Pasaulio valstybėms vis labiau griežtinant ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos pradėto karo Ukrainoje, kai kurie politikai ir ekonomistai ragina Vokietiją ir kitas nuo Rusijos energetikos išteklių ypač priklausomas šalis atsisakyti rusiškos naftos ir dujų.
Šiame kontekste Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, susiduria su iššūkiu mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Pažvelkime, kokia yra dabartinė situacija ir kokie galimi sprendimai.
Energetinė priklausomybė: Lietuvos situacija
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra bene didžiausia ES, tai įrodo tarptautinės prekybos rodikliai - šalis importuoja kur kas daugiau naftos, dujų ir elektros, nei eksportuoja. Lietuva pernai iš Rusijos įsigijo daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės energijos išteklių.
Konkrečiai, Lietuvoje rusišką naftą perka Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, dujas - valstybės valdoma dujų tiekėja „Ignitis“ ir Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ bei kai kurie mažesni dujų tiekėjai, o elektrą - Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ valdoma „Inter RAO Lietuva“.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiuoja, Lietuva pernai iš Rusijos naftos ir jos produktų įsigijo už maždaug 2,7 mlrd. eurų, rusiškoms dujoms šalis išleido apie 140 mln. eurų, o elektrai - dar apie 180 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Strategijos prieš socialinę atskirtį
Judant tokiais tempais, šiemet neigiamas balansas gali sudaryti 4-5 milijardus eurų - beveik 10 proc. BVP, tai labai didelė suma - pustrečio karto daugiau nei iš ES gaunama finansinė parama. (Iš ES - BNS) gauti pinigai iš karto iškeliauja iš šalies, o valstybės ekonomikai tai neišvengiamai turės neigiamas pasekmes“, - BNS sakė Ž. Mauricas.
Galimybės atsisakyti rusiškų energijos išteklių
Lietuva galėtų nesunkiai atsisakyti rusiškų dujų ir elektros N. Mačiulio manymu, rusiškų dujų ir elektros galima atsisakyti visiškai, tam Lietuva yra pasirengusi ir turi būtiną infrastruktūrą.
„Didžioji dalis Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų importuojama per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, tik ketvirtadalis visų suvartojamų dujų perkama iš Rusijos. Terminalas ir kita infrastruktūra turi pakankamus pajėgumus, kad būtų galima visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Mažiau nei penktadalis suvartojamos elektros perkama iš Rusijos, esamos jungtys su kitomis šalimis leistų visiškai jos atsisakyti, kritiniu atveju galima pasigaminti Elektrėnų šiluminėje elektrinėje“, - BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Rusijos dujas perkanti valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“ BNS teigė, kad „Gazprom“ dujų kiekis pernai sudarė mažiau nei trečdalį jos dujų portfelio Lietuvoje, ir ši dalis mažėja, įmonei perkant daugiau SGD krovinių iš kitų šaltinių. „Pavyzdžiui, sausį visiškai nepirkome „Gazprom“ dujų. Taip pat užsakome neplaninius krovinius - vasario pradžioje toks krovinys atvyko iš JAV, artimiausiu metu planuojame ir daugiau neplaninių krovinių“, - BNS teigė įmonė.
Tačiau tuo metu, pasak Ž. Maurico, mažai tikėtina, kad Rusija artimiausiu metu gali būti eliminuota iš Lietuvos naftos rinkos. Komentuodamas galimybę Lietuvai naftą įsigyti iš kitų rinkų, „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas priminė, jog tai galima daryti jau dabar, per Būtingės terminalą, perkant iš tarpininkų, bet už didesnę kainą, tačiau jis netiki, kad Rusija artimiausiu metu gali būti eliminuota iš šios rinkos.
Taip pat skaitykite: Globos namų reforma Lietuvoje
„Nemanau, jog realus toks scenarijus, kad visiškai nutrūktų naftos tiekimas iš Rusijos. Atrodo, net ir griežtas sankcijas Rusijai skyrę Vakarai paliko galimybę iš dalies pirkti žaliavas - manau, kad tai nafta, - bei atsiskaityti už jas, nes rinka pasaulinė, o tokio žaidėjo išėmimas būtų labai didžiulis smūgis. Juk naftos rinka į tas sankcijas sureagavo ne taip stipriai: 100 JAV dolerių už barelį, tai ne kosminis lygis“, - BNS sakė Ž. Mauricas.
