Priklausomybė Nuo Narkotikų: Priežastys, Simptomai Ir Gydymo Būdai

Nelegalus narkotikų vartojimas bei prekyba - nesustabdomai plintantis pasaulinio masto reiškinys, darantis žlugdantį poveikį visuomenės sveikatai, saugumui ir stabilumui. Kadangi narkomanijos plitimo tempas nepaliaujamai kinta, kovodamos su šia problema pasaulio valstybės bendradarbiauja ir dirba išvien. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau - PSO), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (toliau - EMCDDA) derina ir koordinuoja duomenų rinkimą, dalijasi informacija ir analizuoja rodiklius, kuria strategijas ir veiksmų planus. Taigi narkotikų vartojimo kontrolė sudėtingėja, be to, pastebimos rimtos su narkotikų vartojimu susijusios pasekmės - mirtys nuo narkotikų ir su narkotikais susiję užsikrėtimo ŽIV atvejai.

Straipsnyje aptariamos narkomanijos priežastys, simptomai, klasifikacija, diagnostika ir gydymo būdai. Taip pat nagrinėjami biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, lemiantys priklausomybės nuo narkotikų vystymąsi. Priklausomybė nuo narkotikų yra sudėtinga būklė, kuri gali turėti rimtų fizinių, psichologinių ir socialinių pasekmių. Gydymui dažnai reikalinga ilgalaikė ir daugialypė terapija.

Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita

Ligos Priežastys

Narkomanijos priežastys yra sudėtingos ir apima tiek biologinius, tiek aplinkos veiksnius:

• Genetiniai veiksniai: žmonės su genetiniu polinkiu gali būti labiau linkę tapti priklausomais nuo narkotikų.
• Aplinkos veiksniai: aplinka, kurioje žmogus užaugo ar gyvena, gali turėti įtakos priklausomybės vystymuisi. Veiksniai gali būti šeimos narių priklausomybė, socialinis spaudimas, lengva prieiga prie narkotikų.
• Psichologiniai veiksniai: asmenys, turintys psichologinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas ar potrauminio streso sindromas, gali naudoti narkotikus kaip būdą pabėgti nuo emocinio skausmo.
• Socialinis spaudimas: jauni žmonės dažnai pradeda vartoti narkotikus dėl bendraamžių įtakos arba norėdami būti priimti grupėje.
• Neurologiniai veiksniai: narkotikai tiesiogiai veikia smegenų chemiją, sukeldami stiprų dopamino išsiskyrimą, kuris sukelia euforijos pojūtį ir skatina vartojimą. Narkomanija paveikia smegenų struktūras, susijusias su atlygiu, motyvacija ir atmintimi, dėl ko žmogus praranda gebėjimą kontroliuoti narkotikų vartojimą.

Ligos Simptomai

Narkomanija pasireiškia įvairiais fiziniais, psichologiniais ir elgesio simptomais, kurie skiriasi priklausomai nuo vartojamų narkotikų tipo ir vartojimo trukmės:

Taip pat skaitykite: Charakterio formavimosi veiksniai

• Stiprus noras vartoti narkotikus: nepaisant to, kad narkotikai sukelia žalingas pasekmes, asmuo jaučia stiprų potraukį juos vartoti.
• Tolerancija: ilgainiui organizmas tampa atsparus narkotikams, todėl reikalingos didesnės dozės norint pasiekti tą patį efektą.
• Nutraukimo simptomai: kai narkotikai nėra vartojami, atsiranda stiprūs nutraukimo simptomai, tokie kaip nerimas, drebulys, pykinimas, prakaitavimas ir depresija.
• Elgesio pokyčiai: gali pasireikšti slaptumas, izoliacija, problemos darbe ar mokykloje, finansinės problemos ar nusikalstama veikla.
• Fiziniai simptomai: priklausomai nuo narkotiko tipo, gali būti pastebimi svorio netekimas, odos pokyčiai, miego sutrikimai, kraujagyslių pažeidimai, dantų problemos ar infekcijos.

Ligos Klasifikacijos

Narkomanija gali būti klasifikuojama pagal vartojamų narkotikų tipus:

• Stimuliatoriai: tokie kaip kokainas, amfetaminai ir metamfetaminai, kurie sukelia padidėjusį energijos lygį ir euforiją.
• Opiatai: tokie kaip heroinas, morfinas ir fentanilis, kurie veikia kaip stiprūs skausmo malšintuvai ir sukelia atsipalaidavimo jausmą.
• Depresantai: benzodiazepinai ar barbitūratai, kurie lėtina nervų sistemos veiklą, sukelia ramybę ir mieguistumą.
• Halucinogenai: LSD, psilocibinas, kurie sukelia haliucinacijas ir keičia suvokimą.
• Kanabinoidai: marihuana ir jos sintetiniai analogai, veikiantys smegenų sritis, susijusias su malonumu, atmintimi ir laiko suvokimu.

Ligos Diagnostika

Narkomanijos diagnostika paprastai apima išsamų paciento elgesio, medicininės istorijos ir gyvenimo būdo įvertinimą:

• Psichiatrinis vertinimas: gydytojas vertina paciento priklausomybės laipsnį, simptomus ir galimas psichikos sveikatos problemas.
• Laboratoriniai tyrimai: kraujo ar šlapimo tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti narkotikų buvimą organizme.
• Klausimynai ir priklausomybės skalės: specialūs klausimynai ir vertinimo skalės padeda įvertinti priklausomybės sunkumą ir poveikį paciento gyvenimui.
• Diferencinė diagnostika: svarbu atskirti narkomaniją nuo kitų psichikos sveikatos sutrikimų, kurie gali turėti panašius simptomus.

