Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau diskutuojama apie specialiųjų poreikių mokyklų ateitį ir įtraukiojo ugdymo plėtrą. Nors įtraukusis ugdymas siekia užtikrinti lygias galimybes visiems vaikams, tėvai nerimauja dėl galimo specialiųjų mokyklų uždarymo ir specialistų trūkumo.
Įtraukusis ugdymas: siekiamybė ar grėsmė?
Dar 2020 metų birželį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, sudarančias teisines prielaidas iki 2024 metų palaipsniui didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtrauktį į švietimą. Tai reiškia, kad visiems vaikams, kartu ir tiems, kurie šiuo metu mokosi specialiojo ugdymo centruose, būtų sudarytos sąlygos mokytis kartu.
„Specialiųjų poreikių mokiniai, kaip ir visi kiti, galės lankyti pagal gyvenamąją vietą priskirtą ar pasirinktą mokyklą. Įstatymu įtvirtinama, kad būtinas sąlygas ir reikalingą pagalbą jiems turi užtikrinti mokyklų steigėjai - ar tai būtų savivaldybės mokykla, ar valstybinė, ar privati“, - priėmus įstatymo pataisas kalbėjo tuometinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Algirdas Monkevičius
Tačiau nerimo tiek L.Šaulytei-Graičiūnienei, tiek kitoms specialiųjų poreikių vaikus auginančioms šeimoms kelia įtraukiojo ugdymo politika ir siekis visus vaikus mokyti bendrojo ugdymo mokyklose. Nors pati idėja, pabrėžė moteris, gera, jos greitas įgyvendinimas - abejotinas.
Taip pat skaitykite: Strategijos prieš socialinę atskirtį
Tėvų patirtys ir baimės
Laura Šaulytė-Graičiūnienė augina dešimties metų autizmo spektro sutrikimą turintį sūnų. Ji pasakojo, kad prieš vedant sūnų į pirmąją klasę teko spręsti dilemą - pasirinkti bendrojo ugdymo, ar specialiąją mokyklą, bet galiausiai nusprendė rinktis pastarąją.
„Mano vaikas yra sunkiojoje autizmo spektro pusėje. Svarsčiau, galbūt leisti į bendrojo ugdymo mokyklą, tikrai labai norėjosi, kaip ir visiems, bet, pasiklausiusi kitų tėvų patirčių, suvokiau, kad bus per sunku, bijojau patyčių, todėl išleidau į specialiąją mokyklą“, - patirtimi dalijosi ji.
L.Šaulytė-Graičiūnienė sakė maloniai nustebusi, kad mokykloje sąlygos ugdytis jos vaikui buvo labai geros ir jokiu būdu nekeistų šios mokyklos į bendrojo ugdymo. Moteris pabrėžė, kad, išleidus vaiką į tokią mokyklą, galima atsikvėpti ir nejausti baimės, kad jam nesiseks, jis bus paliktas be priežiūros ar šaipysis kiti vaikai.
Nors įstatyme nenumatyta, kad specialieji ugdymo centrai bus uždaromi, tėvai nerimauja, ar nebus jiems daromas spaudimas leisti savo vaiką į bendrojo ugdymo mokyklą, mažinant specialiųjų mokyklų skaičių.
„Žinant, kaip kartais daromi sprendimai, iš noro parodyti, kad pas mus Lietuvoje yra didelė įtrauktis Europos Sąjungos (ES) standartais, nerimaujam, kad tos mokyklos bus greičiau uždaromos, nei iš tikrųjų norėtųsi. Tėvai, kurių vaikai už kelerių metų baigs mokyklą, atvirai sako - aš labai džiaugiuosi, kad jau baigs mokyklą, nes bus dar blogiau“, - sakė L.Šaulytė-Graičiūnienė.
Taip pat skaitykite: Globos namų reforma Lietuvoje
Kito berniuko mama, nenorėjusi viešai skelbti savo vardo, pasakojo, kad savo sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą, bandė leisti į bendrojo ugdymo mokyklą, tačiau joje jis išbuvo vos metus. Kadangi mokykloje trūko specialistų, kurie vaikui galėtų padėti per pamokas, mamai teko atsisakyti dalies etato ir mokytis kartu su sūnumi.
„Metus laiko per kančias ir ašaras pratempėme, nes klasėje, be mano sūnaus, buvo dar 19 vaikų, visi pirmokai, visiems pagalbos reikia, mokytoja viena. Kol būdavau aš, darbas su sūnumi būdavo, tik išeidavau, nes turėdavau ir savo pamokas, darbo nebelikdavo“, - patirtimi dalijosi berniuko mama, kuri taip pat yra mokytoja.
