Lietuvoje pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į šalies darbo užmokesčio didėjimą ankstesniais metais ir ateities prognozes. Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų, kuriame numatytos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais. Būtent iš šių prognozių galima susidaryti vaizdą, kiek pensijos bus didinamos nuo kitų metų pradžios.
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Atnaujintą pastarųjų prognozę Finansų ministerija ir paskelbė.
Ministerijos prognozės numato, kad darbo užmokesčio fondas šiemet augs 8,6 proc., o per kitus trejus metus atitinkamai 7,5 proc., 5,7 proc. ir 5,8 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad pagal tokį scenarijų nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 9,87 proc. „Papildomas individualiosios dalies indeksavimo koeficientas paaiškės svarstant biudžetus“, - nurodė ministerija.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra beveik 670 eurų. Taigi po numatomo indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti kiek daugiau 66 eurais ir pasiekti 736 eurus. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Jeigu 9,87 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos (taip daroma kasmet), jos padidėtų 4,17 euro - nuo dabartinių 42,29 euro iki 46,46 euro. Vis dėlto pensijos gali augti ir sparčiau ar lėčiau, jeigu Seimas patvirtintų naujos Vyriausybės programą. Joje numatomas spartesnis tiek bendros, tiek individualios pensijos dalies didinimas.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Be to, buvo registruotos šalies prezidento pateiktos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma individualios pensijos dalies didinimui siūloma skirti daugiau pinigų iš viršplaninių „Sodros“ pajamų. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo šių metų pradžios pensijos Lietuvoje buvo indeksuotos 10,63 proc.
„Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu senatvės pensijos mokamos beveik 630 tūkst. gyventojų. Kokia pensija laukia dabar dirbančių gyventojų galima sužinoti su šia skaičiuokle. Daugiau informacijos, kaip Lietuvoje skaičiuojamos pensijos, galima sužinoti apsilankius specialiame naujienų portalo tv3.lt polapyje tv3.lt/pensija.
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai;
- jo įgyti apskaitos taškai;
- galiojantis bazinės pensijos dydis;
- apskaitos taško vertė.
Taigi, norint paskaičiuoti, kiek buvo padidinta pensija šiais metais, reikia žinoti savo sukauptą stažą, apskaitos taškų skaičių, o taip pat prisiminti, kelintais metais išėjote į pensiją. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Kai pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais ji buvo padidinta 10,63 proc. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė padidėjo 12,23 proc.
Kaip apskaičiuojama bendroji pensijos dalis?
Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui.
Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą padalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Svarbu - žmonėms, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus iki 2018 metų, bendroji dalis apskaičiuojama jų įgytą stažą padalijant iš 30 metų stažo ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris turi 42 metus stažo, išeina į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas siekia 34 metus, bendroji pensijos dalis šiemet skaičiuojama taip: 42/34 x 298,45 = 368,67 Eur
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Jei žmogus, kuris sukaupė 42 metus stažo, išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2025 m. bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/30,5 x 298,45 = 410,98 Eur
Prie bendrosios dalies pridedama individualioji pensijos dalis.
Kaip apskaičiuojama individualioji pensijos dalis?
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pavyzdžiui, taško vertė 2024 metais buvo 6,38 Eur. Jei žmogus turėjo sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 6,38 = 127,60 Eur
2025 m. taško vertė padidėjo iki 7,16 euro. Nuo šiol 20 apskaitos taškų turinčio žmogaus individuali pensijos dalis skaičiuojama taip: 20 x 7,16 = 143,20 Eur
Pensijų indeksavimo pavyzdžiai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi žemiau pateikiami pavyzdžiai yra iliustratyvaus pobūdžio ir rodo bendrus skaičiavimo principus. Žmogaus pensijos dydis gali skirtis priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta.
Jei žmogus gaunantis senatvės pensiją vis dar dirba, kiekvienais metais jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius padidėja. Dėl to papildomai didinama ir pensija.
1 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir sukaupė 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.
