Slauga sunkiai sergančio asmens namuose - tai pasiaukojanti ir kilniaširdiška misija, kuriai reikia ne tik didelio atsidavimo, bet ir daug žinių. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikėtų žinoti apie slaugomo ligonio priežiūrą ir kokiomis taisyklėmis vadovautis, kad tai pavyktų kuo geriau.
Paliatyvioji pagalba: kas tai?
Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Jos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba remiasi giliomis medicinos vertybėmis ir yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama:
- Mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus.
- Skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui.
- Padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai.
- Palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties.
- Padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo.
Paliatyviosios pagalbos rūšys
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
- Stacionarinė paliatyvioji pagalba: Teikiama suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus.
- Ambulatorinė paliatyvioji pagalba: Nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams.
- Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba: Skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais.
Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas.
Alzheimerio liga: slaugos ypatumai
Senyvo amžiaus žmonių rykšte vadinama Alzheimerio liga negrįžtamai pakeičia ne tik susirgusiojo, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Skaičiuojama, kad atminties sutrikimai vargina apie 40 proc. vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių, o 10-15 proc. jų kasmet susiformuoja demencija (silpnaprotystė). Bene labiausiai paplitusi jos forma - Alzheimerio liga, pažeidžianti smegenis ir pasireiškianti atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų susilpnėjimu.
Pagrindinis susirgimą lemiantis mechanizmas yra progresuojantis neuronų nykimas. Deja, šios ligos sustabdyti negalima, galima nebent tik sumažinti jos progresavimo tempą.
Simptomai ir priežiūra
Pirmieji dažnai nepastebimi Alzheimerio ligos požymiai: pasikeitusi žmogaus domėjimosi sfera ir apimtis, sumažėjęs reiklumas sau ir aplinkai, suprastėję higieniniai įgūdžiai, pablogėjusi atmintis, sutrikusi uoslė, orientacija erdvėje.
Ligai progresuojant vis daugiau laiko reikia skirti paciento priežiūrai. Žmogus ilgainiui ne tik tampa nedarbingas, bet ir visiškai priklausomas nuo aplinkinių. Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkia demencija, slaugytojo pagalbos reikia visą dieną: padėti atlikti elementarią kasdienę veiklą, spręsti šlapimo nelaikymo problemas, maudyti, maitinti ir padėti judėti, naudotis vežimėliu ar vaikštyne.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Slaugant tokius ligonius specialistai pataria išmokti būti kantriems, elgtis su sergančiuoju pagarbiai ir oriai: padėti jam apsirengti, pamaitinti, nueiti į tualetą, išvesti pasivaikščioti. Kalbėti su asmeniu lėtai ir aiškiai, naudoti paprastus žodžius, palaukti, kol žmogus sureaguos.
Svarbu, kad žmogus turėtų kuo daugiau į priekį (bent savaitę) suplanuotų dienų. Svarbi ne darbų gausa, tačiau tai, kad žmogus nuolat turėtų užimtumą, neužsidarytų savyje. Tuomet, ypač gyvenant daugiabučiuose, mažėja žmogaus interesų ratas ir aktyvumas, o tai lemia daug greitesnį ligos progresavimą.
Svarbu! Susidūrus su tokia artimojo diagnoze pirmiausia perkaityti vaistų anotacijas, įsigilinti, ar vieni vaistai neprieštarauja kitiems.
Slaugos priemonių kompensavimas
Liūdina dėl įvairių slaugos priemonių kompensavimo ne itin pasistūmėję reikalai. Jei esant sunkiai ligos stadijai žmogus jau guli patale ir yra nesavarankiškas, pagal higienos normas jam būtinos bent trejos sauskelnės per dieną. Tačiau valstybė kompensuoja tik vieną vienetą dienai. Tai yra per mažai. Taip pat slaugant tokį pacientą būtinai reikia investuoti į neperšlampamą paklodę.
Žmogui nuolat gulint neišvengiamai atsiranda ir daug kitų problemų - virškinimo, odos, pragulų, atrofuojasi raumenys.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Insultas: reabilitacija ir priežiūra
Dažnas esame susidūrę su insultą patyrusiu artimuoju, pažįstamu ar bičiuliu. Galvos smegenų insultas, tiesiog insultas mūsų kalboje, yra viena dažniausia sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje. Insultas pasireiškia atitinkamų galūnių jutimų ir motorikos sutrikimais. Priklausomai nuo insulto vietos smegenyse, taip pat gali sutrikti atmintis, kalba, regėjimas, erdvės suvokimas, skaitymas, rašymas, žmogus gali tapti depresiškas, neryžtingas bei atsargus.
Dažniausia insulto pasekmė dėl vienos kūno pusės parezės, pusiausvyros bei koordinacijos pokyčių yra judėjimo sutrikimai. Paprastai judesiai atsinaujina per pirmuosius 3-6 mėn.
