Socialinis verslas - tai verslo forma, kurioje socialinė organizacijos misija vykdoma kartu su ekonomine veikla. Tokia organizacija taiko privataus sektoriaus metodus siekdama viešojo sektoriaus tikslų ir sugeba visiškai save išsilaikyti vykdydama komercinę veiklą.
Šis reiškinys yra gana naujas Lietuvoje, tačiau reikšmingas plėtojant smulkų ir vidutinį verslą, kaimo bendruomenes, nevyriausybines organizacijas. Socialinis verslas - tai toks verslas, kurio inovatyvi veikla ar struktūra (taip pat ir nuosavybė) yra panaudojama kuriant tam tikrą socialinį tinklą vykdant ekonominę veiklą, t. y. prekių tiekimą, produktų gamybą ar paslaugų teikimą.
Socialinio verslo svarba ir tendencijos
Verslo vaidmuo šiandien keičiasi, nes verslo organizacijos tampa socialinio gyvenimo dalimi ir yra vis labiau skatinamos prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį visuomenėje. Kaip skelbia „Forbes“, šiandien jauni žmonės, dirbdami ir siekdami finansinės grąžos, tuo pačiu yra susirūpinę teigiamo poveikio kūrimu. „Deloitte“ 2017 metų tyrimų duomenimis, 86 proc. Vykstant transformacijoms visuomenėje, randasi kompleksinių problemų, kurioms spręsti reikalingi nauji būdai.
Socialinio verslo supratimo klaidos
Tačiau socialinis verslas, ypatingai Lietuvoje, yra klaidingai tapatinamas su įmonių socialine atsakomybe arba socialinėmis įmonėmis. Tiesa, minėtos įmonės yra socialinio verslo forma, tačiau veikianti tik pagal vieną iš socialinio verslo veiklos modelių. Klaidingai manoma, jog socialinis verslas yra toks verslas, kuris įdarbina tik negalią turinčius asmenis arba pažeidžiamų visuomenės grupių asmenis, siekiant jų darbo ir socialinės integracijos.
Dar viena klaidinga vyraujanti nuomonė, jog socialinis verslas užsiima labdara ar rūpinasi vien tik aplinkosauga. Esminis skirtumas nuo tradicinio verslo yra tas, jog siekiama visų pirma socialinės problemos sprendimo, pasitelkiant verslo įrankius. Taip pat yra manoma, kad socialiniame versle nemokami atlyginimai, tačiau socialiniame versle vadovaujamasi skaidrumo principais ir su darbuotojais yra atsiskaitoma už jų atliktą darbą. Be to, dažnai socialiniai verslai susiduria su aplinkinių nuostata, jog jie yra paramos prašytojai arba gyvena iš „europinių“ pinigų ir fondų.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Socialinio verslo esmė ir tikslai
Tačiau socialinis verslas yra tokia verslo forma, kai vienu metu siekiama ir socialinių, ir finansinių tikslų, derinant įvairius finansinius šaltinius. Kadangi socialinio verslo reiškinys yra besiformuojantis praktikoje, mokslinėse diskusijose kol kas bandoma suprasti, koks verslas gali būti vadinamas socialiniu verslu. Tačiau kitų mokslininkų nuomone, socialinis verslas ilgainiui išsivystė iš įmonių socialinės atsakomybės.
Reikia konstatuoti, kad nauja mokslinių tyrimų kryptis turėtų būti kreipiama į konkrečių socialinio verslo praktikos atvejų analizę ir bandymą stebėti socialinio verslo kriterijų dėsningumus. Esminis skirtumas yra tas, kad labdaros ar nevyriausybinės organizacijos negali pačios užsitikrinti finansinės nepriklausomybės, kad galėtų finansuoti vykdomą socialinę misiją. Atliktas praktinis tyrimas atskleidė, kad socialinis verslas pirmiausia savo veiklą kreipia į socialinio tikslo įgyvendinimą ir socialinio poveikio kūrimą.
Kiekvieno socialinio verslo atveju tikslas bei kuriamas poveikis yra individualus. Neretai inovacijos gimsta iš to, jog sujungiamos jau egzistuojančios geriausios praktikos pasirinktai problemai spręsti. Socialiniame versle dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie yra vedini stiprios motyvacijos siekti socialinio pokyčio. Dėl šios priežasties dažnai socialiniai verslai savo veiklą grindžia partnerystėmis tam, kad apjungę pajėgumus galėtų padidinti kuriamą poveikį, derina įvairius veiklos modelius ir finansinius šaltinius.