Bazinės pensijos dydis 2024 metais: 269,77 euro, vieno apskaitos taško vertė: 6,38 euro.
2024 metais šio žmogaus pensijos dydis, sudėjus bendrąją ir individualią pensijos dalis, buvo: 269,77 + 127,60 (20 x 6,38) = 397,37 Eur
Bazinės pensijos dydis 2025 metais padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė iki 7,16 euro.
2025 metais šio žmogaus pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 143,20 (20 x 7,16) = 441,65 Eur
2 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 42 metus stažo ir 40 apskaitos taškų. Priminkime, kad bazinės pensijos dydis 2024 metais buvo 269,77 euro.
Kadangi 42 metai - daugiau, nei 2024 m. galiojęs būtinasis stažas, bendroji pensijos dalis 2024 metais buvo apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 269,77 = 338,21 Eur
Taško vertė 2024 metais siekė 6,38 euro, todėl individuali šio žmogaus pensijos dalis 2024 metais buvo: 40 x 6,38 = 255,2 Eur
Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, pensijos dydis 2024 metais buvo: 338,21 + 255,2 = 593,41 Eur
2025 metais, bazinės pensijos dydžiui padidėjus iki 298,45 euro, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 298,45 = 374,17 Eur
2025 metais taško vertė išaugo iki 7,16 euro, todėl individuali pensijos dalis 2025 metais apskaičiuojama taip: 40 x 7,16 = 286,4 Eur
Sudėjus bendrą ir individualią dalį, pensijos dydis 2025 metais yra: 374,17 + 286,4 = 660,57 Eur
3 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2019 metais, turi 30 metų stažo ir 65 apskaitos vienetus. 2019 metais būtinasis stažas buvo 31 metai. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.
2024 metais bazinės pensijos dydis: 269,77 euro, apskaitos vieneto vertė: 6,38 euro.
2024 metais šio žmogaus pensija buvo apskaičiuojama taip: 269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47
2025 metais bazinės pensijos dydis: 298,45 euro, apskaitos vieneto vertė: 7,16 euro.
2025 metais pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 465,4 (65 x 7,16) = 763,85
Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, nes jos bus ženkliai indeksuojamos. Pensijų mokėjimui numatyta skirti beveik 5 mlrd.
„Išlaikome tvarų ir nuoseklų pensijų didinimą, o teigiamą einamųjų metų Sodros biudžeto perteklių nukreipiame spartesniam individualios dalies didinimui. Jau nuo šiemet individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai. Taip siekiame palaikyti žmones, kurie, būdami darbo rinkoje, sumoka didesnes socialinio draudimo įmokų sumas.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet didės iki 575 eurų nuo 510 eurų 2022 m., t. y. 65 eurais arba 12,7 proc. Kaip ir šiemet, taip ir 2023 m., pensijas planuojama indeksuoti didinant bazinę pensiją (9,02 proc.) ir apskaitos vieneto vertę, kuri lemia individualios pensijos dalies dydį (9,02 proc.
„Nuosekliai einame prie tikslo stiprinti įmokų ir išmokų ryšį, pamažu pereinant nuo dabartinio santykio 60/40 iki 50/50, ką planuojama pasiekti iki 2030 m. Tikimasi, kad 2023 metais šis santykis sudarys 56/44. Taigi, žmogus, kuris turi įgijęs didesnį nei būtinąjį stažą, gaus proporcingai didesnę bendrąją pensijos dalį, o tas, kuris moka didesnes įmokas, - gaus didesnę pensijos individualiąją dalį“, - sako ministrė M.
Socialinio draudimo pensijas gauna 610 tūkst. senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų ir 151 tūkst.
| Rodiklis | 2022 m. | Prognozė kitametam | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) | 510 Eur | 575 Eur | +65 Eur (12,7%) |
| Bazinės pensijos didinimas | Planuojama 9,02% | ||
| Apskaitos vieneto vertės didinimas | Planuojama 9,02% | ||
tags: #kiek #indeksuojamos #pensijos