Ligos Gydymas Ir Vaistai

Narkomanijos gydymas yra sudėtingas procesas, apimantis medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Gydymas gali būti stacionarus arba ambulatorinis, priklausomai nuo priklausomybės sunkumo.

• Detoksikacija: pirmasis gydymo etapas, kurio metu organizmas pašalina narkotikus. Paprastai tai atliekama ligoninėje. Esant opioidinei narkomanijai galima detoksikacija metadonu, klofelinu, karbamazepinu. Perdozavus opioidų, skiriamas naloksanas, naltreksonas. Taip pat gali būti skiriamos lašinės infuzijos, raminantys, nuskausminantys medikamentai, neuroleptikai, vitaminai, kt.

Po narkotikų nutraukimo būtina ilgalaikė reabilitacija. Vienam mesti vartoti narkotikus yra labai sunku, todėl rekomenduojama kreiptis į patyrusį specialistą. Nevartoti jokių narkotikų, nes ir po vieno karto gali atsirasti psichinė priklausomybė. Nustatyta, kad 60 proc. narkomanų narkotikus vartoti pradeda rūkydami marichuaną.

Žalos Mažinimo Programos

Naujausioje ataskaitoje matyti, kad bendras užsikrėtimo ŽIV vartojant narkotikus atvejų skaičius mažėja dėl žalos mažinimo programų. Visgi nerimą kelia ŽIV protrūkiai Rumunijoje, Graikijoje, gana aukštas naujų infekuotųjų ŽIV skaičius Baltijos šalyse. Daugiausia 2012 m. naujų ŽIV atvejų užregistruota Estijoje - 53,7 atvejo 1 mln. gyventojų, Latvijoje - 46,0 atvejai, Lietuvoje - 20,6, Europoje - 3,1. Kovojant su išplitusia tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ŽIV epidemija ir toliau turi būti kryptingai vykdomos žalos mažinimo programos, kad ŽIV, hepatitas B, hepatitas C neišplistų dar plačiau.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Peršasi išvada, kad kova su ŽIV pralaimima ten, kur silpnai išvystytas žalos mažinimo programų tinklas, vėlai nustatoma diagnozė, o gydymas pradedamas pavėluotai. Neveiklumo padariniams koreguoti PSO iniciatyva 2013 metais Visuomenės sveikatos institute buvo įkurtas Bendradarbiaujantis žalos mažinimo klausimais centras.

Prevencija

Svarbu vartojimo būdas, pvz., rūkant psichoaktyvioji medžiaga greitai patenka į organizmą, dėl to šis narkotiko vartojimo būdas gana paplitęs. Būsimiems narkomanams būdingos tokios charakterio savybės kaip nestabilumas, impulsyvumas, psichinis nebrandumas, nesusiformavusios aukštosios emocijos. Jie neturi atsakomybės jausmo, ieško neįprastų pojūčių, malonumų.

Narkotikų prevencija jaunimui

Atkryčio Sindromas Ir Jo Valdymas

Viena didžiausių narkomanijos problemų yra ta, kad daugelis narkomanų gali kurį laiką gyventi blaiviai, tačiau po to vėl pradeda vartoti. Daugelis narkomanų mano, kad atkrytis yra vėl pradėtas narkotikų vartojimas. Tačiau atkrytis prasideda daug anksčiau nei pradedami vartoti narkotikai. Taigi, atkrytis nėra tik vėl pradėtas narkotikų vartojimas. Atkrytis - tai ir nuostatos bei elgesys vedantis į narkotikų vartojimą. Atkrytis - tai judėjimas tolyn nuo blaivėjimo, artyn prie ligos.

Jei tu atsisakai blaivėjimo programos, tai tėra tik laiko klausimas kada pasirodys lėtinio sindromo simptomai, ir jei nieko nepadaroma tam, kad juos suvaldytum, tu gali prarasti elgesio kontrolę. Toks periodas ir yra vadinamas atkryčio sindromu. Atkryčio proceso pradžią dažniausiai išprovokuoja stresas. Paprastai narkomanai būna neatsparūs stresui ir yra linkę į jį perreaguoti.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Susitvarkymo su atkryčiu planavimas padeda sumažinti atkryčio proceso sukeliamą žalą. Susitvarkymo su atkryčiu planavimas gali suteikti saugumo jausmą. tu gali atpažinti ankstyvuosius atkryčio perspėjimo ženklus ir sudaryti planą kaip išvengti atkryčio sindromo, kai jis atsiranda.

1. Stabilizacija.
2. Savęs įvertinimas.
3. Edukacija.
4. Perspėjimo ženklų atpažinimas.
5. Susitvarkymas su perspėjimo ženklais.
6. Savistabos lavinimas.
7. Blaivėjimo programos peržiūrėjimas.
8. Kitų žmonių įtraukimas.
9. Tobulinimas.

Kiekvienas žmogus turi tik jam būdingą perspėjimo ženklų rinkinį, kuris rodo, kad vyksta atkrytis. Tai signalai, kuriuos siunti pats sau ir kitiems, kad tau gresia narkotikų vartojimas ar kitų atkryčio simptomų atsiradimas. Atkryčio perspėjimo ženklų atpažinimas yra problemų ir simptomų, kurie vedė prie atkryčio, atpažinimas.

tags: #kas #lemia #priklausomybe #nuo #narkotku