Karjera, kaip tyrimo objektas, yra itin daugiadalykinis. Daugiausia darbų šia tema publikuoja psichologijos, sociologijos ir kitų socialinių mokslų atstovai, dėmesį telkdami į skirtingus karjeros aspektus: psichologai - daugiausia į savęs pažinimą, psichologinių savybių diagnostiką, karjeros konsultavimą ir pan.; edukologai - į ugdymo karjerai poreikį, jo problematiką ir pan.; vadybininkai - į žmogiškųjų išteklių valdymą organizacijose; sociologai karjerą tyrinėja kaip socialiai sąlygotą, pabrėžia socialinės stratifikacijos, šeimos, rasės, etninės grupės, lyties, socializacijos, socialinių institutų aspektus ir pan.
H. Guncas ir M. Peiperlis (Gunz, Peiperl, 2007) pripažįsta, kad identifikuoti, kiek darbų karjeros tema parašyta pasaulyje, yra labai sunku dėl geografinės apimties ir temos gausos.
Disertacijoje tęsiamas socialinio konstrukcionizmo tradicijos taikymas karjeros tyrimuose (Savickas, 2002, 2005; Collin, Young, 2000; Young, Collin, 2004 ir kt.), pasitelkiant P. L. Bergerio (Berger) ir T. Lukmano (Luckmann) socialinio konstrukcionizmo teoriją.
Socialinis konstrukcionizmas ragina abejoti tradiciniu supratimu ir analizuoti procesus, kuriuos pasitelkus vienoks ar kitoks supratimas virsta natūraliu arba tikru. Kitaip tariant, socialinis konstrukcionizmas teigia, kad žinios yra kuriamos, performuojamos ir palaikomos socialiniais procesais ir kad žinojimas bei socialinis veiksmas sąlygoja vienas kitą. Konstruktyvistai domisi, kaip mes sužinome ir kaip mes plėtojame prasmes.
Darbo tikslas - pasitelkus socialinio konstrukcionizmo teoriją išanalizuoti karjeros sampratos formavimą Lietuvoje.Šiuo tikslu disertacijoje siekiama atskleisti, kaip karjeros samprata yra konstruojama akademinės bendruomenės ir viešosios politikos atstovų Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Darbe pateikta šiandien Lietuvoje naudojamos karjeros sampratos analizė yra pirmasis bandymas susisteminti karjeros sampratas akademiniame ir viešosios politikos diskursuose. Disertacijoje atliktas karjeros sampratos konstravimo Lietuvoje tyrimas papildo negausius karjeros sampratos tyrimus Lietuvoje ir tęsia užsienio autorių tradiciją karjeros tyrimuose taikyti socialinio konstrukcionizmo požiūrį.
Disertacijoje pateikiama medžiaga gali būti naudinga Lietuvoje kuriamos nacionalinės vieningos karjeros paslaugų sistemos plėtotei, numatant praktinius karjeros sampratos suvokimo sunkumus.
Lietuvoje beveik nėra tyrinėjama egzistuojanti karjeros samprata, jos transformacijas lemiantis kontekstas, karjeros paslaugų sistemos kūrimo šaltiniai ir t. t.
Karjeros sampratos analizę fragmentiškai atliko V. Staniauskienė ir N. Šķiltere (1999), T. Lileikienė ir R. Žiliukienė (2003), A. Valackienė (2000), A. Šiupšinskas (2004), A. Palujanskienė ir A. Šiupšinskas (2004).
Mokslinės literatūros analizė taikoma siekiant suformuoti teorinį-metodologinį disertacinio darbo tyrimo instrumentą; išnagrinėti karjeros sampratos kaitą, atskleidžiant karjeros sampratos kilmę bei raidą industrializuotose Vakarų visuomenėse ir Lietuvoje; taip pat atliekant Lietuvos mokslininkų karjeros sampratos analizę.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
P. L. Bergerio ir T. Lukmano (Berger, Luckmann, 1999) socialinės tikrovės konstravimo proceso etapai (internalizacija, objektyvacija ir eksternalizacija), atspindintys visuomenę kaip objektyvią ir subjektyvią tikrovę, yra naudojami kaip teorinis-metodologinis instrumentas, skirtas karjeros sampratos konstravimo Lietuvoje analizei.