Socialinis verslas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
Tačiau kol kas socialinio verslo teisinė bazė ES lygmeniu yra kuriama. Atsižvelgiant į tai, ES 2011 m. Kol kas ES lygmeniu atliekamas kiekvienos valstybės narės situacijos vertinimas, pateikiant šalies ataskaitas, kuriose analizuojamas socialinio verslo veiklos kontekstas. „Social Enterprise UK“ 2015 metų apklausų duomenimis, Jungtinėje Karalystėje 40 proc. socialinio verslo vadovų sudarė moterys. Socialinis verslas yra atsakingas už didelius užimtumo rodiklius bei sukuria ryškų indėlį į valstybių narių BVP.
Pavyzdžiui, Britų Tarybos 2015 metų ataskaitoje nurodoma, kad Ispanijoje socialiniame versle dirba 20 proc. Toje pačioje ataskaitoje minima, kad socialinio verslo subjektai Vokietijoje sukuria beveik tokio pat dydžio BVP kaip ir visa Vokietijos automobilių pramonė. Viena priežastis yra ta, kad socialiniai verslai yra susikoncentravę į poveikio kūrimą, todėl trūkstant informacijos ir gerųjų pavyzdžių sklaidos, nepastebimas ir socialinio verslo poveikis.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Socialinio verslo iššūkiai ir galimybės Lietuvoje
Vienas iššūkis, kad ši verslo kategorija yra pakankamai nežinoma, dažnai painiojama su socialinėmis įmonėmis. Jos tik įtraukia pažeidžiamas darbo grupes į darbo rinką. O kaip rodo mano minėti pavyzdžiai, tai gali būti ir aplinkosauginiai sprendimai, ir tam tikros vietos bendruomenės, ne tik pažeidžiamų grupių įtraukimas į darbo rinką. Taigi žinomumas ir identiteto kūrimas, su kuo mes tai tapatiname.
Kaip tik ateidama į laidą paskaičiavau, kad jau yra trys valdžios kadencijos, kurios, galima sakyti, nepasiekia proveržio socialinio verslo srityje. 2015 m. buvo priimtas labai geras dokumentas - Socialinio verslo koncepcija, ir ten buvo labai detaliai sudėlioti veiksmų planai, ko reikia: skatinimo priemonės, įvairios programos, įstatymas, tam tikri kriterijai, aiškus apibrėžimas. Nes šiandien įvairios institucijos, agentūros, kurios turi tam tikras skatinimo priemones, skirtingai apibrėžia, kas yra socialinis verslas.
Jeigu socialinis verslas išsiplėtotų Lietuvoje, kokios yra tos galimybės, kokias problemas jis galėtų išspręsti, jeigu, tarkime, tų bėdų, su kuriomis susiduriama, nebūtų? Tarkime, Kanados miestas Kvebekas yra tokio pat dydžio kaip Vilnius. Kvebeke socialinis verslas, be to, kad sprendžia aktualias žmonėms ir aplinkosaugai problemas, į miesto biudžetą atneša milijardines pajamas. Vieni žmonės mėgsta skaičius, jiems svarbu matyti, kokį BVP tai sudarys ekonomikoje, o klestintis socialinis verslas padeda ekonomikai.
Žmonėms, kuriems svarbūs kiti dalykai - socialiniai, aplinkosauginiai iššūkiai, jie juos sprendžia: mažina tam tikros tekstilės naudojimą, visa tai kuriant inovacijas paverčiama kokiais nors naudojamais daiktais, mažina maisto švaistymą.