Todėl po metų šeima nusprendė vaiką leisti į specialiąją mokyklą, kurioje jis mokosi trečius metus. Vaiko mama sakė, kad kol kas mokykla veikia, tačiau vis pasigirsta kalbų apie uždarymą, apeliuojant į tai, kad nuo 2024-ųjų visi vaikai turės galimybę mokytis bendrosiose mokyklose.
„Aš suprantu, kad įstatymas nesako, kad 2024 metais reikia uždaryti kitas mokyklas, tai neparašyta, bet savivaldybės dažnai tai supranta kaip komandą, kad galima uždaryti mokyklą, kad popieriuje gražiai atrodytumėme, kad yra inkliuzija. O apie visas problemas, kurias reikia išspręsti, negalvoja“, - sakė ji.
Pasak moters, jeigu mokykla, kurioje šiuo metu mokosi jos sūnus, būtų uždaryta, neliktų nieko kito, kaip jį mokyti namuose, nes į bendrąją mokyklą vaikas grįžti nenori, o prisiminus, kaip jam joje sekėsi, to nenori ir tėvai.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie kosulio vaistus?
L.Šaulytė-Graičiūnienė antrindama sakė, kad specialieji ugdymo centrai jau dabar yra perpildyti, tad ateityje, jeigu jų skaičius bus mažinamas, kažkam vietos tiesiog nebeliks.
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymas: kokiam pokyčiui ruošiamės?
Specialistų trūkumas: reali problema
Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas, Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius D.Mockus, paklaustas, ar mokyklos per trejus metus spės pasirengti tiek, kad kiekvienas mokinys, įskaitant ir protinę, fizinę, regos ar kitą negalią turinčius vaikus, galės jose pilnavertiškai ugdytis, sakė, kad tai priklauso individualiai nuo mokyklos. Tačiau šiandieninės tendencijos esą rodo, jog apie pusė jų ir dabar neturi tam pakankamai specialistų.
Darius Mockus
„Kaip ten bebūtų, su vaikais turi dirbti žmonės, tam tikri specialistai, nesvarbu, ar ateis kurčiasis, su regėjimo negalia, ar kitokių sutrikimų turintis vaikas, prie jų turime pastatyti specialistus, kad su jais dirbtų - ne tik prižiūrėtų, bet ir lavintų. Mes orientuojamės į pilnavertę įtrauktį, o ne tik į priežiūrą“, - dėmesį į specialistų poreikį atkreipė jis.
D.Mockaus teigimu, tai yra pagrindinė problema, dėl kurios nuogąstauja mokyklų vadovai - „specialistų trūksta dabar, o ką reikės daryti, kai ypatingų vaikų mokykloje padaugės?“
Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuo 2015 iki 2020 metų bendrojo ugdymo mokyklose logopedų sumažėjo 7 proc., o specialiųjų pedagogų - 5 proc., kai tuo metu mokinių, turinčių specialiųjų poreikių bei lankančių bendrojo ugdymo mokyklas, padaugėjo 2,5 tūkst., tai yra 7 proc.
„Ką tai mums signalizuoja? Tragišką padėtį. Tai, kad vis daugiau vaikų negaus pagalbos“, - pažymėjo jis.
Specialiosiose mokyklose ir ugdymo centruose mokosi pusketvirto tūkstančio specialiųjų poreikių turinčių vaikų, specialiosiose ir lavinamosiose klasėse - dar kiek daugiau nei tūkstantis.
Konkrečios situacijos pavyzdys
Kalbėdamas apie specialistų trūkumą, Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius pateikė savo mokyklos pavyzdį.
„Už tvoros turiu darželį, skyrių, kuriame yra 150 vaikų ir tam turiu pusę etato logopedo, <...> nuo 2019 metų ieškau specialisto, kuris sutiktų dirbti. Ir įsivaizduokite, iki šiandien neturiu nė vieno skambučio, - pasakojo mokyklos direktorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad specialiųjų poreikių turinčių vaikų dalinė įtrauktis prasidėjo anksčiau, jau dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi vaikai, turintys nežymių intelekto sutrikimų, tačiau tinkamos pagalbos sulaukia ne visi.
„Idėja buvo gera, ji buvo įgyvendinama, bet mokyklos ir darželiai nebuvo paremti finansais, nebuvo parengtas reikalingas specialistų skaičius ir todėl dabar mes dažnai priversti tik imituoti pagalbą“, - komentavo D.Mockus.
