Vaikų globos namai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant socialinę globą ir ugdymą vaikams, likusiems be tėvų globos. Šiame straipsnyje aptariami vaikų globos namų veiklos tikslai, uždaviniai, teikiamos paslaugos, ugdymo galimybės ir iššūkiai, su kuriais susiduria globos namų auklėtiniai rengiantis savarankiškam gyvenimui.
Taip pat nagrinėjami deinstitucionalizacijos proceso aspektai ir alternatyvios pagalbos formos šeimoms, siekiant sumažinti vaikų patekimą į globos įstaigas. Vienas iš tokių pavyzdžių - Alytaus vaikų globos namai, kurie yra vieni labiausiai perpildytų šalyje.
Vaikų Globos Namų Veikla ir Uždaviniai
Vaikų globos namų veiklos tikslas - užtikrinti trumpalaikę (ilgalaikę) socialinę globą, ugdymo ir socialines paslaugas nuo 1 iki 18 metų amžiaus likusiems be tėvų globos vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) bei vyresniems kaip 18 metų asmenims (iki pilnametystės gyvenusiems VGN), kuriems išlaikymas globos namuose yra pratęstas (asmens prašymu ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimu), iki jis baigs bendrojo lavinimo mokyklą.
Pagrindiniai vaikų globos namų uždaviniai:
- Vykdyti globėjo (rūpintojo) funkcijas, užtikrinti vaikams kokybiškas valstybės teisės aktuose nustatytas sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir brandą.
- Sudaryti sąlygas vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Rengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje.
- Sudaryti sąlygas tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo(si), saviraiškos poreikius, skatinti mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas.
- Atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuoti kvalifikuotą socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir kt. pagalbą, siekiant pozityvių vaiko elgesio ir socialinės patirties pokyčių.
Vaikų Globos Namų Teikiamos Paslaugos
Vaikų globos namuose teikiamos dvi pagrindinės socialinės globos rūšys: trumpalaikė ir ilgalaikė.
- Trumpalaikė socialinė globa skirta vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėnesių.
- Ilgalaikė socialinė globa skirta be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.), pradėjusiems gauti šią globą iki 2020 m. sausio 1 d., gali būti teikiama iki 2023 m. gruodžio 31 d., netaikant tam tikrų reikalavimų, išskyrus reikalavimą, kad vaikų socialinės globos namuose vaikų skaičius yra ne didesnis negu 30. Nuo 2020 m. sausio 1 d.
Taip pat skaitykite: Strategijos prieš socialinę atskirtį
Priėmimas Į Vaikų Globos Namus
Vaikų globos namuose priimami gyventi nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikai, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Taip pat gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo, esant pilnamečio motyvuotam prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas iki jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.
Apgyvendinant vaiką, pateikiami šie dokumentai:
- VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktas;
- Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo;
- Teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
- Vaiko gimimo liudijimas arba piliečio pasas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (jeigu turi);
- Išrašas iš vaiko gimimo įrašo;
- Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimas apie vaiko sveikatą;
- Pagal poreikį dokumentai (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę;
- Kiti susiję su vaiku dokumentai.
Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.
Ugdymas ir Pasirengimas Savarankiškam Gyvenimui
Vaikų globos namų veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą. Tai reiškia, kad siekiama sukurti vaikams kuo jaukesnę ir saugesnę aplinką, kurioje jie galėtų gauti visą reikiamą pagalbą ir paramą.
Svarbus vaikų globos namų uždavinys - rengti auklėtinius savarankiškam gyvenimui:
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie kosulio vaistus?
- Buitinius įgūdžius: maisto gaminimas, tvarkymasis, skalbimas ir kt.
- Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius: gebėjimas bendrauti su kitais, spręsti konfliktus, dirbti komandoje.
- Asmeninius įgūdžius: savarankiškumas, atsakingumas, savikontrolė.
- Sveikatai palankius įgūdžius: sveika mityba, higiena, fizinis aktyvumas.
- Finansinio raštingumo įgūdžius: gebėjimas planuoti biudžetą, taupyti, skolintis atsakingai.
- Mokymosi ir profesinės karjeros įgūdžius: gebėjimas mokytis, pasirinkti profesiją, ieškoti darbo.
Tyrimai rodo, kad bendruomeniniuose globos namuose, kuriuose sukuriama artimesnė šeimos aplinka, vaikai geriau ugdosi savarankiško gyvenimo įgūdžius. Pasikeitusi fizinė, socialinė ir emocinė aplinka bei kasdienės veiklos organizavimas sudaro palankesnes sąlygas vaikų ugdymui.
Deinstitucionalizacija ir Alternatyvios Pagalbos Formos
Viena iš svarbiausių socialinės politikos krypčių Lietuvoje - deinstitucionalizacija, t. y. perėjimas nuo institucinės globos prie šeimai artimų paslaugų. Tai reiškia, kad siekiama, jog kuo daugiau vaikų augtų šeimose arba šeimai artimoje aplinkoje, o globos namai būtų kraštutinė priemonė.
