Slaugytojai visame pasaulyje atlieka neįtikėtiną darbą, laikydami medicininės priežiūros liniją. Tokioje srityje kaip slauga, nėra tikslaus atsakymo, kuo būtent užsiima slaugytojos. Atsakomybė gali būti įvairi - nuo ūmaus gydymo sprendimų priėmimo iki skiepų suteikimo mokyklose.
Pagrindinė kiekvieno slaugos darbuotojo vienijanti savybė yra įgūdis ir polėkis, kurio reikia norint būti slaugytoja. Slaugytojos gali dirbti įvairiomis sąlygomis ir įvairiomis specialybėmis. Per visą pacientų patirtį ir visur, kur reikia priežiūros, slaugytojai nenuilstamai stengiasi išsiaiškinti ir nustatyti asmens poreikius.
Australijoje didelė nauda yra ta, kad sveikatos priežiūra jums yra teikiama abipusiškai. Tačiau jums bus taikoma didesnė mokesčių rinkliava, ypač jei uždirbate didesnį atlyginimą nei įprastai. Slaugytojos Australijoje džiaugiasi puikia darbo ir gyvenimo pusiausvyra.
Reikalavimai norint dirbti slaugytoju Australijoje
Džiugu, kad domitės galimybėmis Australijoje. Ar galima susikurti gerą gyvenimą Australijoje pabaigus universitetą? Pabaigus universitetą geras gyvenimas yra praktiškai garantuotas. Kaip dėl medicinos mokslų Australijoje? Medicinos darbuotojai Australijoje yra labai reikalingi, čia taip pat yra nemažai universitetų suteikiančių medicininį išsilavinimą, tačiau tokie mokslai yra kiek brangesni.
Norint studijuoti aukštąjį mokslą patariame išsilaikyti IELTS (ne mažiau 6.5 balų) ar panašų tarptautinį anglų kalbos testą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Kokie reikalavimai gauti stipendiją? Stipendijos nėra suteikiamos užsienio studentams. Yra keletas mokslo įstaigų kurios siūlo stipendiją - iki 20% nuolaidą studijoms, taip pat turime partnerius šefo studijoms, kurie kartais suteikia stipendiją esamiems studentams, bet tai labiau išimtis nei taisyklė.
Uždarbio galimybės
Patys paklausiausi ir daugiausiai uždarbio duodantys darbai Australijoje? Vaikinams lengviausia darbą susirasti statybose, perkraustymuose - čia uždarbis yra geras, o jei turite įgūdžių, tokių kaip staliaus, santechniko, elektriko ir pan, tuomet uždarbis yra net labai geras.
Ar įmanoma užsidirbti universiteto tuition fee? Užsidirbti įmanoma, priklauso nuo to koks tas studijų mokestis, nes yra studijų už 15000 Aud ir yra už 60000 Aud per metus. Esmė yra tame, kad studijuojant universitete studijas lankyti reikia 3-4 ar net 5 dienas per savaitę, dienos metu, tad darbui laiko lieka nedaug. Labai stengiantis daug kas įmanoma.
Tačiau kaip ir minėjau, pasirinkus labai brangias studijas gerai būtų turėti santaupų. Legaliai studentas gali dirbti 20 val per savaitę, atostogų metu darbo valandos neribojamos.
Studentų amžius yra nuo 18 iki 50 metų, tad jų patirtis yra skirtinga, vadinasi ir darbus dirba labai įvairius. Kokio pobūdžio darbus dirba studentai?
Taip pat skaitykite: Kursai Slaugytojų Padėjėjams
Slaugos specialistų trūkumas Lietuvoje
Lietuvoje yra daug laisvų slaugytojų darbo vietų ir tai suteikia puikią galimybę kandidatams, norintiems kurti savo karjerą slaugos srityje. Lietuvoje iki šiol nėra aiškaus modelio, kuriuo būtų apibrėžtas sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimas, jų poreikis ir geografinis bei specialybinis pasiskirstymas.