Darbas socialiniame versle ir pelno reinvestavimas
Kai kalbame apie socialinį verslą, yra keletas kriterijų, kuriuos atitinka socialinis verslas. Vienas jų - kad daugiau kaip 50 proc. gaunamo pelno reinvestuoja atgal į savo misiją, kurią deklaruoja, - padaryti pokytį ar poveikį visuomenėje. Kaip ir minėjau pradžioje, pirmiausia tai yra verslas, jis turi užsiimti ekonomine veikla ir, kai jau turi pelną, daugiau kaip pusę jo reinvestuoti. Kitas išskirtinis bruožas yra, kad socialinis verslas matuoja poveikį. Jis negali pasakyti: „Mes siekiame gražių tikslų.“ Jis turi parodyti, kuo remiantis yra šitie teiginiai, nes kitaip tai bus tik tuščias rinkodaros triukas.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Socialinio verslo statusas Lietuvoje
Iš tiesų šioje srityje mes labai džiaugiamės, nes gruodžio mėnesį Seimo ekonomikos komiteto iniciatyva buvo priimta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisa ir įtrauktas socialinio verslo apibrėžimas. Tam, kad jis įsigaliotų, turi būti priimti tam tikri poįstatyminiai aktai ir vienas jų yra statuso suteikimo tvarka. Šiuo metu ji yra ruošiama ir kažkada turėtų įsigalioti.
Pirmieji žingsniai kuriant socialinį verslą
Pirmieji žingsniai, turbūt kaip ir kiekviename versle, startuolyje, - suburti stiprią komandą, skirtingų sričių specialistų, ne vien svajotojų ir vizionierių, kurie išmano finansus, geba pritraukti išteklius, pritraukti talentų. Komanda yra labai svarbu, tada net ir vidutinė idėja gali būti labai sėkminga. Galima kreiptis į Inovacijų agentūrą, ji turi vieną langelį, kur gali suteikti įvairią informaciją, mentorių tinklą. Taip pat galima kreiptis ir į Lietuvos socialinio verslo asociaciją - mes visada nukreipiame, kur reikia, patalkiname. Taip pat kviečiame dalyvauti mūsų mokymuose, renginiuose, būti aktyviais šios bendruomenės nariais.
Socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje
Kokie yra gerieji socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje? „Miesto laboratorija“, kuri buria Antakalnio bendruomenę ir propaguoja tvarų, ekologišką vartojimą, „Lobių dirbtuvės“ žmones, turinčius intelekto negalią, įtraukia į visuomenę, normalų gyvenimą, legendinis restoranas „Mano Guru“ skaičiuoja jau 20 metų, yra pelnęs tarptautinių apdovanojimų, taip pat „Textale“ - puikiai žinomas žiedinės mados startuolis.
Socialinis verslas - tai...
- Socialinis verslas pirmiausia yra verslas, bet jo pagrindinė misija spręsti žmonėms ir mus supančiai aplinkai kylančius iššūkius.
- Paprastai sakant, tai yra verslas, kuris teikia pirmenybę žmonėms ir planetai, o ne pelnui.
Socialinio verslo aspektai
Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus:
- Verslumo (nuolatinė ūkinė komercinė veikla).
- Socialinį (socialinių tikslų siekimas).
- Valdymo (ribotas pelno paskirstymas, skaidrus valdymas).
ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia šiose srityse:
- Integracijos į darbo rinką.
- Asmeninių paslaugų.
- Socialiai atskirtų vietovių vystymo.
Socialinio verslo gidas
Ūkio ministerija, siekdama skatinti socialinį verslą, parengė socialinio verslo gidą.
Jei ieškote socialinių verslų Lietuvoje pavyzdžių, galite juos atrasti mūsų YouTube kanale: Lietuvos socialinio verslo asociacija.
Socialinio verslo pirminis tikslas aiškus ir pamatuojamas socialinis poveikis visuomenei. Tradicinis verslas gali būti socialiai atsakingas, bet tai nėra jo pagrindinė misija. Reguliarios komercinės veiklos vykdymas atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia socialinio tikslo bet pilnai neišsilaiko iš komercinės veiklos.
Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius.
Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo. Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai.
Jei su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ilgainiui gilės socialinės aplinkos erozija, tai tiesiogiai paveiks ir verslo aplinką. Svarbu ir dėl kitos priežasties: demografijos. Visuomenei senstant, socialinių paslaugų poreikis tik didės, reikalaudamas vis didesnės dalies savivaldybių biudžetų lėšų.
Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo.
Analizuodami kitų šalių gerąją patirtį 2019 metais VšĮ „Versli Lietuva” parengė Viešųjų paslaugų perdavimo gidą.