Norint sustabdyti didelių globos įstaigų plėtrą, būtina užtikrinti kokybiškas paslaugas šeimoms, kuo arčiau namų. Tam skirtos įvairios priemonės:
- Vaikų dienos centrai: teikia prevencinę pagalbą vaikams iš riziką patiriančių šeimų, siūlo individualias ir grupines konsultacijas, užsiėmimus, maitinimą.
- Mobiliosios komandos: teikia pagalbą šeimoms, patiriančioms iššūkių, ypač smurtą ar nepriežiūrą prieš vaikus. Komandoje dirba socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis.
- Pagalba besilaukiančioms moterims: teikiama saugi aplinka krizių centruose, psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, naujagimių priežiūros ir tėvystės įgūdžių kursai.
- Kompleksinė pagalba šeimai: apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą krizės atveju, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas.
- Globos centrai: veda mokymus ir užtikrina praktinę, psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams.
Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios galėtų padėti vaikams be tėvų globos.
Siekiant išsaugoti šeimą turėtų būti stengiamasi šeimas padaryti tvirtesnes, joms išugdant nuostatas, įgūdžius, gebėjimus ir priemones, kuriomis jos galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikų apsauga ir vystymusi. Vaiko augimas biologinėje šeimoje, kai tik tai įmanoma, turėtų būti prioritetas.
Taip pat skaitykite: Specialistų trūkumas švietimo sistemoje
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje
Utenos Vaikų Globos Namų Sėkmės Pavyzdys
Sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų įstaigų dirbančių Lietuvoje - dar prieš Antrąjį pasaulinį karą savo istoriją pradėję Utenos vaikų globos namai.
Pradėję veikti kaip perpildyti vaikų globos namai, kuriuose 50 įvairaus amžiaus vaikų prižiūrėjo tik viena auklėtoja, nuo 2001 m. ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene.
Globos namų direktorės Dianos Deveikienės teigimu, šiuo metu dirbantys 35 specialistai labai daug dirba ne tik su be priežiūros likusiais vaikais, bet ir su jų tėvais. Ypatingas dėmesys skiriamas mamoms, nes, kad ir kaip gerai būtų aprūpinti globos namai, kad ir koks visapusiškas dėmesys vaikui būtų skiriamas, tėvų dėmesio niekas neatstos. Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai, artimieji, taip siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius.
Atvežus į globos įstaigą likimo valiai paliktą vaiką, pirmiausia surandama jo mama, kuriai sudaromos sąlygos apsigyventi tame pačiame pastate su vaiku. Tėvams, kuriems trūksta žinių ir įgūdžių, leidžiančių jiems saugiai ir sėkmingai auginti vaikus, kurti pagarbius tarpusavio santykius, efektyviai įveikti iškylančius neaiškumus ir sunkumus, sudaromos galimybės lankyti Pozityvios tėvystės mokymus.
Nuo 2013 m. įstaigoje veikia ir Utenos apskrities vyrų krizių centras, kurio tikslas - suteikti pagalbą smurtaujantiems vyrams. Krizių centre teikiamos socialinės, psichologinės, teisinės pagalbos krizinėje situacijoje atsidūrusiems vyrams bei jų šeimos nariams. Taip pat organizuojamos individualios ir grupinės konsultacijos smurtinio elgesio keitimo programose. Vyrų krizių centras bendradarbiauja su Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Utenos skyriumi.
Vien 2013 m. 24 vaikai, kuriems buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, grąžinti į šeimas.
Statistika ir Dabartinė Situacija
Mūsų šalyje yra maždaug 10 tūkst. vaikų, kurie yra netekę savo tėvų globos. Dauguma jų randa prieglobstį pas giminaičius. Tačiau trečdaliui vaikų nustatyta institucinė globa. O iš jų net 35 proc. vaikų yra mažyliai iki trejų metų.
Naujausiais duomenimis, institucijose globojami 1 338 vaikai, iš jų 93 vaikai - iš Ukrainos, o 853 auga bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4 931 vaikas, iš jų 785 vaikai - iš Ukrainos.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba teigia, kad institucijose globojamų vaikų skaičius nuosekliai mažėja. Pavyzdžiui, 2016 m. pabaigoje, institucijose buvo globojami 3 185 vaikai.
Šiuo metu Varėnos rajone tėvų globos stokoja šešiasdešimt septyni rajono vaikai.
Iššūkiai ir Problemos
2015 m. pradžios įvykiai - seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose - patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą. Deja, tokie šokiruojantys įvykiai nesupurto sistemos, įvykiai pamirštami, o po kurio laiko vėl kas nors skandalingo nutinka tose įstaigose, kurios turėtų būti iš esmės pertvarkytos.
Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekę į globos įstaigą būdami labai jauno amžiaus, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situaciją - paimti vaiką valstybės globon.
Lietuvos visuomenė turi daug išankstinių nuostatų ir neteisingų stereotipų, susijusių su globos netekusių vaikų įsivaikinimu, vienas jų - jog tapti globėju yra sunku.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė A. Marčiukaitienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje juntamas tiek nuolatinių globėjų, tiek budinčių globotojų trūkumas. „Dalis vaikų, netekusių tėvų globos, turi vienokių ar kitokių sveikatos sunkumų, jiems reikalingas ypatingas dėmesys ir priežiūra. Šeimos atviresnės ir labiau linkusios priimti mažo amžiaus vaikus ir turi nerimo dėl paauglių. Ne paskutinėje vietoje yra ir kai kurių savivaldybių nepakankamos pastangos ieškant, motyvuojant globėjus“, - priežastis vardija A.