Reabilitacija
Pagrindinis insultą patyrusių pacientų reabilitacijos tikslas - sugrąžinti ar kompensuoti pažeistas funkcijas, siekti kuo didesnio paciento savarankiškumo, padėti grįžti į visuomenę, gyventi įprastą gyvenimą, išlaikyti socialinį ir ekonominį savarankiškumą.
Reabilituojamiems pacientams taikomos kompleksinės priemonės: medikamentinis gydymas, kineziterapija (1/2 kartus per dieną), ergoterapija, elektrinė raumenų stimuliacija, masažas, psichoterapija. Reabilitacija taikoma kompleksiškai, nepertraukiamai, koordinuotai, su grįžtamu ryšiu.
Kineziterapija
Kineziterapijos esmė - judesio, kaip natūralaus biologinio veiksnio, naudojimas organizmo funkcijoms sugrąžinti ar gerinti. Esant visiškam pažeidimui, kai pacientas negali pats savarankiškai atlikti aktyvaus judesio, taikome idiomotorinius pratimus: pacientas mintimis atlieka įsivaizduojamus judesius sergančia galūne, kad judesio modelis užsifiksuotų galvos smegenų žievėje. Tokiems pacientams taikomas gydymas padėtimi, gydomasis masažas, pasyvūs pratimai. Atsiradus minimaliam judesiui, pereiname prie pusiau aktyvių pratimų, vėliau - aktyvių.
Daug dėmesio skiriama bendram fiziniam treniruotumui, stiprinama širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos.
Susirgus galvos smegenų insultu, reikia kiek įmanoma greičiau pradėti reabilitaciją. Tik laiku ir aktyviai pradėtos taikyti kompleksinės gydymo priemonės pagerina ligos prognozę, padeda sugrąžinti pažeistas funkcijas, išvengti komplikacijų, suteikia galimybę pacientui maksimaliai prisitaikyti kasdieninėje veikloje.
Bendrosios slaugos taisyklės
Slaugant pacientą, kuris negali kalbėti, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių, kad būtų užtikrinta jo gerovė ir komfortas.
Fizinė ir psichinė sveikata
Būtina rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine slaugomojo ir slaugančiojo sveikata. Svarbi ne tik fizinė sveikata - tiesiog gyvybiškai būtina stengtis palaikyti ir gerą psichinę sveikatą (ne tik slaugomojo, bet ir slaugančiojo asmens).
Būtina suprasti ir draugiškai įvertinti tai, kad slaugomam pacientui gali būti labai blogų dienų, kai jis jaudinasi dėl to, kad negali savarankiškai pasirūpinti savimi, yra priklausomas nuo kitų ir pan. Kai kurie sunkūs slaugomi pacientai, kurie negali pasikelti iš lovos, tampa labai kaprizingi, gali netgi pradėti įžeidinėti jį slaugančius asmenis.
Svarbu stengtis išsaugoti, kiek tik įmanoma, optimizmą ir kuo dažniau daryti tai, ką vis dar galima/ įmanoma daryti - galbūt megzti, galbūt skaityti knygas, galbūt klausytis radijo ar paukščiukų čiulbėjimo, galbūt net tapyti ar žiūrėti mėgstamas laidas. Jeigu sunkus ligonis jau nebegali kalbėti, girdėti ir judėti, tuomet reikia stengtis, kad jis jaustųsi maksimaliai patogiai.
Asmeninė erdvė
Labai svarbu pasistengti, kad slaugomas pacientas turėtų asmeninę erdvę - geriausia atskirą kambarį, kurį būtų galima kasdien vėdinti ir palaikyti optimalią, nuo aštuoniolikos iki dvidešimt laipsnių Celsijaus temperatūrą. Kai lauke šilta, vėdinimo angos gali būti atidarytos nuolat. Svarbu stebėti, kad nesusidarytų skersvėjis.
Iš lovos negalintiems pasikelti pacientams rekomenduojamos specialios funkcinės lovos, čiužiniai ir patalynė. Lovą geriausia statyti ne prie sienos, o galvūgaliu į sieną. Kartas nuo karto būtina pasirūpinti ir paviršių dezinfekcija.
Tinkamos sauskelnės
Jei pacientui reikia dėvėti sauskelnes, labai svarbu parinkti pačias tinkamiausias. Skiriasi jų dydžiai, sugeriamumo lygis, oro pralaidumo galimybės ir pan. Svarbu, kad sauskelnės nespaustų, būtų patogios dėvėti ir pakeisti, tinkamai sugertų drėgmę ir kvapus, apsaugotų nuo pratekėjimo. Kokybiškos sauskelnės, leidžiančios maksimaliai kvėpuoti odai ir tinkamai sugeriančios skysčius, padeda apsaugoti nuo sauskelnių dermatito susiformavimo.
Labai svarbu sauskelnes keisti kaip galima dažniau ir daryti tai kuo skubiau iš karto po to, kai pasituštinama. Kiekvieną kartą keičiant sauskelnes reikia kruopščiai nuplauti ar nuvalyti odą, ją nusausinti, bet jokiais būdais netrinti.