Svarbiausias žingsnis integracijos į Europos Bendrijas link - slaugos studijų reforma, kurios pasekoje slaugytojų rengimas trukme bei turiniu priartintas prie europinių standartų.
Nuo 1993 metų iki 2002 m. slaugytojų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų per dešimt metų sumažėjo 8 proc.( nuo 81,27/10 000 gyv. iki 74,7/10 000 gyv.). Geografinis specialistų pasiskirstymas Lietuvoje yra labai netolygus. Ryškus skirtumas yra tarp miestų ir rajonų. Miestuose slaugos specialistų 2002m. teko 98,3 /10 000 gyventojų, o 10 000 rajonų gyventojų tik 57,8. 47 proc. dirba šiose sveikatos priežiūros įstaigose.
Dauguma respondentų ( 93,5 proc.) kaip pagrindinę migracijos priežastį nurodė neadekvatų darbo užmokestį, prastas darbo sąlygas( 64,9 proc.), bei didelį darbo krūvį (23,4 proc). Norintys išvykti į kitas užsienio šalis įgiję I kategoriją. Daugumos respondentų (80,8 proc.) nuomone, Lietuvoje slaugos specialistams svarbu adekvati apmokėjimo už darbą sistema, palanki šalies politika ( 46,2 proc.), subalansuota profesinių sąjungų veikla, ginanti savo narių interesus, slaugos, kaip savarankiškos profesijos įteisinimas (21,8 proc.).
Slaugos specialistų skaičius mažėja, kadangi Lietuvai įstojus į ES slaugytojai migruoja į kitas užsienio šalis. Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymas turi būti orientuotas į paslaugų kokybės gerinimą esant ribotam finansavimui.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai slaugytojos karjeroje
Slaugytojų Migracija į Užsienį
2004 m. Škotijos Karalienės Margaritos universitete Sveikatos priežiūros fakultete atliktame tyrime išskirtos penkios šalys, į kurias migruoja slaugytojos: Austrija, Airija, Norvegija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Šis tyrimas parodė, kad dažniausiai slaugytojos migruoja dėl didesnių pajamų.
Šios šalys susiduria su demografine dilema: reikia rūpintis senyvais žmonėmis, kai tuo tarpu didesnė dalis slaugos personalo yra pensinio amžiaus. Dėl šios priežasties atsirado iš kitų šalių poreikis bei būtinybė įvesti šalių susitarimus reguliuoti slaugytojų judėjimą, svarstyti kompensacinius mechanizmus tarp šalių, iš kurių slaugytojos išvyko ir į kurias migravo ieškodamos darbo.
Šalys, iš kurių slaugytojos išvyko, turėtų atsižvelgti į slaugytojų poreikius didinti atlyginimą, plėtoti karjeros galimybes, kelti slaugytojos prestižą visuomenėje, koreguoti slaugytojos darbo laiką. Tyrimo duomenimis, dauguma migravusių slaugytojų pasiliktų šalyje, jei būtų pakankama gyvenimo kokybė.
Įvairiose užsienio šalyse vyksta diskusijos, kaip išspręsti šias problemas, t.y. grąžinti išvykusias slaugytojas atgal į šalį. Kitas tyrimas „Užsienio šalių slaugytojos patirtis Olandijoje“ atliktas Olandijos sveikatos priežiūros asociacijos, siekiant išsiaiškinti migravusių slaugytojų kvalifikaciją, priežastis, dėl kurių jos palieka savo šalį, bei darbo paieškos problemas.
1977 m. birželio 27 d. įsigaliojo Tarybos direktyva 77/452/EEB dėl diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo. 1997m. balandžio 11 d. Lisabonoje pasirašyta Konvencija dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione. Šios Konvencijos 4 skyr. 1 str. nurodo, jog kiekviena šalis suteikia pripažinimą kitos šalies aukštojo mokslo sistemai, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp bendrųjų reikalavimų toje šalyje, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, ir šalyje, kurioje siekiama, kad būtų pripažinta kvalifikacija.