Pirminis ir antrinis duomenų analizė pasitelkiama siekiant ištirti šiandienės Lietuvos karjeros paslaugų sistemą.
Disertacijos struktūrą sudaro įvadas, keturios pagrindinės dalys, darbo išvados, literatūros sąrašas. Pirmojoje darbo dalyje yra pristatomos disertacijos teorinės-metodologinės prielaidos: daugiadalykinis požiūris į karjerą, socialinio konstrukcionizmo ir konstruktyvizmo teorijos indėlis į karjeros tyrimus, P. L. Bergerio ir T.
Šioji darbo dalis skirta šiandienės Lietuvos karjeros sampratos konstravimo proceso objektyvacijos, eksternalizacijos ir internalizacijos etapų analizei.
Siekiant išanalizuoti Lietuvoje konstruojamą karjeros sampratą, pirmojoje darbo dalyje pristatomas disertacijos teorinis-metodologinis pagrindas. Čia aptariamos tiek pagrindinės klasikinės karjeros teorijos, tiek alternatyvus (socialinio konstrukcionizmo ir konstruktyvizmo) požiūris į karjerą, taip pat argumentuojamas socialinio konstrukcionizmo tradicijos, kaip teorinio-metodologinio disertacijos tyrimo pagrindo, pasirinkimas, atskleidžiamas šios teorijos argumentacinis turinys ir galiausiai pristatomos karjeros sampratos konstravimo disertacinio tyrimo metodologinės gairės.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Daugiadalykinis požiūris į karjerą
Pastaruoju metu vis dažniau atliekami daugiadalykiniai karjeros tyrimai. Daugiausia darbų šia tema mokslinėje literatūroje randama iš psichologijos ir sociologijos, taip pat ir vadybos, ekonomikos, edukologijos bei kitų socialinių mokslų. Skirtingų mokslų atstovai dėmesį telkia į skirtingus karjeros aspektus. Daugialypis skirtingų mokslininkų požiūris į karjerą leidžia formuoti platų ir integralų požiūrį į šį tyrimo objektą.
Svarbiausi šiuo klausimu yra šie mokslai - psichologija ir sociologija. Psichologijos mokslo atstovai, lyginant su kitų socialinių disciplinų mokslininkais, yra bene aktyviausi kuriant ir plėtojant karjeros teorijas.
Psichologinėje karjeros teorijoje dėmesys telkiamas ties individualiais asmenybės skirtumų nulemtu karjeros siekimo procesu. Šios pagrindinės - klasikinės psichologijos teorijos, pasirodžiusios 1950-1960 metais: E. Ginzbergo (Ginzberg, 1951) profesijos rinkimosi teorija (angl. theory of occupational choice), D. E. Superio (Super, 1953, 1957) profesinės raidos teorija (angl. vocational development theory), A. Rou (Roe, 1956, 1957) asmenybės vystymosi ir profesijos pasirinkimo teorija (angl. personality development and occupational choice), J. L. Holando (Holland, 1959) profesinių asmenybės tipų teorija (angl. theory of vocational personalities) ir kt.
Priešingai nei kitose karjeros teorijose, D. E. Superio ir E. Ginzbergo teorijose į karjerą žiūrima ne kaip į vienkartinį profesijos pasirinkimą, bet kaip į procesą, susidedantį iš tam tikrų pakopų.
E. Ginzbergas, atlikęs asmens rinktis asmenų tyrimus, patvirtino hipotezę, kad profesijos pasirinkimas yra procesas, dažniausiai prasidedantis 11-aisiais gyvenimo metais ir besitęsiantis 6-10 metų.
Šiuo tyrimo rezultatu pagrindu buvo suformuluoti trys profesijos rinkimosi proceso etapai: fantazijos, ieškojimas/bandomasis ir realistinis. Fantazijos periodą geriausiai apibūdina vaikų žaidimai, kada vaikai įsivaizduoja esantys tam tikros profesijos atstovais ir bando dirbti jų darbą. Žaisdami mažieji tampa įžymiais sportininkais, astronautais, gydytojais, kino žvaigždėmis ir t. t. Taip iš šios veiklos jie gauna malonumą, nekreipiant dėmesio į realius jų gebėjimus ir galimybes.
