Pensijų Pokyčiai Lietuvoje 2018 Metais: Kas Svarbu Esamiems Pensininkams

Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.

Artėjama prie naujų metų pradžios, t.y. nuo kada bus galima atsiimti lėšas iš II-osios pakopos pensijų sistemos. Bus išties įdomu stebėti, kiek gi pensijas kaupiančių gyventojų nuspręs atsiimti savo lėšas, o kiek pasiliks kaupti. Oi daug bus norinčių, susigrąžinti pinigėlius į sąskaitą.

Daugelį neramina klausimas, ar senatvėje pavyks gauti pensiją, ypač jei žmogus neturėjo galimybės dirbti oficialiai arba dirbo nepakankamai ilgai, kad sukauptų reikalingą stažą. Šiame straipsnyje aptarsime situaciją Lietuvoje, ar priklauso senatvės pensija neturint stažo ir ką tokiu atveju dar galima padaryti?

Senatvės Pensijos Gavimo Sąlygos

Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.

Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:

Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje

• Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
• Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą

Minimalus būtinasis stažas, norint gauti senatvės pensiją, šiuo metu yra 15 metų. 2025 metais būtinasis stažas senatvės pensijai sieks 34 metus, o nuo 2027 m. - 35 metus.

Kas Yra Stažas Ir Kodėl Jis Svarbus?

Stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draustas socialiniu pensijų draudimu, mokėjo įmokas „Sodrai“ ir kaupė pensijai būtinus taškus. Kuo didesnis sukauptas stažas, tuo didesnė pensija.

Stažas apskaičiuojamas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Vieneri stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA).

Kad būtų galima gauti senatvės pensiją, būtina pasiekti pensinį amžių ir turėti minimalų darbo stažą, kuris šiuo metu siekia 15 metų. Žmogus, neturintis šio minimalaus stažo, netenka teisės į senatvės pensiją.

Taip pat egzistuoja būtinasis stažas, kuris yra reikalingas gauti pilną bendrąją pensijos dalį. Šis stažas palaipsniui didėja ir 2027 m. pasieks 35 metus. Žmonėms, turintiems daugiau nei būtinasis stažas, pensijos dydis proporcingai padidėja.

Taip pat skaitykite: Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu

Pensijos skaičiavimo schema

Senatvės Pensijos Amžius

Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.

Pensijos Dydis

Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR.

Šalpos Senatvės Pensija

Šalpos senatvės pensija mokama asmenims, kurie neturi teisės į senatvės pensiją dėl stažo stokos. Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už vidutinę senatvės pensiją ir skirta padėti padengti būtiniausias išlaidas. Šalpos senatvės pensija yra mokama ne tik tiems, kurie neturi stažo, bet ir tiems, kurie dėl sveikatos negalėjo dirbti. Šios pensijos dydis gali būti nedidelis, tačiau ji gali padėti išvengti visiško pajamų netekimo.

Papildomas Darbas ir Stažo Kaupimas

Net jeigu stažo trūksta, galima jį kaupti dirbant iki pensinio amžiaus.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema

Privačios Pensijų Kaupimo Sistemos

Jei asmuo neturi teisės į pensiją, jis gali pasinaudoti privačiomis pensijų kaupimo sistemomis. Bet šiuo atveju reikėtų gerai apgalvoti savo galimybes dalyvauti papildomame kaupime, juolab, kad šiuo metu svarstoma dėl II pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos, tad vertėtų palaukti šių pokyčių.

Jei jau pasiekėte pensinį amžių ir neturite stažo, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos.

Pensinis Amžius ir Pensijos Dydis Nuo 2025 M.

2025 m. vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d.

Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus.

Be to, nuo 2025 metų didėja ir mokamų pensijų dydis. Bendroji pensijos dalis visiems esamiems pensininkams didinama 10,63 proc. O individualioji pensijos dalis esamiems pensininkams didinama dar papildomai 1,4 proc. Šis papildomas didinimas aktualus tiems, kurių sukauptas stažas viršija būtinąjį stažą.