Slaugytojos Danijoje gauna 6 savaites apmokamų/kasmetinių atostogų per metus. Slaugytojai Naujojoje Zelandijoje gauna privalomas minimalias 4 savaičių apmokamas/kasmetines atostogas.
Iššūkiai ir galimybės
„Slaugytoja dirbu 29 metus. Darbas labai patinka, visada norėjau rūpintis žmonėmis, todėl ir pasirinkau šią profesiją. Dėl sunkumų, su kuriais susiduriama, tai, žinoma, reikia būti stipriam psichologiškai. Pasitaiko įvairių atvykstančių klientų, vieni agresyvūs, kiti labai geranoriški, pasitaiko tokių, kurie labai bijo procedūrų, todėl būtinai turime paaiškinti kokia eiga viskas vyks, juos nuraminti. O dabartiniu metu labai vargina koronavirusas, papildomi sunkumai, apranga, priemonės, taip pat reikia psichologiškai visus apraminti. Be abejo mes vis vien stengiamės kaip visi žmonės vieni kitiems padėti.
JAV privačios sveikatos priežiūros sistemos dėka slaugytojos gali naudotis modernia įranga bei technologijomis.
Taigi šalims, kurias palieka slaugytojos, įgijusios kvalifikaciją tose šalyse svarbu atlikti ekonominę analizę. Šiame tyrime išskirtos migracijos priežastys. Dauguma Prancūzijos slaugytojų (96 pro.) nurodė asmenines priežastis (taip pat vedybas). Slaugytojoms iš Belgijos šios priežastys buvo ne tokios svarbios (jas nurodė 42 proc. Šis skaičius Olandijoje, gyvena Belgijoje. Didesnė dalis (43 proc.) slaugytojų iš Lenkijos ir 42 proc. slaugytojų iš Belgijos nurodė palankias darbo sąlygas Olandijoje. 44 proc. slaugytojų iš Austrijos išskyrė darbo įgūdžius ir žinių tobulinimą. 26 proc. slaugytojų iš Austrijos, Prancūzijos, Airijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Lenkijos, kaip pagrindinę migracijos priežastį, išskyrė sunkumus darbe bei prastą vidaus tvarką.
Analizuojant šias problemas buvo nustatyta, kuri slaugytojų grupė dažniausiai su jomis susiduria. Slaugytojos iš Vokietijos patiria mažiausiai problemų. Slaugytojos iš Belgijos daugiausiai problemų patiria, susidūrusios su įstatymais, slaugytojos iš Ispanijos, Airijos, Didžiosios Britanijos bei Lenkijos - su kalbos barjeru, Austrijos ir Prancūzijos - su kultūriniais skirtumais bei sveikatos priežiūros sistemos problemomis. 70 proc. Slaugytojų antplūdis iš Europos Sąjungos šalių į Olandiją 2000 metais sumažėjo palyginti su 1996 metais. 2000 m. užregistruota 139 migravusios slaugytojos iš Europos Sąjungos šalių, o 1996 m. užregistruota 310 slaugytojų. Šis skaičius šalis stabdo menka profesinė kvalifikacija.
Norvegijoje norinčių dirbti slaugytojų netrūksta, tačiau ne visi ryžtasi mokytis kalbą. Minimalūs reikalavimai kandidatams yra ne tik turėti aukštojoje arba aukštesniojoje mokykloje įgytą bendrosios praktikos slaugytojo diplomą ir galiojančią bendrosios praktikos slaugos licenciją, bet ir išlaikyti norvegų kalbos egzaminą. Patyrę bendrosios praktikos slaugytojai Norvegijoje - itin laukiami.
tags: #slaugytojos #darbas #australijoje