Karantino laikotarpiu, darbdaviai darbuotojams ir toliau gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti sutartyje sulygto darbo.
Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijas ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.
Nuo kitų metų keičiasi ir kompensavimo už prastovas mechanizmas - prastovose esančių darbuotojų atlyginimai bus kompensuojami 100 proc. Be to, nuo sausio 1-osios darbdaviams nebelieka pareigos prie darbuotojo atlyginimo prisidėti savo lėšomis.
Iki šiol darbdavys turėjo kompensuoti 10 arba 30 proc.
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 9 d. buvo registruoti 5074 darbo neturintys asmenys, kurie karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu buvo prastovose ir kurių įmonės kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl finansinės paramos darbuotojams, esantiems prastovose.
Taip pat skaitykite: Kaip pasinaudoti valstybės subsidija būstui?
Iš jų - 3106 asmenims (61 proc.) yra paskirta nedarbo draudimo išmoka.
„Atkreipiame dėmesį, kad iš viso prastovose buvo daugiau nei 190 tūkst. asmenų, dėl kurių įmonės kreipėsi finansinės paramos į Užimtumo tarnybą.
Liepos 7 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 216,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų, kurie sudarė 12,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų“, - komentare nurodė tarnyba.
Ji taip pat priminė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokas moka „Sodra”.
Asmeniui skiriama nedarbo draudimo išmoka, kai jis buvo draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu, registravosi Užimtumo tarnyboje; jam suteiktas bedarbio statusas; Užimtumo tarnyba nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių; per paskutinius 30 mėn. iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi ne mažesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą.
Taip pat skaitykite: Subsidijos darbuotojams
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad išmokas gavo ne darbuotojai, o jų darbdaviai.
Darbuotojai savo ruožtu iš darbdavių gavo jiems pagal darbo sutartį priklausantį darbo užmokestį, kurį ne mažesnį nei minimalų atlyginimą darbdavys yra įpareigotas mokėti pagal Darbo kodeksą.
Kas yra prastova ir kokiais pagrindais ji yra skelbiama, taip pat numato Darbo kodeksas“, - paaiškino tarnyba.
Užimtumo įstatymas nenumato įsipareigojimų darbuotojui išdirbti pas darbdavį po prastovų subsidijos gavimo, kadangi ne darbuotojas, o darbdavys gavo subsidiją darbo užmokesčiui.
Taigi įstatymas tam tikras pareigas numato darbdaviui - gavę subsidijas už prastovas, darbdaviai per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 proc. darbuotojų, kuriems buvo paskelbta prastova dėl ekstremalios situacijos ir (ar) karantino, dalyvauti tokiose priemonėse, kaip remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui.
Taip pat skaitykite: Būsto įsigijimo sąlygos
Šis įsipareigojimas darbdaviams netaikomas, kai darbuotojai atleidžiami darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties.
Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą - laikiną darbo paieškos išmoką.
Pritarus šiai priemonei, buvo įtvirtinta, kad Užimtumo tarnyboje užsiregistravę gyventojai išmoką gali gauti net 6 mėnesius, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Tačiau dėl kitąmet besikeičiančios minimalios mėnesinės algos keisis ir mokama darbo paieškos išmokos suma.
Išmoka taip pat bus mokama ne visiems užsiregistravusiesiems Užimtumo tarnyboje.
Ji atiteks tiems, kurie darbo neteko ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino.
Jeigu asmuo gauna darbo užmokestį pagal darbo sutartį ar jai prilygstančius darbo santykius, jo alga iš šios sutarties negali viršyti minimalios mėnesinės algos.
Metams baigiantis, remiantis ankstesne tvarka, turėjo pasibaigti ir didelė dalis paramos priemonių, pavyzdžiui, darbo paieškos išmoka.
Vis dėlto karantinui besitęsiant buvo nuspręsta pratęsti ir kai kurias išmokas.
Pavyzdžiui, jau minėta darbo paieškos išmoka kitąmet bus netgi kiek didesnė, nors ją galės gauti kur kas mažiau žmonių.
Nuo sausio 1-osios vaiko pinigai didės nuo 60 iki 70 eurų.
Papildoma - 41 euro - išmoka bus skiriama vaikams su negalia, vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų.
Vaiko pinigus iš viso gauna apie 518 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje, iš jų apie 144 tūkst.
Gausi šeima yra tokia, kurioje auginami, globojami trys ir daugiau vaikų.
Vis dėlto vienkartinė išmoka vaikams kitąmet nebebus mokama, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas teisę į tokią išmoką įgijo nuo šių metų kovo 16-osios iki gruodžio 31 d.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas gimė šių metų gruodį, tėvai dėl vienkartinės išmokos gali kreiptis per 12 mėnesių, t. y. Į vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką pretenduoti gali žmonės, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Įmonės karantino laikotarpiu galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė nežinantis, kokio lygio tai problema, tačiau dabartinė išmokų sistema tikrai palanki darbuotojui, o darbdaviui gali pakenkti.
„Dabartinėje išmokų sistemoje tiksliai nukenčia darbdavys.
Valstybė nenukenčia, nes ji dotavo žmogų.
Žmogus gavo pinigus.
Bet valstybė privertė darbdavį nedirbti, jis darbuotojui mokėjo atlyginimą be jokios perspektyvos, kad šis pasiliks.
Čia buvo didžiausia sistemos problema.
Ką kiti darė? Jie nereikalavo iš darbdavio įsipareigojimo ir prisidėjimo.
Jokiose kitose valstybėse to nebuvo.
Taigi, paprastas dalykas - sąžiningas darbdavys gali likti nukentėjęs.
Jį priverčia nedirbti, o jis priverstas susimokėti ir po to praranda darbuotoją“, - komentavo konfederacijos prezidentas.
Jam atrodo nepriimtina, kad per priverstinę prastovą dėl karantino darbdavys turi ne tik mokėti nedirbančiam darbuotojui, tačiau ir įsipareigoti tam tikrą laiką jo neatleisti.
Dar daugiau institucijos jį gali bet kada patikrinti ir „nutręšti“.
Pasak A. Romanovskio, pažengusiose Vakarų valstybėse įprasta, kad darbdaviui skiriama tam tikra suma pinigų padengti prastovose esančių darbuotojų algas.
Pavyzdžiui, 100 proc. kompensuojant iki 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokas nereikalaujant privalomai vėliau išlaikyti darbuotojus.
„Dabar yra kita problema.
Dabar pradėta antra priemonė - darbo užmokesčio subsidijų, o ne prastovų.
Problema ta, kad priemonė neveikia.
Ji neveikia dėl to, kad ten, jeigu neklystu, du mėnesius kompensuojama 100 proc. atlyginimo, o vėliau turi išlaikyti darbo vietą ir gauni tik 50 proc. subsidiją Joks darbdavys nežinodamas, kaip viskas bus toliau, šia priemone nesinaudoja.
Jis nori laikyti žmogų prastovoje toliau“, - aiškino pašnekovas.
tags: #subsidija #darbuotojo #atlyginimui #6 #menesius #padengti