Teisiniai Aspektai ir Tarptautiniai Įsipareigojimai
Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Vaiko teisių konvencija, o taip pat ir kiti žmogaus teises reglamentuojantys tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir bendruomeninė globa turėtų būti prieinamos visoms šeimoms.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas yra pareiškęs, jog Lietuva turi sumažinti didelį iš tėvų paimamų ir institucijose apgyvendinamų vaikų skaičių, ypač vaikų iki 3 metų amžiaus.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos ir suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires, o 2014 m. - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m.
Socialinės ir Psichologinės Problemos
Globos namuose gyvenantys vaikai susiduria su specifinėmis socialinėmis ir psichologinėmis problemomis:
- Socialinė izoliacija
- Stigma
- Sunkumai kuriant prisirišimą
- Trauma
- Emociniai sunkumai
- Elgesio problemos
- Mokymosi sunkumai
- Žema savivertė
- Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog globotinių mokymąsi apsunkina mokymosi spragos, bendrojo ugdymo programų įsisavinimo sunkumai, motyvacijos mokytis stoka ir kt. Globos namų darbuotojai globotinių mokymosi sunkumų įveikos siekia vykdydami tiesiogiai ir netiesiogiai mokymosi situaciją veikiančias veiklas.
Socialinė Pedagoginė Pagalba Globos Namuose
Tiesiogiai globotinių mokymosi situaciją gerina šios socialinės pedagoginės globos namų darbuotojų pagalbos kryptys: pagalba atliekant namų darbus, įveikiant mokymosi spragas, motyvavimas mokytis, mokėjimo mokytis įgūdžių tobulinimas, mokymosi rutinos sudarymas ir priežiūra, mokymosi situacijos stebėjimas ir vertinimas, pokyčių planavimas su vaiku bei bendradarbiavimas su ugdymo įstaigų personalu ir kolegomis.
Netiesiogiai mokymosi situaciją veikia šios socialinės pedagoginės globos namų darbuotojų pagalbos kryptys: ryšio mezgimas su globotiniais, saviraiškos skatinimas, prasmingo užimtumo organizavimas, profesinis orientavimas, socialinių įgūdžių ugdymas, saugumo užtikrinimas.
Profesinis Informavimas
Profesinis informavimas padedant pasirinkti profesiją yra viena iš sąlygų, integruojantis ne tik darbo rinkoje, bet ir visuomenėje. Tikslinga ir laiku suteikta informacija padeda užtikrinti, kad vaiko priimtas sprendimas dėl būsimosios profesijos bus tinkamiausias jam pačiam.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad rinkdamiesi būsimąją profesiją vaikai mažai vertina informaciją, kuri padėtų suprasti šios profesijos reikalavimus ir jos perspektyvą darbo rinkoje. Gauti rezultatai parodė, jog dėl žmogiškųjų išteklių stokos globos namai yra nepajėgūs pasinaudoti visomis profesinio informavimo paslaugomis.
Sprendimo Būdai
Siekiant sumažinti socialines ir psichologines problemas, su kuriomis susiduria globos namuose gyvenantys vaikai, būtina imtis kompleksinių priemonių:
- Psichologinė pagalba: Vaikams, patyrusiems traumų ar jaučiantiems emocinius sunkumus, būtina suteikti individualią ir grupinę psichoterapiją.
- Socialinė parama: Vaikams reikia padėti įgyti socialinių įgūdžių, užmegzti santykius su bendraamžiais ir integruotis į visuomenę.
- Švietimas: Vaikams reikia užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir padėti įveikti mokymosi sunkumus.
- Globos namų reforma: Būtina gerinti globos namų sąlygas, užtikrinti vaikams saugią ir jaukią aplinką, suteikti jiems daugiau dėmesio ir rūpesčio.
- Sveikatos stiprinimas: Pagrindiniai veiksniai, skatinantys vaikų globos namų auklėtinius dalyvauti sveikatos stiprinimo renginiuose, yra sveikatos stiprinimo temos aktualumas bei prizai ir apdovanojimai.
- Ryšio su biologine šeima palaikymas: Jei įmanoma ir atitinka vaiko interesus, svarbu palaikyti ryšį su biologine šeima.
Lentelė: Pagrindinės deinstitucionalizacijos priemonės ir jų tikslai
| Priemonė | Tikslas |
|---|---|
| Vaikų dienos centrai | Prevencinė pagalba rizikos šeimoms |
| Mobiliosios komandos | Pagalba šeimoms, patiriančioms smurtą ar nepriežiūrą |
| Pagalba besilaukiančioms moterims | Saugi aplinka ir konsultacijos krizės atveju |
| Kompleksinė pagalba šeimai | Pozityvios tėvystės mokymai, mediacijos paslaugos |
| Globos centrai | Parama įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams |