Šis tekstas apima pagrindines nuostatas, reglamentuojančias papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose. Pateikiami reikalavimai valdymo įmonėms, pensijų kaupimo sutarčių ir pensijų sąskaitų tvarkymui, pensijų turto apsaugai, valdymo įmonių kapitalo sąlygoms bei prievolėms, taip pat taisyklės dalyvių perėjimui tarp pensijų fondų ir pensijų fondų likvidavimo atvejams.
Įstatymo taikymas ir pagrindinės sąvokos
Šis Įstatymas reglamentuoja papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose.
Įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms valdymo įmonėms, valdančioms papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondus pagal Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus valdančioms įmonėms šis Įstatymas taikomas taip, kaip tai nustato šiuos santykius reglamentuojantys įstatymai.
Pensijų fondo dalyvis (toliau - dalyvis) - asmuo, su kuriuo arba kurio naudai yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis ir kurio vardu atidaryta asmeninė pensijų sąskaita.
Valdymo įmonių teisė verstis pensijų kaupimo veikla
Verstis pensijų kaupimo veikla turi teisę uždaroji akcinė ar akcinė bendrovė (toliau - bendrovė), turinti šio Įstatymo nustatyta tvarka Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos magistro programos
Šio Įstatymo nustatyta tvarka teisę verstis pensijų kaupimo veikla taip pat turi valdymo įmonės, turinčios licenciją valdyti investicinius fondus ir investicines kintamojo kapitalo bendroves bei atitinkančios šio Įstatymo nustatytus reikalavimus.
Valdymo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą tik Vertybinių popierių komisijai patvirtinus atitinkamas pensijų fondo taisykles šios nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje paminėtos valdymo įmonės negali verstis kita, šiame straipsnyje nenurodyta, veikla.
Licencijavimas ir dokumentų pateikimas
Bendrovė, pageidaujanti verstis pensijų kaupimo veikla, turi pateikti Vertybinių popierių komisijai prašymą.
Vertybinių popierių komisija apie sutikimą (kartu pateikiant licenciją) ar atsisakymą išduoti licenciją pareiškėjui turi pranešti per 3 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Valdymo įmonių kapitalo ir investicijų reikalavimai
Valdymo įmonės nei pradinis, nei įstatinis kapitalas negali būti mažesni kaip 150 000 eurų. Tuo atveju, kai valdymo įmonės valdomų investicijų portfelių vertė viršija 250 000 000 eurų, valdymo įmonė privalo padidinti nuosavą kapitalą suma, kuri turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento dydžio, kuriuo viršijama 250 000 000 eurų valdomų investicijų portfelių vertė. Didėjant valdomų investicijų portfelių vertei, toks valdomo ir nuosavo kapitalo santykis turi būti užtikrinamas nuolat, kol nuosavo kapitalo dydis pasiekia 10 000 000 eurų.
Valdymo įmonės įstatinį kapitalą sudaro įstatuose nustatytas visiškai apmokėtas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kapitalas.
Turtiniai įnašai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų valdymo įmonės įstatinio kapitalo.
Ne mažiau kaip 125 000 eurų valdymo įmonės nuosavo kapitalo turi būti investuota į diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi šio Įstatymo 46, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti reikalavimai.
Garantijų rezervai ir pajamingumo užtikrinimas
Tuo atveju, kai valdymo įmonė prisiima įsipareigojimus garantuoti pensijų fondo dalyviams tam tikrą pajamingumą, turi būti formuojamas garantijų rezervas. Šio rezervo formavimo, investavimo ir naudojimo tvarka turi būti suderinta su Vertybinių popierių komisija.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas: kas tai?
Valdymo įmonės funkcijos ir atsakomybės
Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitiems asmenims tiek savo funkcijų, kad pačiai jų iš esmės nebeliktų.
Asmuo, norintis įsigyti valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinti jau turimą akcijų kiekį tiek, kad jo turimų balsų ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų 1/5, 1/3 ar 1/2 ribą arba tiek, kad įmonė taptų jo dukterine įmone (tuo atveju, kai įsigyja juridinis asmuo), turi gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos leidimą. Asmens turimi balsai skaičiuojami Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsisakymas leisti įsigyti akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas teismui.
