Valstybės Subsidijos Būstui Įsigyti Lietuvoje: Sąlygos ir Galimybės

Pirmą kartą būstą įsigyjančios jaunos šeimos Lietuvoje gali pasinaudoti valstybės skiriamomis subsidijomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbia kvietimą teikti prašymus suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją). Šiame straipsnyje aptarsime, kokia parama teikiama jaunoms šeimoms, kokios yra paramos gavimo sąlygos ir kokie yra ekspertų komentarai apie šią iniciatyvą.

Paramos Būdai ir Dydžiai

Valstybė jaunoms šeimoms gali suteikti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Asmenims suteikta subsidija gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. Šia parama taip pat galima pasinaudoti nuosavam būstui rekonstruoti. Parama teikiama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, dažniausiai tai yra parama jaunai šeimai.

Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito suma gali būti:

• 53 000 eurų - asmeniui be šeimos;
• 87 000 eurų - dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
• 35 000 eurų - nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Teikiamų subsidijų dydžiai:

• 10 proc. - jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar auginančioms 1 vaiką;
• 12,5 proc. - jaunoms šeimoms, auginančioms 2 vaikus;
• 15 proc. - šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų.

Maksimali subsidijos suma siektų 13 050 eurų.

Valstybės subsidija gali būti naudojama ne tik pačiam būstui įsigyti, bet ir pradinei įmokai padengti.

Kas Gali Pretenduoti Į Paramą?

Į valstybės paramą pretendoti gali jaunos šeimos. Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.

Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje

Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Ministerijos teigimu, subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

Visi jaunos šeimos nariai privalo per 6 mėnesius nuo būsto nuosavybės įgijimo deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui nuo nuosavybės įgijimo dienos.

Jeigu per pirmuosius 5 metus nuo pirmojo būsto įsigijimo būsto nuosavybės teisė būtų perleista kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą, išskyrus nustatytus atvejus, pavyzdžiui, paveldėjimo atveju.

Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams

Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.

SADM informavo, kad finansinė paskata teikiama laikantis eiliškumo, atsižvelgiant į šiuos prioritetus:

• savivaldybių paramos dydį - pirmiausia nagrinėjami prašymai, kai savivaldybės parama yra didžiausia (ne mažesnė negu 5 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dydžio parama), ir (arba);
• jeigu įsigyjamas pirmasis būstas patenka į savivaldybės administracijos interneto svetainėje skelbiamą prioritetinės plėtros teritoriją.

Svarbu ir tai, kad atsisakoma būsto statybų finansavimo, taip pat nustatoma pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste, taip užtikrinant gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą toje savivaldybėje, kurioje įsigytas būstas.

Taip pat įtvirtinama nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams nuo jo įsigijimo dienos.

Žingsniai Norint Gauti Subsidiją

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo:

Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje

1. Jauna šeima užpildo prašymą www.spis.lt arba teikia prašymą tiesiogiai savivaldybėje, kurioje planuoja įsigyti būstą.
2. Savivaldybė suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu šeima atitinka kriterijus.
3. Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.
4. Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne.
5. Nusprendusi suteikti paskolą būstui įsigyti kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

Parama Regionuose

Nustatoma, kad finansinė paskata gali būti teikiama regionuose, kurie nepriskirti trims didiesiems miestams (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) ir šalia jų esančių didžiųjų rajoninių savivaldybių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų) tam tikroms teritorijoms priklausomai nuo būsto ploto vieneto normatyvinės vertės bei kurorto statusą turinčioms savivaldybėms, tokioms kaip Birštonui, Druskininkams, Neringai, Palangai.

Socialinės apsaugos darbo ministerija dar praėjusiais metais pradėjo kalbėti apie valstybės paramą jaunoms šeimoms, kurios būstą įsigytų regionuose. Didmiesčių gyventojams paramos pasiūlymas negaliotų.

SADM duomenimis, jaunos šeimos su valstybės pagalba iki šiol dažniausiai būstus įsigydavo Klaipėdos r. sav., Kauno r. sav., Vilniaus r. sav., Kretingos r. sav., Marijampolės sav., Alytaus m. sav., mažiausiai - Pagėgių sav., Kalvarijos sav., Kupiškio r.

Pasak ministerijos, informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose 2025 metais teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bus paskelbta iki 2025 m. vasario 1 d.

Situacijos Vertinimas ir Ekspertų Nuomonės

Valstybės parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą yra sveikintina iniciatyva, tačiau ji turi ir trūkumų, kuriuos pabrėžia ekspertai.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ Plėtros departamento direktorius Martynas Žibūda pastebi, kad tokia valstybės parama išties padidino paklausą. „Mes visą laiką analizavome, kokia yra pirkėjo charakteristika, ir pastebėjome tendenciją, kad jaunos šeimos vis dažniau būstą įsigyja gavusios būsto paskolą.

Visgi, pasak pašnekovo, pasiūla regionuose dažnai būna gerokai kuklesnė nei gyventojų norai. Toli gražu ne visur veikia stiprios bendruomenės, vyrauja socialinės problemos, o didžioji dalis pasiūlymų apima renovuotus sovietinius daugiabučius.

Kritiškai valstybės skiriamą subsidiją vertina ir Vilniaus universiteto (VU) docentas Algirdas Bartkus. „Jeigu žmogus perka nekilnojamojo turto, pardavėjas, žinodamas, kad pirkėjas gaus paramą iš valstybės, nenuleis kainos. Jis sakys „taip, brangoka, bet jūs gaunate paramą iš valstybės“. Kitaip tariant, parama iš valstybės trukdo žemesnę perkamąją galią turintiems pirkėjams numušti kainą iki adekvačios: visi pinigai atsiduria pardavėjų kišenėje ir tai leidžia pardavėjams ir toliau laikyti neadekvačiai aukštas kainas. Tai yra pagrindinis paramos trūkumas“, - kalbėjo A. L. A. Bartkaus nuomone, nors subsidija ir suteikia džiaugsmo jos gavėjui, giluminių situacijos bėdų nesprendžia.

„Tiesiog yra skiriama nepakankamai lėšų. 10 ar keliolika milijonų visai Lietuvai, visoms jaunoms šeimoms kurtis regionuose - tai yra lašas jūroje, lyginant su tuo, kiek būsto politikoje investuojama Vakarų šalyse ir kiek stengiamasi padėti sprendžiant būsto problemą. Tuo labiau kad dar visai neseniai būsto kainų augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių ir tai reiškia, kad būsto prieinamumo problema tik aštrėja mūsų šeimoms“, - kalbėjo L.

Pagrindinės sąlygos pretenduojant į paramą būstui

Asmenys ir šeimos gali pretenduoti į paramą būstui, jei atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• Turi ar turėjo nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
• Neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams.

Paramos formos ir jų aprašymai

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos pagrindinės paramos formos ir jų aprašymai:

Paramos forma	Aprašymas
Subsidija būstui įsigyti	Valstybės teikiama finansinė parama, skirta padengti dalį būsto įsigijimo išlaidų.
Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas	Kreditas, kurio dalį palūkanų kompensuoja valstybė, sumažindama bendrą kredito kainą.
Būsto privatizavimas	Galimybė nuomininkams įsigyti būstą, kuriame jie gyvena, už lengvatinę kainą.

tags: #suzinokite #kur #galima #pretenduoti #i #valstybes