M. Dubnikovas taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi vieną geriausių pozicijų Europoje, nes Klaipėdoje yra SGD terminalas. „Tos rusiškos dujos ateina pas mus vien dėl to, kad Rusija supranta, jei jie jų nepateiks, tai pateiks kas nors kitas. Šiuo atveju Lietuvai pasekmės nebūtų tokios baisios, jei atsisakytume dujų tiekimo“, - sakė M. Dubnikovas.
Iššūkiai ir galimi sprendimai
Jei būtų atsisakyta rusiškos naftos, M. Dubnikovo manymu, daugiausiai problemų turėtų naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“, kuri turėtų perorientuoti Mažeikių gamyklą į kitokios rūšies naftą.
„Dėl naftos būtų problema su „Orlen“ gamykla. Ji šiandien visiškai perdirbinėja rusišką naftą. Manau, kad užtruktų, reikėtų perreguliuoti gamyklą ir pritaikyti prie mažiau sieringos naftos, nes rusų nafta yra sieringa, sunki ir tam Mažeikių naftos perdirbimo gamykla yra pritaikyta būtent tai naftai. Užtruktų turbūt, kol reikėtų persiorientuoti į gamybą mažiau sieringos naftos“, - sakė ekonomistas.
I. Genytė-Pikčienė taip pat sutinka, kad „Orlen Lietuvai“ tektų persiorientuoti nuo rusiškos naftos žaliavos prie kitokios. Visgi sudėtingiau būtų su nafta - vienintelė Baltijos šalyse veikianti naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose buvo pritaikyta būtent rusiškai naftai.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie kosulio vaistus?
„Orlen Lietuvos“ vadovas Michalas Rudnickis pernai pavasarį BNS sakė, kad beveik 80 proc. Mažeikių gamyklos perdirbamos žaliavos sudaro rusiška nafta, o įmonė negali iš karto jos atsisakyti ir perdirbti, tarkime, arabišką naftą. „Orlen Lietuva“ šiemet pradeda įgyvendinti 641 mln. eurų vertės giluminio naftos perdirbimo įrenginio Mažeikiuose modernizavimo projektą - jį įgyvendinus gamykla bus pritaikyta perdirbti ir ne rusišką naftą.
Štai kaip Lietuva importavo energijos išteklius iš Rusijos 2023 m.:
| Energijos išteklius | Apytikslė vertė |
|---|---|
| Nafta ir naftos produktai | 2,7 mlrd. eurų |
| Dujos | 140 mln. eurų |
| Elektra | 180 mln. eurų |
Europos Sąjungos veiksmai
Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą „REPowerEU“. Europos energetikos sistemą būtina skubiai pertvarkyti dėl dviejų priežasčių: tam, kad ES nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas ir iš Europos mokesčių mokėtojų kasmet pareikalauja beveik 100 mlrd. EUR, ir kad būtų galima įveikti klimato krizę.
ES keletą mėnesių bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais siekdama įvairinti tiekimą ir užtikrino, kad būtų importuojamas rekordinis SGD kiekis bei daugiau dujų būtų tiekiama vamzdynais. Naujai sukurta ES energetikos platforma, kurią remia regioninės darbo grupės, sudarys sąlygas savanorišku pagrindu bendrai pirkti dujas, SGD ir vandenilį, nes sutelks paklausą, optimizuos infrastruktūros naudojimą ir koordinuos tiekėjų informavimo veiklą.
Kuo daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartosime ir kuo labiau spartinsime jos vartojimo plėtrą elektros energijos gamybos, pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, tuo greičiau tapsime nepriklausomi, pereisime prie žaliosios ekonomikos ir ilgainiui mokėsime mažesnę kainą.
Norėdama padėti pramonei pradėti naudoti žaliąjį vandenilį, Europos Komisija sudarys sandorius dėl anglies dioksido kainų skirtumo ir skirs specialų finansavimą „REPowerEU“ iš inovacijų fondo, naudodamasi iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais gautomis pajamomis, kad toliau mažintų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.
Kad būtų galima įgyvendinti „REPowerEU“ tikslus, nuo dabar iki 2027 m. reikia papildomų 210 mlrd. EUR investicijų. Už savo nepriklausomybę ir saugumą turime mokėti iš anksto. Sumažinę iškastinio kuro importą iš Rusijos, kasmet sutaupysime beveik 100 mlrd.