Valdymo įmonė, sužinojusi apie akcijų paketo, peržengiančio šiame straipsnyje nustatytas ribas, įsigijimą ar perleidimą, apie tai turi nedelsdama informuoti Vertybinių popierių komisiją. Metinė informacija apie asmenis, turinčius akcijų paketus, ir tų paketų dydžius Vertybinių popierių komisijai pateikiama šios nustatyta tvarka.
Auditas ir pensijų turto apsauga
Valdymo įmonės auditui taikomi Audito įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo nustatyti reikalavimai.
Pensijų turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ar įmonės darbuotojams (bei jų sutuoktiniams).
Pensijų turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų.
Valdymo įmonė, veikianti pensijų fondo lėšomis, negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių terminui, kurios būtinos likvidumui palaikyti.
Reklama, informavimas ir kvalifikacija
Pensijų kaupimo veiklos reklamoje gali būti tik pensijų fondo taisyklėse ir periodinėse ataskaitose esanti informacija.
Valdymo įmonės, jos įgaliotų ar kitaip su ja susijusių asmenų skelbiamos reklamos turinys ir forma turi būti iš anksto suderinti su Vertybinių popierių komisija.
Valdymo įmonė yra atsakinga už teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis asmenų tinkamą parinkimą bei apmokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys būtų reikiamos kvalifikacijos.
Priemonės pažeidimams ir laikinieji atstovai
Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį ir pažeidimo bei poveikio priemonės taikymo padarinius įmonei, dalyvių interesams ir finansų sistemos saugumui. Poveikio priemonių taikymo klausimas svarstomas iš anksto apie tai pranešus valdymo įmonei ir sudarius jai galimybes pasiaiškinti.
Neatidėliotinais atvejais, siekdama išvengti pensijų turto nuvertėjimo ar kitokio jo netekimo, Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti savo laikinąjį atstovą valdymo įmonės veiklos priežiūrai.
Reorganizavimas, bankrotas ir likvidavimas
Prieš priimant sprendimą reorganizuoti, pertvarkyti valdymo įmonę, turi būti gautas Vertybinių popierių komisijos leidimas.
Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas pensijų fondų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti pensijų fondus ir jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos ir terminai, turtinės ir neturtinės pensijų fondų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.
Po reorganizavimo, pertvarkymo veiksiančios valdymo įmonės turi iš naujo gauti licenciją.
Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Valdymo įmonės administratorius Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka organizuoja pensijų fondų valdymo perdavimą kitai valdymo įmonei.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu valdymo įmonė gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visų pensijų fondų valdymą Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba jeigu ji Vertybinių popierių komisijos leidimu ir jos nustatyta tvarka yra panaikinusi visus pensijų fondus dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę. Ne vėliau kaip per 3 dienas po visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo likviduoti valdymo įmonę apie tai turi būti raštu pranešta Vertybinių popierių komisijai bei juridinių asmenų registro tvarkytojui ir nurodomi paskirto likvidatoriaus duomenys. Apie likvidavimą valdymo įmonė privalo paskelbti Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Informacija apie valdymo įmonės likvidavimo eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, jos valdomo pensijų fondo dalyviui ir Vertybinių popierių komisijai.
Pensijų fondo taisyklės ir dalyvių informavimas
Pensijų fondo taisykles tvirtina valdymo įmonės valdyba sprendimu.
Valdymo įmonė privalo raštu pranešti kiekvienam valdomo pensijų fondo dalyviui apie atitinkamo pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo.
Valdymo įmonė ne rečiau kaip kartą per 3 metus turi peržiūrėti investavimo strategiją ir prireikus ją pakeisti.
Pensijų kaupimo sutartis ir pensijų sąskaitos
Pensijų kaupimo sutartis - tai sutartis tarp valdymo įmonės ir įmokų mokėtojo (mokėtojų), pagal kurią valdymo įmonė prisiima atitinkamo pensijų fondo taisyklių numatytus įsipareigojimus pensijų fondo dalyviui, o įmokų mokėtojas įsipareigoja mokėti pensijų įmokas. Prieš sudarant pensijų kaupimo sutartį visi asmenys, kurių naudai sutartis sudaroma, turi būti supažindinti su to pensijų fondo, kurio dalyviais jie taps įsigaliojus pensijų kaupimo sutarčiai, taisyklėmis.
Pensijų kaupimo sutartyje turi būti numatyta pensijų fondo dalyvio teisė įstatymų nustatyta tvarka vienašališkai nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Valdymo įmonė neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties be pensijų fondo dalyvio sutikimo, išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus.