2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą - 49,4 proc.

Socialinė Pašalpa: Kada Ji Priklauso?

Jeigu žmogus norėtų gauti socialinę pašalpą, jo vidutinės pajamos per mėnesį neturi viršyti 193,6 Eur. Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, kas yra 193,6 Eur. VRP šiuo metu siekia 176 Eur.

„VRP dydis taikomas vertinant asmens pajamas ir (ar) turtą, suteikiančius teisę jam gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, taip pat nustatant paramos dydžius. Taigi, socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydžiai, taip pat teisė į socialinę pašalpą šiuo konkrečiu atveju priklauso nuo VRP dydžio. Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasieks 221 eurą“, - tikino ministerija.

Jei žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis ne tik socialinės pašalpos. Tai gali būti tiek būsto šildymas, tiek karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos.

„Papildomai skiriamos išmokos vaikui, taip pat socialinės paramos mokiniams“, - dėstė ministerija.

Kompensacijos Už Būsto Šildymą, Geriamąjį Ir Karštą Vandenį

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (352 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (528 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

„Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 528 Eur. Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui - 50 m2; šeimai - 38 m2 pirmam šeimos nariui, 12 m2 antram šeimos nariui, 10 m2 trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui“, - teigė ministerijos atstovai.

Jei vieno gyvenančio asmens pajamos siekia 644 Eur, kas yra vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą, būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas atrodo taip: (644 Eur - 528 Eur (3 VRP)) x 10 proc. = 11,6 Eur.

„Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 m2) turi mokėti ne daugiau kaip 11,60 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos“, - skaičiavo ministerija.

Norint gauti kompensaciją už geriamąjį vandenį, ji skiriama tokiu atveju, jei geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, jei vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį yra 644 Eur, už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 12,88 Eur (644 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Tokiu atveju, asmeniui, kurio pajamos per mėnesį yra 644 Eur, būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 32,20 Eur (644 Eur x 0,05).

Papildomos Išmokos Ir Kompensacijos 2025 Metais

Šalpos pensijų bazės dydis: Nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m.). Tikslinių kompensacijų bazė: Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Bazinė socialinė išmoka (BSI): Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m.

Socialinė Politika Lietuvoje

Parama Susirgus Onkologine Liga

Susirgus onkologine liga pacientas gali gauti specialią išmoką. Taip pat, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., asmuo gali kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės.

Kreiptis dėl vienkartinių socialinių išmokų reikia į savivaldybę, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta.

Senatvės Pensija Asmeniui Su Negalia

Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc.

Individualios Pagalbos Teikimo Išlaidų Kompensacijos

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai yra keturių lygių. Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, teises ir garantijas, paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos iki nustatyto termino pabaigos pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusius tikslinių kompensacijų bazinius dydžius: slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio - 412,50 Eur.

Pensijų Reformos Tikslai ir Perspektyvos

Vyriausybės pateikta pensijų reforma siejama ir su mokesčių reforma, ir su antros pakopos pensijų sistemos pertvarka. Esminis dalykas - norima stabdyti „Sodros“ pervedimus į privačius pensijų fondus.

„Pertvarkydami antrosios pensijų pakopos sistemą siekiame keleto pagrindinių tikslų. Vienas svarbiausių - nebepriešinti dabartinių ir ateities pensininkų, bet pagerinti tiek vienų, tiek kitų padėtį, - teigia L. Kukuraitis. Dar 679 tūkstančiai žmonių yra pasikliovę tik pervedimais iš „Sodrai“ sumokamų įmokų ir kaupia pagal formulę 2+0+0.

Numatomas „automatinis įtraukimas": kiekvienas nekaupiantis žmogus iki 40 metų ir visi kaupiantys asmenys, nepaisant amžiaus, automatiškai būtų įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“.