Ieškojimas, arba bandomasis, periodas yra padalytas į 4 stadijas - susidomėjimo, gebėjimų, vertybių ir pereinamojo laikotarpio. Susidomėjimo stadija prasideda tada, kai vaikas ima domėtis ir suprasti, ką jis mėgsta ar nemėgsta. Gebėjimų stadijoje vaikas suvokia, kad kai kuriuos dalykus gali atlikti geriau nei kiti. Vertybių stadija prasideda nuo supratimo, kad kai kurie dalykai jam yra svarbesni už kitus. Pereinamojo laikotarpio stadija pasižymi pasitikėjimu savimi ir profesijos supratimu bei perkelia asmenį į realistinį etapą.
Realistinis periodas prasideda nuo tyrinėjimo stadijos, kada asmuo mokosi profesijos arba pradeda dirbti. Tolesnė stadija - kristalizacija, kada susidaromas konkretus karjeros modelis ir žmogus pasirenka, kokį darbą norėtųsi dirbti. Paskutinė specializacijos stadija yra pasiekiama, kai asmuo baigia studijas ir įgyja pasirinktą profesiją arba pasirenka konkretų, specifinį darbą.
E. Ginzbergo teigimu, karjeros tikslų ir darbo pasaulio atitikimas yra nuolat revizuojamas.E. Ginzbergo teorija yra kritikuojama. Antra, dėl jos nepakankamo lankstumo, turint galvoje prielaidas nukrypimui nuo daugeliui būdingos tam tikra...
Socialinio konstrukcionizmo teorija
Socialinis konstrukcionizmas (angl. social constructionism) teigia, kad „tam tikros srities žinios yra mūsų socialinės praktikos ir institucijų arba sąveikos ir sąlygų aptarimo tarp atitinkamų socialinių grupių produktas“ (Gasper, 1999, p. 855). Kitaip tariant, socialinis konstrukcionizmas teigia, kad žinios yra kuriamos, performuojamos ir palaikomos socialiniais procesais ir kad žinojimas bei socialinis veiksmas sąlygoja vienas kitą.
Konstruktyvizmas (angl. constructivism) teigia, kad kiekvienas individas mintyse konstruoja patirties pasaulį per kognityvinius procesus. Konstruktyvistai domisi, kaip mes sužinome ir kaip mes plėtojame prasmes.
Eksternalizavimas (angl. Objektyvacija (angl. objectivation) - tai vienas iš trijų socialinės tikrovės konstravimo proceso etapų, susijęs su subjektyvių prasmių, procesų, veiksmų, nuostatų ir t. t. Internalizacija (angl. internalization) - tai vienas iš trijų socialinės tikrovės konstravimo proceso etapų, susijęs su karjeros socializacija, kurios metu internalizuojami - suvokiami ir interpretuojami - objektyvūs procesai. Dėl to pasaulis individui tampa subjektyviai realus ir prasmingas.
Viešoji politika (angl. public policy) - tai valdžios institucijų, oficialių asmenų elgsena, veiksmai, veiklos kurso pasirinkimas ir praktinis jo įgyvendinimas politikos procese (Raipa, 2002, p. Diskurse įžiūrimos tam tikrais socialiniais veiksmais, ir kurias pasitelkus fizinei bei socialinei realybei yra suteikiamos reikšmės (Hajer, 1995, p. 44).
