai, ką pirmiausia turi padaryti. Antru atveju formuojama valia, mokoma pasiekti tikslą. Vėlesnėse raidos stadijose koreguoti charakterio savybes taip pat įmanoma, tačiau tampa sudėtingiau.
Mažamečio elgesį tikrai galima formuoti ir koreguoti, tik reikia suprasti, kokie psichologiniai mechanizmai veikia. Tačiau taip pat derėtų suvokti, kad dviejų vienodų žmonių nėra, visiems negali tikti tie patys metodai.
Lentelė: Paveldimumo koeficientas (P) skirtingiems požymiams
| Požymis | Paveldimumo koeficientas (P) |
|---|---|
| Kraujo grupė | 1 |
| Verbaliniai gebėjimai | 0,68 |
| Matematiniai gebėjimai | 0,12-0,3 |
| Istorijos ir literatūros gabumai | 0,45 |
| Gamtos mokslų gabumai | 0,34 |
| Intelektas | 0,5-0,8 |
| Ūgis | 0,76 |
| Kūno konstitucija | 0,81 |
| Kūno masės indeksas | 0,5 |
| Arterinis kraujo spaudimas | 0,6 |
Gamta prieš puoselėjimą: biheviorizmas ar genetika?
tags: #kas #lemia #charakteri #genetiniai #ar #socialinai