Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo pokyčiais, psichikos sveikatos sutrikimais. Siekiant, kad socialiniai tinklai prisidėtų prie jaunų asmenų sveikatos būklės gerinimo, reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas.
Socialinių tinklų įtaka: teigiami ir neigiami aspektai
Socialiniai Tinklai Lietuvoje
Lietuvoje kasdien internetu naudojasi 90 proc. 16-29 metų asmenų. Ne paslaptis, kad daugelis vaikų internetą naudoja socialiniams tinklams pasiekti. Socialiniai tinklai apibūdinami kaip tinklapiai ar kompiuterinės programos, kurios leidžia bendrauti ir dalytis informacija internete naudojantis kompiuteriu ar mobiliaisiais telefonais. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 13-17 metų vaikų Lietuvoje gyveno 156,6 tūkst.
Ką kasdien tiek paauglių veikia socialiniuose tinkluose? Ko jie ten ieško ir ką randa? Ar galima priklausomybė nuo socialinių tinklų? Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-AM-10) nėra atskiro šį įprotį žyminčio kodo. Nors buvo svarstoma, tačiau Diagnostiniame ir statistiniame psichikos sutrikimų vadove (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) interneto ar minėtų tinklų naudojimo sutrikimai nebuvo įtraukti. Šiuo metu vienintelis ten paminėtas elgesio sutrikimas - patologinis lošimas.
Priklausomybė Nuo Socialinių Tinklų
Priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimo tiksliai nurodyti negalima. Skirtingi tyrimai pateikia skirtingus skaičius, pavyzdžiui, nuo 4,8 proc. iki 47 proc. koledžų studentų. Tyrėjai aiškinasi žalingų įpročių, susijusių su internetu ir socialiniais tinklais, įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Apklausus 16-64 metų interneto vartotojų, paaiškėjo 10 dažniausių priežasčių, kodėl lankomasi socialiniuose tinkluose:
- smalsaujama, ką veikia draugai;
- norima sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius;
- praleidžiamas laisvas laikas;
- ieškoma juokingų ar smagių istorijų;
- apskritai bendraujama su žmonėmis;
- dalijamasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais;
- dalijamasi savo nuomone;
- norima atlikti tyrimą ar rasti norimus pirkti produktus;
- susipažįstama su naujais žmonėmis.
Kaip išsivysto priklausomybė?
Priklausomybė nuo interneto gali būti vertinama pagal liguisto lošimo modelį kaip impulsų kontrolės sutrikimas, kuriame nėra intoksikacijos.
Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai:
- nuotaikos kaita (nesaikingas socialinių tinklų naudojimas skatina specifinius nuotaikos pokyčius),
- nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais,
- tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose),
- nutraukimo simptomai (neigiami jausmai ir tokie psichologiniai simptomai kaip irzlumas, nerimas, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra apribotas),
- konfliktai (tarpasmeninės problemos tiesiogiai yra susijusios su socialinių tinklų naudojimu) ir atkrytis (grįžimas prie perdėto socialinių tinklų naudojimo po šio veiksmo nutraukimo).
Bandoma nustatyti, kokiems žmonėms gali grėsti sutrikimai naudojantis socialiniais tinklais. Įvardijamos tiek amžiaus grupės, tiek asmenybės bruožai, kurie gali lemti padidėjusią riziką tapti priklausomiems: paaugliai, studentai, vieniši žmonės, intravertai. Paaugliai, kurie įpranta pasikliauti socialiniais tinklais, kad patenkintų pramogų, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, dažniausiai buvo tie, kurie turėjo sunkumų riboti interneto naudojimo laiką. Panašiai kaip ir tie, kurie socialinius tinklus naudoja padaryti įspūdį kitiems, įgauti aukštesnį statusą, išbandyti naujus identitetus, išvengti atsakomybių ir pamiršti problemas, buvo tie, kurie laikė save labiau nuskriaustais akademiškai ir socialiai. Tokie bruožai ir įpročiai galėtų būti kaip įspėjamieji ženklai tėvams ir mokytojams, kad paauglys vėliau gali tapti priklausomas nuo interneto.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Lyčių Skirtumai
Didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus ir lankėsi suaugusiųjų tinklapiuose. Nustatytos ir šių veiksmų priklausomybės: mergaitės gerokai dažniau negalėjo atsispirti socialiniams tinklams, berniukai - vaizdo žaidimams.
Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis.
Socialinių Tinklų Nauda
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą. Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis.
Dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip socialiniai tinklai galėtų būti panaudoti terapijai ir sveikimui. Siūloma, kad medicininis personalas, dirbantis su save žalojančiais ar turinčiais psichinės sveikatos sutrikimų jaunais žmonėmis, turėtų dažniau dalyvauti diskusijose apie interneto naudojimą.
Socialinių Tinklų Žala
Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Jie dažniau turėjo dėmesio ir aktyvumo sutrikimų simptomų. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu. Tyrimai parodė, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę, o buvimas su šeima - atvirkščiai - miego trukmei įtakos nedaro.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus.
Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos.
Daug dėmesio skiriama socialinių tinklų naudojimui ir savęs vertinimo santykiui. Tačiau nei laikas, praleistas šiame socialiniame tinkle, nei priklausomybės nuo socialinių tinklų simptomai nebuvo susiję su teigiamais socialiniais santykiais. Apibendrinant neįmanoma nustatyti, ar probleminis interneto naudojimas yra susijęs su ankstesniais psichikos sutrikimais ar sukelia naują rinkinį psichinių sutrikimų. Todėl tiek socialiniai tinklai, tiek kita veikla internete gali būti pagalba paaugliui ar vienintelis būdas užsimiršti, o absoliutūs jų draudimai tik pablogintų padėtį.
Būtų sunku paneigti, kad dėl naujųjų technologijų didėjo ne tik sergamumas, bet ir mirtingumas dėl savižudybių, susijusių su internetinėmis patyčiomis ir automobilių įvykiais dėl žinučių rašymo vairuojant.
Esama nuomonių, kad probleminis interneto naudojimas tėra šiuolaikinė popkultūros dalis, kuri labai aptarinėjama, bet nieko aiškaus taip ir nenustatoma. Ankstesnėms kartoms nerimą keldavo besaikis televizoriaus žiūrėjimas, roko muzika ar net skaitymas. XVIII amžiaus Anglijoje aistra romanams vertinta taip pat neigiamai, kaip dabartinis pomėgis žaisti vaizdo žaidimus.
Internetinės patyčios
Komorbidiškumas
Mokiniams, kurie yra priklausomi nuo socialinių tinklų, dažniau pasireiškė kitos elgesio priklausomybės (nuo maisto, apsipirkinėjimo), taip pat ir afektiniai sutrikimai (depresija, nerimas, manija).
Prevencija
Rekomendacijos, kaip padėti vaikams mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose:
- pastebėti ir spręsti jų problemas, psichologinius sutrikimus. Vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje. Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai;
- reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą. Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, probleminis jų naudojimas nepasireiškė. Šios veiklos dažniausiai buvo susijusios su informacijos ir naujienų paieška. Padėtų kuo ankstesnis švietimas apie tai.
Dirbant ir mokantis nuotoliniu būdu, daug bendravimo perkeliama į virtualią erdvę ir socialinius tinklus. Per visuotinį karantiną internetas ir socialiniai tinklai prisideda prie galimybės dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, bendrauti su draugais ir kolegomis, rasti pramogų neišeinant iš namų. Taigi šiuo laikotarpiu labiau pastebimas ir teigiamas bendravimo virtualioje erdvėje poveikis žmonių gyvenimui. Siekiant veiksmingumo ir augimo nuolat skatinama bendrauti, dalytis informacija ir patirtimi. Virtualioje erdvėje gali būti paprasčiau atsiskleisti ir įsitraukti į diskusijas - viešai dėstant nuomonę, reikia laiko pagalvoti ir aiškiai sudėlioti mintis, paskelbti informacijos šaltinius ir, žinoma, sumažinti scenos baimę. Socialiniuose tinkluose galima sekti patikimus šaltinius, susijusius su profesija ar studijomis, taip sužinoti svarbiausias naujienas. Tai tik keletas pavyzdžių, kuo socialiniai tinklai išties naudingi. Tinkamai panaudojant teigiamas jų galimybes galima daryti tiesioginę įtaką žmones pasiekiančiai informacijai.
Ne paslaptis, kad specialūs algoritmai generuoja turinį pagal atskirus veiksmus virtualioje erdvėje - nustačius pomėgius, stengiamasi pateikti informaciją būtent tam asmeniui svarbiomis temomis. Taip sukuriamas „informacijos burbulas“. Naršant po socialinius tinklus būtina kritiškai pažvelgti į juose aptinkamą informaciją. Duomenų bazėse ir atvirosios prieigos šaltiniuose randama daug naudingų mokslinių žinių apie socialinius tinklus, jų poveikį ir galimybes. Jos padeda virtualią erdvę pasitelkti ne tik pramogai, bet ir veiksmingam darbui ir mokslams.
Pavyzdžiui, Iršado Huseino (Irshado Hussaino), Ozlemos Cakiros (Ozlem Cakir), Umugulsumos Kandegerės (Ümmügülsüm Candeğer) tyrime („Social Media as a Learning Technology for University Students“, 2018; „Ebsco ERIC“) pateikiama nuomonė, kad socialiniai tinklai itin svarbūs kaip mokymosi priemonė. Atsakingas jų naudojimas ne tik padeda studentams bendrauti virtualiai, bet ir suteikia tiesioginę prieigą prie daugybės naujausių, patikimų mokymosi šaltinių, kurie priimtinesni studentams. Antino Kimo, Alano R. Deniso (Dennis) tyrime („Says Who? The Effects of Presentation Format and Source Rating on Fake News in Social Media“, 2019; „Ebsco Business Source Complete“) atlikti du bandymai parodė, kad paskatinimas atkreipti dėmesį į straipsnio šaltinį turėjo įtakos socialinių tinklų vartotojų pasitikėjimu naujiena. Išryškinus šaltinį, nesvarbu, koks jo patikimumas, skaitytojai buvo labiau linkę į naujieną žiūrėti skeptiškai. Nežinomų šaltinių vertinimui daug įtakos turi reitingai.