Barjerinių kremų naudojimas - taip pat labai stipriai rekomenduojamas kiekvieną kartą keičiant sauskelnes.
Skausmo valdymas
Skausmas yra dažnas simptomas, lydintis įvairias ligas. Svarbu kuo išsamiau apibūdinti skausmą gydytojui ir slaugytojui: kur skauda, kiek skausmas nemalonus, kas skausmą palengvina ar sustiprina, ar jaučiatės geriau stovėdami, sėdėdami ar atsigulę, ar palengvėja nuo šilumos ar nuo šalčio, ar padeda nuskausminamieji vaistai.
Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai. Kai kuriuos pacientus vargina lėtinis skausmas, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali būti nuolatinis. Šiems pacientams nuskausminamuosius rekomenduojama vartoti reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti ir jį kontroliuoti, kol netapo stiprus. Nekentėkite skausmo.
Skausmui malšinti nuskausminamieji vaistai ar jų kombinacijos taikomos atsižvelgiant į skausmo stiprumą.
Svarbu! Visada vartokite paskirtą dozę. Nevartokite maksimalių dozių. Pasitikslinkite dozes prieš vartodami su savo gydytoju, slaugytoju ar vaistininku. Jie įvertins ir sąveiką su kitais vaistais, kuriuos vartojate dėl kitų priežasčių, arba juos pakeis.
Išeminis insultas ir trombolizė
Šiuo efektyviu trombolizės metodu išeminis smegenų insultas pradėtas gydyti ir Klaipėdos ligoninėje. Iki šiol insultą patyrę pacientai tokios procedūros galėjo tikėtis tik būdami Vilniuje.
Žmogų gali ištikti dviejų skirtingų rūšių insultas - išeminis, kai smegenų kraujagyslę užkemša trombas ir negaudamos maitinimo smegenys žūva, arba hemoraginis, kai, kraujagyslei trūkus, kraujas išsilieja į smegenis.
Deja, kraujo krešulius tirpdantis insulto gydymo būdas pritaikomas ne kiekvienam ligoniui. Trombolizė nebus taikoma, jei žmogus serga opalige ar kita liga, dėl kurios gali nukraujuoti. Dėl daugybės apribojimų šis nors ir labai pažangus gydymo metodas nėra labai plačiai taikomas ne tik Lietuvoje, bet ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse.
Dar viena ir itin svarbi sąlyga, kad išeminis insultas būtų gydomas trombolize, - pacientas po pirmųjų insulto požymių turi kuo greičiau atvykti į gydymo įstaigą.
Įtarus insultą, rekomenduojama būtinai atvykti kuo anksčiau į specializuotą skyrių, nes, praėjus trims valandoms nuo pirmųjų simptomų pradžios, bus praleistas optimaliausias gydymo trombolize laikotarpis.
Lietuvos sveikatos sistema: problemos ir sprendimai
Lietuvos sveikatos sistemai nebereikia „lopymo“ ir „tvarstymo“. Būtina priimti kelis labai nepatogius sprendimus ir galbūt griebtis net peilio. Reikia pasakyti tiesiai šviesiai: ne gydytojai kalti, kad yra eilės, ne slaugytojos kaltos, kad reikia pirkti tvarsliavą. Tiesiog neturime pinigų sumokėti visos paslaugos kainos ir apmokėti paslaugas visiems, kas jų nori.
Reikia drastiškai mažinti biurokratiją. Gydytojo paslaugos reikalingos ne draudikams, o pacientams. Laikas mažinti apsilankymų skaičių draudiko paliepimu ir gausinti apsilankymų skaičių dėl ligos. Jau vien tai sutrumpins eiles perpus - kai nebereikės rankioti parašiukų ir antspaudukų, kad būtų galima ir toliau vartoti dešimtmetį ligą suvaldyti padėjusius vaistus.
Neverskite gydytojo sukti galvos dėl galimos žalos PSDF biudžetui, jeigu jis skirs pacientui tinkamiausią gydymą. Pirmiausia - nauda pacientui, o tik po to - draudimui. Deja, dabar visų pirma - dokumentai, tada - finansai ir tik paskiausiai - nauda pacientui.
Lietuvoje medikai nedalyvauja priimant sprendimus, turinčius įtakos jų darbui. Jeigu ir yra pakviečiami į tą pačią patalpą, kur vyksta svarstymas, niekas jų neklauso.
Apibendrinimas
Slauga pacientams, kurie negali kalbėti, reikalauja ypatingo atsidavimo, žinių ir kantrybės. Svarbu ne tik užtikrinti fizinę priežiūrą, bet ir palaikyti psichinę bei emocinę gerovę. Laikantis bendrųjų slaugos taisyklių, tinkamai valdant skausmą ir pasinaudojant paliatyviosios pagalbos galimybėmis, galima pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir užtikrinti orią priežiūrą.
tags: #slaugytoju #teikiama #slauga #pacientams #kurie #negali