Valdymo įmonė tvarko pensijų fondų dalyvių bei asmenų, gaunančių pensijų išmokas, sąrašus. Šių sąrašų duomenys yra slapti. Kiekvieno pensijų fondo sąrašai tvarkomi atskirai. Sąrašų tvarkymo taisykles ir turinį nustato valdymo įmonė. Šios taisyklės ir sąrašų turinys turi būti patvirtinti valdymo įmonės valdybos.
Sudarius pensijų kaupimo sutartį, valdymo įmonė kiekvienam pensijų fondo dalyviui atidaro asmeninę pensijų sąskaitą. Valdymo įmonė privalo kiekvienam dalyviui atidaryti pensijų sąskaitą. Kiekvienam dalyviui viename pensijų fonde atidaroma tik viena pensijų sąskaita.
Pensijų turto apskaita, vienetų konvertavimas ir dalyvių perėjimai
Pensijų turtas yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė.
Kiekvieno pensijų fondo pensijų turtas įtraukiamas į apskaitą atskirai nuo nuosavo valdymo įmonės turto ir kito tos pačios valdymo įmonės valdomo pensijų fondo pensijų turto.
Po pensijų fondo dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis paveldima įstatymų nustatyta tvarka.
Pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė apskaičiuojama ir pensijų fondo apskaitos vienetų vertė nustatoma kiekvieną darbo dieną pensijų fondo taisyklių nustatyta tvarka. Kartą per mėnesį apskaičiuojama vidutinė praėjusio mėnesio apskaitos vieneto vertė.
Įmokų mokėjimo nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį ar apriboti pensijų fondo dalyvių nuosavybės teisę į pensijų turtą.
Pensijų kaupimo sutarties, sudarytos pensijų fondo dalyvio naudai, nutraukimas be pensijų fondo dalyvio sutikimo (kai toks sutikimas nebūtinas) nenutraukia asmens dalyvavimo pensijų fonde. Iš pensijų fondo išstojančiam dalyviui turi būti išmokėta suma, gauta konvertavus jo pensijų sąskaitoje įrašytus apskaitos vienetus į pinigus.
Dalyvio perėjimas iš vieno pensijų fondo į kitą turi vykti laikantis sąlygų, numatytų to pensijų fondo, iš kurio jis pereina, ir to pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Už dalyvio perėjimą į kitą pensijų fondą valdymo įmonė gali imti 10 procentų pervedamos sumos neviršijantį mokestį, jeigu tai numatyta pensijų fondo taisyklėse. Mokestis gali būti išskaičiuojamas iš dalyviui priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, arba imamas kitais pensijų fondo taisyklėse numatytais būdais.
Valdymo įmonė, iš kurios valdomo pensijų fondo dalyvis pereina į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, perveda priimančiajai valdymo įmonei sumą, gautą dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus apskaitos vienetus konvertavus į pinigus ir išskaičius pensijų fondo taisyklėse numatytą mokestį už perėjimą į kitą pensijų fondą. Gauta suma, išskaičius iš jos atitinkamus to pensijų fondo, į kurį dalyvis pereina, taisyklėse numatytus mokesčius, konvertuojama į to pensijų fondo apskaitos vienetus. Pinigai į apskaitos vienetus konvertuojami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pinigų gavimo priimančioje valdymo įmonėje dienos. Šiuo atveju pinigai į apskaitos vienetus konvertuojami jų gavimo priimančioje valdymo įmonėje dieną esančia pensijų fondo, į kurį dalyvis pereina, apskaitos vienetų verte.
Jeigu dalyvis pereina į kitą tos pačios valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, jam priklausančios lėšos pervedamos į tą pensijų fondą, į kurį jis pereina šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Pensijų fondo panaikinimas ir pensijų turto paskirstymas
Pensijų fondas gali būti panaikinamas valdymo įmonės valdybos arba teismo sprendimu.
Teismui pripažinus valdymo įmonę bankrutavusia ir priėmus nutartį likviduoti valdymo įmonę dėl bankroto, pensijų fondai, kurių pensijų turto valdymas ir įsipareigojimai pagal pensijų kaupimo sutartis nebuvo perduoti kitai valdymo įmonei iki nutarties likviduoti valdymo įmonę priėmimo, teismo nutartimi skelbiami panaikintais.
tags: #valstybinis #pensiju #fondas #lietuvos #respublikos #istatymas