Socialiniai tinklai nuolat keičiasi ir prisitaiko prie vartotojų įpročiai. Akivaizdu, kad jie turi didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, todėl svarbu juos suprasti ir tinkamai panaudoti. Kaip tai padaryti, galima sužinoti naršant Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse ir atvirosios prieigos šaltiniuose.
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mūsų visų gerovei kenkiančias interneto grėsmes. Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos. Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis.
Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt. Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas). Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga.
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Skaitmeninis bendravimas - tai ne tik žinutės, bet ir vertybės. Internete dažnai trūksta tono, emocijų ir kūno kalbos, todėl lengva būti nesuprastam ar net įžeisti kitus netyčia. Svarbu ugdyti gebėjimą bendrauti aiškiai, pagarbiai ir atsakingai - ypač socialiniuose tinkluose, kur mūsų žodžiai gali pasiekti plačią auditoriją. Virtuali erdvė - tikra bendravimo erdvė. Internete susiduriame su skirtingomis nuomonėmis, emocijomis ir net rizikomis. Kiekvienas msų įrašas, komentaras ar pasidalinimas daro įtaką, net jei to nepastebim. Esame įtakdariai, net jei turime tik vieną sekėją. Pilietiškas pokalbis - tai ne tik mandagumas. Tai gebėjimas išklausyti, argumentuoti ir ieškoti bendrų sprendimų.
Socialiniai tinklai - tai ne tik vieta patiktukams rinkti. Tai ir bendravimo kultūros atspindys, kurį kuriame visi kartu. Kaip išlikti mandagiam, bet ne nuobodžiam? Ar mokame diskutuoti, o ne ginčytis? Ar galime nesutikti, bet išlikti mandagūs? „Aido kambariai“ sujungia ir izoliuoja panašias pažiūras turinčias internetines bendruomenes, o tai padeda skleisti melą ir trukdo skleisti faktinius pataisymus. Populiaresnis socialinių tinklų naudojimas vis labiau siejamas su jaunų žmonių psichine sveikata. Socialiniai tinklai suteikia daugiau bendravimo galimybių, tuo pačiu naršymas socialiniuose tinkluose mažina gyvą bendravimą.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad socialinių tinklų dažnas naudojimas gali sukelti smegenų pokyčius. Vis dėlto, moksliniai tyrimai dar negali atskleisti ar ši įtaka yra teigiama, neigiama ar neutrali, tačiau jaunesnio amžiaus žmonės atrodo jautresnis socialinės žiniasklaidos patirčiai nei kitos amžiaus grupės. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dažnas socialinių tinklų naudojimas lemia prastesnę tiriamųjų psichinę sveikatą. Vis dėlto, tarp merginų šis santykis buvo labiau susijęs su elektroninėmis patyčiomis ir nepakankamu miegu. Ankstesniuose tyrimuose taip pat buvo nustatyta, kad miegas ir internetinės patyčios yra galingesni jaunų žmonių gerovės veiksniai nei naudojimasis skaitmeniniu ekranu.
Vaikinų grupėje sąryšio tarp internetinių patyčių, miego bei fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos nebuvo rasta. Tai rodo, kad socialinių tinklų naudojimas neišstumia vaikinų fizinio aktyvumo taip, kaip tarp merginų. Autorių nuomone prastesnę vaikinų psichinę sveikatą lemia kiti, dar nenustatyti mechanizmai. Šie lyčių skirtumai gali būti susiformavę ir dėl skirtingo lyčių įsitraukimo į socialinių tinklų naudojimą. Mokslininkai skatina vykdyti kuo daugiau prevencinių ir intervencinių programų siekiant gerinti jaunų žmonių psichinę sveikatą.
| Priežastis | Aprašymas |
|---|---|
| Smalsumas | Domėjimasis draugų veikla |
| Naujienos | Noras sužinoti naujausius įvykius |
| Laisvalaikis | Laiko praleidimas socialiniuose tinkluose |
| Humoras | Juokingų istorijų paieška |
| Bendravimas | Palaikymas ryšių su žmonėmis |
| Dalijimasis | Nuotraukų ir video įrašų publikavimas |
| Nuomonė | Savos pozicijos išreiškimas |
| Tyrimai | Informacijos paieška apie produktus ir paslaugas |
| Pažintys | Naujų žmonių paieška |
Dažniausios priežastys, kodėl lankomasi socialiniuose tinkluose
Ar socialinė žiniasklaida neigiamai veikia paauglių psichinę sveikatą?
tags: #socialiniai #tinklai #bendravimas