Socialinės ekonomikos sąvoka ir reikšmė

Išsivysčiusių pasaulio šalių ekonomika yra skirstoma į liberalios rinkos ekonomiką ir socialinę ekonomiką (SE). Socialinė ekonomika (angl. social economy) - tai yra tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kurioms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė bei iniciatyva iš apačios.

Socialinė ekonomika yra susijusi su bendruomenių vienijimusi susitelkiant vienam tikslui, norint paskatinti vystymąsi ten, kur atsiranda poreikiai, kurių negali patenkinti nei valstybė, nei liberali rinka, netgi labdaros organizacijos.

Ekonomika (gr. oikonomikē - ūkininkavimo menas) - šalies arba jos ūkinio vieneto veiklos visuma, plačiai apimanti gamybą, ekonomiją, socialinę atsakomybę, vartojimą, finansus, paslaugas ir prekybą, bei nuolatinį jų atnaujinimą. Socialinė ekonomika veikia sistemiškai yra bendrosios šalies ekonomikos sistemos dalis.

Pagrindiniai socialinės ekonomikos elementai

  • Gamyba: Žaliavų ir kitokių medžiagų perdirbimas į vartojimui tinkamus gaminius.
  • Ekonomija: Taupus ir racionalus ūkio tvarkymas.
  • Finansai: Piniginių lėšų sudarymas, naudojimas ir paskirstymas.
  • Bendrasis vidaus produktas (BVP): Šalies ekonomikos išsivystymo lygio rodiklis.

Socialinė ekonomika kuria savąjį BVP per verslinę kooperaciją ir vartojimą.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) (angl. gross domestic product - GDP) - vienas iš pagrindinių rodiklių, rodančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Bendrasis vidaus produktas yra apibrėžiamas kaip galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Dažniausiai naudojamas būdas matuoti ir suprasti BVP yra išlaidų metodas:

BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas - importas)

Socialinė ekonomika taip pat veika pagal savąjį solidaraus dalinimosi ekonomikos modelį, įvairias vartotojų platformas, bei kuria savas socialines inovacijas.Socialinis verslas taip pat gerokai prisideda prie socialinės ekonomikos atėjimo į kiekvieną šalį, kaip pasaulyje yra sakoma „atidaro duris socialinei ekonomikai”, bet tai nėra pati socialinė ekonomika, o tik papildo ją tokia dalimi, kiek tai atliepia socialinius tikslus, ir jis paprastai veikia pagal savąjį atskirąjį socialinio verslo įstatymą.

Kas yra ekonomika? Įvadas į ekonomiką

Socialinės ekonomikos rinka - tai ne įprasta rungimosi tarp verslininkų, bet tai yra daugiau rungimosi dėl pačių vartotojų rinka (joje veikia įvairios vartotojų platformos, solidaraus dalinimosi ekonominis modelis).

Socialinė ekonomika (SE) apima šias juridines formas: kooperatyvai, savitarpio paramos organizacijos (savidraudos bendrijos, kredito unijos), asociacijos ir fondai, socialinės įmonės. Socialinę ekonomiką (SE) taip pat aptarnauja įvairios jos infrastruktūros organizacijos.

Socialinės ekonomikos pagrindinis tikslas - socialinė atsakomybė visuomenei. Pagrindinė socialinės ekonomikos nuosavybės forma - kooperatinė nuosavybė.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Socialinės ekonomikos schema

Socialinės ekonomikos principų chartija

Naujausias koncepcinis SE apibrėžimas, kurį pripažįsta SE organizacijos, pateiktas Socialinės ekonomikos principų chartijoje, kurią remia Europos nuolatinė kooperatyvų, savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų (CEP-CMAF) konferencija. Minėti principai yra šie:

  • Individo ir socialinių tikslų pirmenybė prieš kapitalą.
  • Savanoriška ir atvira narystė.
  • Narių dalyvavimas demokratiniame valdyme (netaikoma fondams, nes jie neturi narių).
  • Narių, vartotojų ir (arba) visuomeninio intereso derinimas.
  • Solidarumo ir atsakomybės principų gynimas ir taikymas.
  • Autonominis, nepriklausomas nuo valdžios valdymas.
  • Pelnas, naudojamas tolydaus organizacijos vystymosi uždaviniams spręsti arba jos narių ir visuomeninio poreikio paslaugoms tenkinti.

Socialinės ekonomikos ištakos Europoje

Pirmieji prancūzų „utopiniai socialistai“ - Claude Henri de Saint Simon’as ir Charles Fourier’as - kritikavo tuomet kapitalistinę sistemą ir propagavo visiško valstybės sistemos pertvarkymo ir naujų socialinių struktūrų sukūrimo bei naujų darbo santykių idėjas.

Robertas Owen’as, įkvėptas šių idėjų, tikėjo, kad pagrindinis visų socialinių veiksmų tikslas yra sukurti „naują žmogų“. Būtent Oweno idėjos padėjo pirmosios kooperatyvų asociacijos, įkurtos Ročdeile, Jungtinėje karalystėje, 1844 m. pagrindus.