Švietimo ministerijos pozicija
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Vaišnorienė patikino, kad ministerija nesiekia naikinti specialiosios paskirties ugdymo įstaigų ir pažymėjo, jog šios priklauso savivaldybėms.
Daiva Vaišnorienė
„Didinant įtrauktį į bendrojo ugdymo mokyklas įvyktų natūrali slinktis - mažėtų specialiųjų mokyklų ir mokinių skaičius. Sukūrus tinkamas sąlygas bendrosiose mokyklose, specialiųjų mokyklų poreikis mažėtų savaime, - teigė ji. - Siekiama, kad specialiosios klasės transformuotųsi į įtraukiąsias klases ar grupes, t. y. vaikai dalį laiko būtų ugdomi bendrose klasėse, dalį - specialioms pratyboms ar veiklai pritaikytose. Tėvams iš anksto nereikėtų baimintis, kad jų vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, bus priverstinai nukreipiami į bendrojo ugdymo mokyklas.“
Specialistės teigimu, įgyvendinti įstatymą pasirinkta 2024 metais, taip suteikiant mokykloms galimybę įsivertinti ir pašalinti įtraukiajam ugdymui trukdančias kliūtis. Pasak jos, svarbūs ne tik švietimo specialistai, bet ir nuostatų keitimas.
Planuojami pokyčiai
D.Vaišnorienė sutiko, kad švietimo pagalbos specialistų nepakanka, tačiau pabrėžė, kad ši problema sprendžiama. Ji informavo, kad šiuo metu ministerijoje dirba darbo grupė švietimo pagalbos specialistų funkcijoms, darbo ir apmokėjimo sąlygoms tobulinti.
D.Vaišnorienė pažymėjo, kad padidinus švietimo pagalbos specialistų atlygį, tikimasi jų daugiau pritraukti į valstybinį švietimo sektorių. Darbo ir apmokėjimo sąlygoms gerinti ir profesijos patrauklumui didinti nuo rugsėjo mėnesio numatyta 10,1 mln. eurų.
Taip pat nuo 2021 metų kovo mėnesio skirta per 3 mln. eurų papildomiems mokytojo padėjėjo etatams steigti. Mokyklose steigiamos 285 papildomos mokytojų padėjėjų (mokinio padėjėjų) pareigybės.
„Šiuo metu svarstomos valstybės finansuojamų vietų skaičiaus didinimo, asmenų, pageidaujančių įgyti papildomas specializacijas (logopedo, surdopedagogo, tiflopedagogo ir kt.), perkvalifikavimo galimybės“, - teigė ji.
Jos teigimu, numatyta pertvarkyti mokytojų rengimą pagal įtraukiojo švietimo mokytojo modelį, kurį yra parengusi Europos specialiojo ir įtraukiojo ugdymo agentūra.
„Bus atnaujinamos ir būsimiems švietimo specialistams skirtos studijų programos, didinamas priėmimas į jas. Taip pat skatinsime pedagogus dalyvauti trumpalaikėse specialiosios, socialinės pedagogikos studijų programose ir įgyti papildomų kompetencijų“, - teigė D.Vaišnorienė.
ŠMSM numatomi žingsniai
Kaip nurodė specialistė, dėl reikiamos pagalbos teikimo plėtros yra planuojami ir pradėti šie darbai:
- Atliekamas pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelio veiksmingumo ekspertinis vertinimas (2021 m.).
- Planuojamas įsteigti nacionalinis metodinės konsultacinės pagalbos centras įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems mokiniams (2023-2024 m.).
- 2021 m. skiriamos papildomos lėšos savivaldybėms steigti papildomiems 285 mokytojų padėjėjų etatams.
- Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje dirba darbo grupė, kuri peržiūri švietimo pagalbos specialistų funkcijas, darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Apibendrinant, įtraukusis ugdymas Lietuvoje kelia daug diskusijų ir nerimo. Tėvai baiminasi dėl specialistų trūkumo ir tinkamos pagalbos savo vaikams užtikrinimo. Švietimo ministerija siekia plėtoti įtraukųjį ugdymą, tačiau pripažįsta, kad reikia spręsti specialistų trūkumo problemą ir užtikrinti tinkamas sąlygas visiems mokiniams.
Specialistų skaičiaus pokyčiai bendrojo ugdymo mokyklose (2015-2020 m.)
| Specialistas | Pokytis (%) |
|---|---|
| Logopedai | -7% |
| Specialieji pedagogai | -5% |
| Mokiniai, turintys specialiųjų poreikių | +7% |
tags: #numatyta #mazinti #specialiaju #poreikiu #mokyklas