„Tiems žmonėms, kurie iki šiol kaupė pagal formulę 2+2+2 situacija nesikeičia, nes padidėjusį asmeninį indėlį kompensuos sumažėjusi įmoka „Sodrai“, - aiškina L.Kukuraitis. - Šiek tiek kaupimo sistemos pokytį pajus kaupiantieji pagal formulę 2+0+0, nes „Sodra“ nebepervestų 2 proc. nuo asmens sumokamų įmokų. Jeigu apsispręstų kaupti, šie žmonės turėtų skirti 2 proc. nuo darbo užmokesčio, o kitus 2 proc.

„Apsisprendusieji kaupti antroje pensijų pakopoje nebeturės skaičiuoti, kiek sumažės jų „Sodros“ pensija, nes ji nemažės, - tikina ministras. - Tokie procentai bus, jeigu išsipildytų niūriausi demografiniai scenarijai.

Senatvės pensiją dabar sudaro bendroji dalis ir individualioji. Bendroji apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį. Individualioji dalis apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą. Taškai yra susieti su šalies vidutinio darbo užmokesčio verte. Pavyzdžiui, uždirbus dvylika vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas. Uždirbus mažiau, bus įgyta proporcingai mažesnė taško dalis.

Nuo 2018 metų ilginamas ir būtinasis stažas senatvės pensijai. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 metais pasieks 35 metus. Ministerija garsina, jog papildomą stažą senatvės pensijai įgyti ir kartu pasididinti pensiją lengviau galės dirbantys senjorai.

Pensijų indeksavimo koeficientą lems septynerių metų darbo užmokesčio fondo, t. y. visų dirbančiųjų uždirbtos darbo užmokesčio vertės pokyčio aritmetinis vidurkis.

R. Bažnyčios gatvėje esančiame name įrengtas liftas, kuriuo neįgalieji galės pakilti į antrą aukštą esančias patalpas. „Asmeninėse sąskaitose „Sodroje“ reikia kaupti eurus, kaip banke, o ne mistinius taškus, „saulutes“ ar „žvaigždutes“, - pabrėžia R. Kuodis.

Bazę pensiją jis jau prieš dvejus metus siūlė mokėti iš centrinio biudžeto, iš bendrųjų mokesčių. „Tuomet atkristų problemos su stažo skaičiavimais, ir su tais, kurie emigravo, grįžo, vėl emigravo, - teigė R. Kuodis. - Apibrėžto pensinio amžiaus iš esmės nelieka: dirbi kiek nori ir gali, gali išeit į pensiją, jei situacija darbo rinkoje pablogėjo, gali grįžt, jeigu pagerėjo.

Tokią reformą įgyvendinus, antros pakopos pensijų fondai, kurie pasak R. Es­mė ta, kad iš­lie­ka vi­siš­kai ta pa­ti arit­me­ti­ka. Net tech­niš­kai per­ve­di­mai bus to­kie pat, kaip da­bar.

- Kaip ne­ma­žės, jei „Sod­ra“ tu­rės ma­žiau pi­ni­gų? Da­bar kar­tu su darb­da­viu su­mo­ka­me iš vi­so 40 pro­cen­tų už­dir­ba­mų pa­ja­mų, bet iš jų tik 31 pro­cen­tas ei­na „Sod­rai“, o iš jų se­nat­vės pen­si­joms - 19 pro­cen­tų. Li­kę pro­cen­tai ei­na neį­ga­lu­mo pen­si­joms, mo­ti­nys­tei, ne­dar­bo pa­šal­poms, li­gos pa­šal­poms - ir jų fi­nan­sa­vi­mo nei­šei­na ma­žin­ti. Ne­ti­kiu, kad Sei­mas tą re­for­mą pa­tvir­tin­tų - tai bū­tų akib­rokš­tas. Dir­ban­čių žmo­nių skurs­ta tik 9 pro­cen­tai. Bet ne­drįs­ta­ma dau­giau už­dir­ban­tiems at­vi­rai pa­sa­ky­ti: kaup­ki­te pa­pil­do­mai tik pa­tys. Są­ži­nin­gai rei­kia at­vers­ti kor­tas. Vi­si pi­ni­gai yra kaž­kie­no už­dirb­ti ir kaž­kam skir­ti.