Socialinis konstrukcionizmas (angl. social constructionism) teigia, kad tam tikros srities ~inios yra mkss socialins praktikos ir institucijs arba sveikos ir slygs aptarimo tarp atitinkams socialinis grupis produktas (Gasper, 1999, p. 855). Kitaip tariant, socialinis konstrukcionizmas teigia, kad ~inios yra kuriamos, performuojamos ir palaikomos socialinis process ir kad ~inojimas bei socialinis veiksmas slygoja vienas kit. iais ~inis konstravim. Konstruktyvizmas (angl. constructivism) teigia, kad kiekvienas individas mintyse konstruoja patirties pasaul/ per kognityvinius procesus. Konstruktyvistai domisi, kaip mes su~inome ir kaip mes pltojame prasmes. Eksternalizavimas (angl. Objektyvacija (angl. objectivation) tai vienas ia trijs socialins tikrovs konstravimo proceso etaps, susijs su subjektyvis prasmis, process, veiksms, nuostats ir t. t. Internalizacija (angl. internalization) tai vienas ia trijs socialins tikrovs konstravimo proceso etaps, susijs su karjeros socializacija, kurios metu internalizuojami suvokiami ir interpretuojami objektyvks procesai. Dl to pasaulis individui tampa subjektyviai realus ir prasmingas. Karjera (angl. Vieaoji politika (angl. public policy) tai vald~ios institucijs, oficialis asmens elgsena, veiksmai, veiklos kurso pasirinkimas ir praktinis jo /gyvendinimas politikos procese (Raipa, 2002, p. Diskurse (angl. iamos tam tikrais socialiniais veiksmais, ir kurias pasitelkus fizinei bei socialinei realybms yra suteikiamos reikams (Hajer, 1995, p. 44).
Lietuvos akademinėje bendruomenėje vis dar stokojama tyrimų karjeros tematika. Šių tyrimų pradėjo daugėti tik nuo 2000 metų. Nuo 2004 metų reguliariai kasmet apsiginama nors viena disertacija kajeros tematika. Lietuvoje šioje srityje produktyviausi: K. Pukelis, D. Garnienė, A. Pundzienė, L. Navickienė, T. Jovaša ir kt. Pažymėtinos ir parengtos disertacijos atskirais karjeros klausimais (daugiausia iš edukologijos srities): B. Jatautaitė (1991a), V. Staniauskienė (1991), R. Petrauskaitė (1995), E. Šiupšinskas (2004), A. Urbonienė (2005), D. Garnienė (2006), R. Orenienė (2006), R. Žiliukienė (2006), A. Augustinienė (2007), N. Šķiltere (2007a), A. Valackienė (2001).
Lietuvoje karjeros tema išleista tik viena mokslinė monografija - R.
Taikant socialinio konstrukcionizmo teorinę perspektyvą karjeros tyrimuose turimas nemažas įdirbis. Atliktus tyrimus galima suskirstyti į tuos, kurių tyrimo objektas yra jau sukonstruoti dariniai, ir tuos, kurie domisi, kaip yra konstruojamos vienos ar kitos prasmės ir socialinės tikrovės aspektai. Šiuo karjeros sampratos konstravimo tyrimų nedaug. Taikant socialinio konstrukcionizmo teoriją karjeros tyrimuose labiausiai pasižymėjo M. L. Savickas (Savickas, 2002; 2005), A. Kolinas ir R.
Karjeros terminas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio carraria ir reiškia kelią, kryptį ar veiksmo eigą (Greenhaus, Callanan, 2006). Iki industrinės revoliucijos individualus profesinis sprendimas priėmimas ir profesinis mobilumas beveik neegzistavo, tad siekti karjeros tapo aktualu tik poindustrinėje visuomenėje. Tiktai XIX a. pradžioje karjeros sąvoka buvo apibrėžta kaip progresyvus profesinės veiklos kelias.
Keičiantis karjeros darymo aplinkai, kito ir karjeros samprata. XX a. pirmojoje pusėje industrializuotose Vakarų visuomenėse įsivyravo profesinio orientavimo samprata, kurios pagrindinė idėja buvo suorientuoti žmogų tinkamiausiai profesijai ar darbo vietai. Šiai skleidė idėją, kad karjera nėra vienkartinis mokymo programos, profesijos ir/ar darbo vietos pasirinkimas, o visą gyvenimą trunkantis procesas.