Socialinė ekonomika Kanadoje

Šiuolaikinė socialinė ekonomika, tačiau, Amerikos žemyne yra laikoma, kad atsiradusia Kvebeko provincijoje Kanadoje, ten ji egzistuoja ir yra išvystyta jau daugiau kaip šimtą metų, bet plačiau imta vartoti tik nuo 1996.

Socialinė ekonomika Kanadoje niekada neturėjo jokių politinių ar geografinių ribų: niekada nebuvo susijusi su konkrečia politine santvarka ir nebuvo apribota kokios nors konkrečios geografinės teritorijos. Socialinės ekonomikos atsiradimas tapo pragmatišku atsaku į globalius socialinius ir ekonominius iššūkius. Ji padėjo skatinti pozityvų ir aktyvų pilietiškumą bei labai prisidėjo prie naujo valstybės, verslo rinkos ir visuomenės santykių apibrėžimo.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Socialinė ekonomika Kanadoje apima visas neprivačias, nevalstybines ir pelno nesiekiančias organizacijas, o kai kuriose Kanados provincijose, net ir socialinio verslo įmones, teikiančias paslaugas ir gaminančias prekes.

Socialiniai ir kultūriniai veiksniai ekonomikoje

Kiekviena įmonė veikia tam tikroje išorinėje aplinkoje ir yra jos veikiama. Makro aplinka - faktoriai ir jėgos, kurie įtakoja visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Jai priklauso politiniai - teisiniai, ekonominiai, socialiniai - kultūriniai ir technologiniai veiksniai.

Bet kuri organizacija funkcionuoja tam tikroje kultūrinėje aplinkoje, kurią sudaro konkrečios tradicijos, papročiai bei jų besilaikantys žmonės. Nors visos vertybės yra gan pastovios ir stabilios, tačiau kultūrinėje aplinkoje vyksta pokyčiai.

Kultūrinė aplinka apima išmokstamas vertybes, įsitikinimus, kalbą, simbolius bei elgsenos tipus, bendrus tam tikrai visuomenės daliai bei perduodamos iš kartos į kartą. Pagrindiniai kultūros elementai - moralė, vertybės, tradicijos, mitai, etninės normos, taip pat ji apima ir religiją, įstatymų pagrindus, ekonominę veiklą, šeimos sampratą, žinias, maisto vartojimo įpročius, menus, muziką, technologijas.

Tam tikros visuomenės kultūrinės vertybės atspindi ir įtakoja žmogaus santykį su savimi, aplinkiniais žmonėmis, institucijomis, visuomene, gamta ir visatos sankloda.

Apibendrinant, socialiniai ir kultūriniai veiksniai, kartu su ekonominiais, politiniais, teisiniais ir technologiniais veiksniais, daro didelę įtaką ekonomikai.

Ekonominės sistemos ir socialinė ekonomika

Skiriamos šios pagrindinės šiuolaikinės šalių ekonominės sistemos: kapitalistinė (rinkos ekonomika), planinė ekonomika, socialinė rinkos ekonomika (socialinė ekonomika) ir mišrioji ekonomika.

Kapitalistinė (rinkos) ekonomika remiasi privačia nuosavybe ir individų ekonomine laisve. Vyraujanti nuosavybės forma socialinėje ekonomikoje yra kooperatinė nuosavybė.

Socialinė ekonomika taip pat veika pagal savąjį solidaraus dalinimosi ekonomikos modelį, įvairias vartotojų platformas, bei kuria savas socialines inovacijas.

Socialinės ekonomikos svarba

Kaip pažymima Europos Komisijos svarstymų dokumente „Už darnią Europą iki 2030 m.“, Socialinė ekonomika yra galimybė ir varomoji jėga siekiant įgyvendinti 2030 m. Darbotvarkę ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (TVT) Europos ir pasaulio mastu, ypač 8 tikslui pasiekti „skatinti tvarų, įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą, visavertį ir produktyvų užimtumą bei padorų darbą“.

Socialinė ekonomika turi platų socialinį pagrindą ir vykdo savo veiklą įvairiomis teisinėmis formomis, tuo pačiu parodydama savo konkurencingumą ir gebėjimą augti bei prisitaikyti prie naujų socialinių ir ekonominių iššūkių.

Socialinės ekonomikos subjektų vykdomos veiklos kontekstas daug platesnis - kuriama ir dalyvaujamoji demokratija, ir socialinis kapitalas.

Šiame straipsnyje aptarėme socialinę ekonomiką ir tokio principo organizacijų veiklą. Galima sakyti, jog tokios bendrovės kuo toliau, tuo labiau turės vis reikšmingesnę rolę mūsų ekonomikoje.

Socialinės ekonomikos veiklos subjektai
Veiklos subjektas Apibūdinimas
Kooperatyvai Organizacijos, valdomos narių, siekiančios bendrų ekonominių ir socialinių tikslų.
Savitarpio paramos organizacijos Organizacijos, teikiančios finansinę ir kitokią paramą savo nariams.
Asociacijos ir fondai Organizacijos, skirtos visuomenės labui, dažnai veikiančios švietimo, kultūros ar socialinės paramos srityse.
Socialinės įmonės Įmonės, kurių pagrindinis tikslas yra spręsti socialines problemas, o ne siekti pelno.

tags: #socialines #ekonomikos #samprata