- „Sod­ra“ da­bar jo­kių sko­lų ne­tu­ri, jos pa­ja­mos vir­ši­ja me­ti­nes iš­lai­das, su­si­da­rė re­zer­vas. Rei­kia tuo džiaug­tis ir tą re­zer­vą to­liau kaup­ti. - Jei­gu per me­tus už­dir­bo­te vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą, tai už tuos dar­bo me­tus gau­si­te vie­ną taš­ką, o jei­gu tik pu­sę vi­du­ti­nio tai - 0,5 taš­ko. O jei­gu 1,5 vi­du­ti­nės al­gos - tai gau­si­te 1,5 taš­ko. R. Bet Eu­ro­po­je tik ke­tu­rios ša­lys ro­do su­kaup­tus pen­si­jai pi­ni­gus, ki­tos skai­čiuo­ja taš­kus, ba­lus. Ki­to­se ša­ly­se dar­bo ko­lek­ty­vuo­se yra iš­ma­nan­tys įga­lio­ti­niai, pa­ti­kė­ti­niai, ku­rie pri­žiū­ri, ar tin­ka­mai pen­si­jų fon­dai ad­mi­nist­ruo­ja lė­šas, kaip in­ves­tuo­ja. Ats­to­vui al­gą mo­ka dar­buo­to­jai, bet jie ži­no, kad gau­na pa­ta­ri­mus iš sa­vo, o ne iš ban­ko at­sto­vo, ku­ris tik įti­ki­nė­ja, jog vis­kas ge­rai.

- Abe­jo­ju, ar taip bus. Nu­ma­ty­ta, kad Lie­tu­vos ban­kas pa­skirs­tys į pri­va­čius fon­dus žmo­nes, ku­rie pa­tys pen­si­jų fon­do ne­pa­si­rinks. Bet po Vy­riau­sy­bės siū­ly­mų pri­sta­ty­mo Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas V. Vy­riau­sy­bė nu­ma­to, o pa­ts ban­ko pre­zi­den­tas nie­ko nė ne­ži­no. To­kie pa­siū­ly­mai yra abst­rak­tūs ir neap­gal­vo­ti. Ki­ta ver­tus, su ta re­for­ma la­bai no­ri­ma įtik­ti pen­si­jų fon­dams. Gud­rau­ja­ma ir su jų ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čių ma­ži­ni­mu nuo 1 pro­cen­to iki pu­sės pro­cen­to. Esą fon­dai ma­žiau už­dirbs. Pen­si­jų fon­dų kont­ro­lės iki šiol yra ma­žai. Ma­žai vie­ši­na­ma, kas to­liau fon­duo­se vyks­ta, kai ir „Sod­ra“, ir žmo­gus, ir vals­ty­bė per­ve­da po 2 pro­cen­tus. Pen­kias­de­šimt­me­čiai, pra­dė­ję da­ly­vau­ti pen­si­jų fon­duo­se, da­bar jau išei­na į pen­si­ją. Ma­no ži­nio­mis, la­bai ma­žai yra su­kau­pę. Ki­ti nė ne­pa­sii­ma jų, kai gau­na pen­si­ją iš „Sod­ros“. Dau­gu­ma pri­kal­bi­na­mi pa­lik­ti pi­ni­gus fon­de, nes jie dar ga­lin­tys „priaug­ti“. Pen­si­jų re­for­ma da­bar pri­sta­to­ma lyg tos ant­ro­sios - pen­si­jų fon­dų - pu­sės nė ne­bū­tų. Vi­siš­kai ne­si­rū­pi­na­ma kau­pi­mo išei­ga. Tai var­dan ko re­for­ma da­ro­ma?

tags: #kokiu #pensiju #pokyciu #tiketis #esamiems #pensininkams