Profesinį orientavimą keitė karjeros orientavimas, įsivyravo organizacinės karjeros samprata, kuriai būdingas darbo vietos ilgalaikiškumas ir saugumas, profesinis stabilumas, linijinis kilimas aukštyn profesinės pozicijos hierarchijoje, lojalumas vienai organizacijai, įvairūs atpildo mechanizmai, užimtumas pagal įgytą specialybę ir pan. Šiai sąlygojo individualios karjeros sampratos atsiradimą. Su šia karjeros sampratos raida susijęs diskusijų atsiradimas mokslinėje literatūroje yra pagrįstas dichotomijomis tarp senosios organizacinės ir naujosios individualios karjeros sampratos - individas ar organizacija, karjera kaip subjektyvi ar objektyvi patirtis, sena ar nauja (Cohen & Mallon, 1999). Šios karjeros formos (Arthur, Rousseau, 1996; Arnold, Jackson, 1997; Peiperl, Baruch, 1997; Arthur, Claman, DeFillippi, 1995; Hall, 1976).
Kai kurie autoriai (pavyzdžiui, Collin, Young, 2000; Cohen, Duberley, Mallon, 2004 ir kt.) mano, kad toks tradicinis pozityvistinis požiūris karjeros teorijoje vyrauja dar ir šiandien. Tai turėjo įtakos minėtos dichotomijos išlikimui ir plėtojimui.
Šia peržengti iki šiol karjeros teorijoje dominavusias dichotomijas tarp to, kas suprantama kaip senoji, tradicinė, biurokratinė arba organizacinė karjera, ir naujosios, individualios arba asmeninės karjeros, kurios būdingesnės pozityvistinei tyrimų perspektyvai. `Šis teorinis požiūris leidžia į karjeros sampratos konstravimo instrumentų analizę įtraukti ne tik mokslinį žinojimą, t. y. nagrinėti ne tik akademinę karjeros sampratą, bet ir viešosios politikos atstovų, praktikų ir tyrėjų formuojamą karjeros sampratą.
Psichologinės teorijos, labiausiai įtakojusios šokio ir judesio terapijos (toliau, - ŠJT) tyrimų metodologiją yra Reicho, psichoanalitinė, geštalto, santykių, humanistinė ir Adlerio teorijos (Mills, Daniluk, 2002). ŠJT terapijos tyrimai grindžiami metodologiniu eklektizmu. Tyrimo naujumas atsispindi tame, kad ŠJT, kaip viena iš sveikatinimo kompleksinių priemonių ir metodų, visgi, yra nedaug tyrinėta, ypač 65 metų ir vyresnių asmenų (toliau, senjorų) populiacijoje Lietuvoje.
ŠJT buvo įtraukta į Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programą „Sveiką gyvenimą skatinančios socialinės ir fizinės aplinkos kūrimas“ (Nr. SR - 1313) ir finansuota iš Kauno miesto savivaldybės 2013 metams. Tyrimo tikslas - atskleisti psichologinį ŠJT poveikį senjorams ir ištirti, kokius išgyvenimus ir asmeninius pokyčius patiria pagyvenę žmonės, dalyvaujantys ŠJT sesijose.
Tyrimo metodologija ir metodai: kokybinė pagyvenusių žmonių reakcijų į ŠJT intervenciją studija, grįsta eklektine kokybinių tyrimų metodologija (Levy, 1988; Elliott, 2012). Ji apima fenomenologinės sociologijos, socialinės konstruktyvizmo teorijos, geštalto psichoterapijos, bei ŠJT tyrimų metodologiją, kurioje atsižvelgiama į asmens socialiniams ir emociniams pokyčiams svarbų veiksnį - psichoterapinių santykių formavimą (Mills, Daniluk, 2002; Meekums, 2002). Siekiant suprasti, kaip ŠJT gali paveikti ŠJT dalyvių išgyvenamus patyrimus ir įtakoti pokyčius jų gyvenime, buvo tirti tiriamųjų patyrimai.
Taikyta diskurso analizė, ieškant terapinių pokyčių ir išgyventų patyrimų prasmės. Kokybiniai duomenys apdoroti, taikant turinio (content) analizės metodą (Schlagman et al., 2006; Smith et al., 2009). Tyrimo rezultatai. Iš kokybinės duomenų analizės buvo išskirtos pagrindinės temos, apimančios tiriamųjų patirtis ir pokyčius po ŠJT intervencijos.
tags: #socialinio #konstruktyvizmo #metodologiniai #aspektai