Siekiant užbaigti piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA‑KŠS) priklausantys parlamentarai siūlo miestuose savo žemės neatgavusiems savininkams vietoje fiksuotos piniginės kompensacijos leisti pasirinkti lygiavertį laisvą miško plotą kaimo teritorijoje. Tokią nuostatą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme siūlo įteisinti Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis ir Jaroslavas Narkevičius.
LLRA‑KŠS atstovaujantys parlamentarai pastebi, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas šiais metais dar nėra pasibaigęs. Jų duomenimis, Vilniaus mieste nuosavybės teisės dar neatkurtos 500 piliečių į bendrą apie 700 ha žemės plotą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu nuosavybės teisės į mieste turėtą žemę vis dar neatkurtos beveik 10 tūkst. piliečių, iš jų - 3 tūkst. 972 - Vilniuje, 1 tūkst. 934 - Kaune ir 901 - Panevėžyje.
Jeigu Seimas pritartų siūlomam reglamentavimui, iki šių metų gruodžio 31 d. buvę žemės savininkai turėtų galimybę pakeisti savo sprendimą dėl atlyginimo būdo už turėtą nuosavybę. Tuo atveju, jeigu jie savo valios nepakeistų iki šių metų pabaigos, anot projekto iniciatorių, jiems nedelsiant turėtų būti išmokama likusi kompensacija tik pinigais.
Problemos esmė: simbolinė piniginė kompensacija miestuose
Kaip pastebima dokumento aiškinamajame rašte, viena pagrindinių priežasčių, kodėl nėra galimybės visapusiškai užbaigti šio proceso, yra gyventojų teisėtų interesų ir lūkesčių netenkinanti kompensacija pinigais už miesto teritorijoje negrąžinamą valstybės išperkamą žemę, kurios dydis yra tik 2 tūkst. 982 eurai už 1 ha. „Simbolinės 2 tūkst. 982 eurų už 1 ha miestuose turėtos valstybės išperkamos žemės piniginės kompensacijos išmokėjimas negali būti laikomas teisingu atlyginimu“, - mano Teisingumo ministrė R. Tamašunienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas J. Narkevičius ir Žmogaus teisių komiteto narys Č. Olševskis.
Pasak jų, šiuo metu galiojantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenumato jokio kito alternatyvaus atlyginimo būdo, išskyrus piniginę kompensaciją, kuri, įvertinus realią neišpirktos žemės ar jos dalies rinkos vertę, yra neadekvačiai maža. „Taigi šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas iš esmės negali patenkinti gyventojų, kurių žemės atkūrimo procesas nėra pasibaigęs, teisėtų ir pagrįstų lūkesčių į teisingą atlyginimą“, - teigia LLRA‑KŠS atstovaujantys Seimo nariai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Seimo narių transporto išlaidos
Siūloma alternatyva: lygiavertis miško sklypas
Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Vyriausybės parengtam ir komiteto patobulintam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma leisti piliečiams už mieste turėtą žemę, priskirtą valstybės išperkamai, pasirinkti papildomą kompensavimo būdą - lygiavertį miško sklypą kaimo vietovėje iš restitucijai rezervuotų miško plotų. Laisvos valstybinės žemės fonde turėtų likti apie 50 tūkst. hektarų nuosavybės teisių atkūrimui rezervuotų valstybinių miškų, kuriuos kaip kompensaciją turėtų teisę iki 2014 metų pabaigos pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo tebelaukiantys piliečiai.
Atkuriant nuosavybės teises piliečių prašyme nurodytu būdu miestuose pritrūktų apie 6,3 tūkst. hektarų žemės. Tikimasi, kad priėmus šį įstatymą, paspartės restitucija didžiuosiuose miestuose, bus išvengta teisminių ginčų dėl prievarta priimamų sprendimų išmokėti piliečiams kompensaciją pinigais.
Teisinis kontekstas: miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis ir kompensacijos
Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį, miško žemę paversti kitomis naudmenimis leidžiama tam tikrais atvejais, kurie numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose. Tai apima, be kita ko, buvusių sodybų atstatymą privačioje miško žemėje.
Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenimis, privalo sumokėti piniginę kompensaciją į valstybės biudžetą. Šią kompensaciją sudaro: kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis; jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenimis metu, išlaidos; prarasto medienos prieaugio vertė.
Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, III grupės miškuose mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose - trigubo dydžio piniginė kompensacija. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.
Taip pat skaitykite: LR Seimo frakcijų sudėtis
Parama miško savininkams ir įgyvendinimo praktika
Šiuo metu miško valdytojai gali pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą. Paraiškos priimamos nuo 2024 m. rugsėjo 17 d., kol pakanka lėšų projektams įgyvendinti (4 000 000 eurų), bet ne ilgiau kaip 18 mėn. nuo kvietimo pradžios, t.y. iki 2026 m. kovo 16 d. Paramos teikimo sąlygos: pareiškėjai privalo mišką įveisti per 2 artimiausius miško želdinimo sezonus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. Būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, patvirtintą atsakingos institucijos.
Apskaičiuojamos atskirai kiekvieno projekto vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Į miško įveisimo išmoką įtrauktos ir projektuotų miško apsaugos priemonių (tvorų įrengimo ir pan.) išlaidos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, už miško žemę mokesčių mokėti nereikia.
Kompensacija už medžių savaiminukų inventorizaciją
Aplinkos ministerija skiria vienkartinę lėšų sumą medžių savaiminukais apaugusios žemės sklypų inventorizacijos darbų atlikimo išlaidoms apmokėti.
Praktinės kliūtys: vilkinami sprendimai ir nesutarimai
Kompensacinius miškotvarkos projektus rengiančių specialistų nuomone, pirmiausia reikėtų sutarti dėl kompensacijų už privačiame miške esančias ar naujai atsiradusias saugomas teritorijas, buveines. Net ir pateikus prašymą bei visus reikalingus dokumentus, ne visada laikomasi terminų: kompensacijos sulaukiama tik po metų. Miškų tarnybos specialistai apskaičiuoja ir perduoda duomenis Aplinkos ministerijai, o pinigai pervedami tik ministrui pasirašius įsakymą. Procesas užsitęsia, o tiksintis laikas miško savininkui nenaudingas.
Pavyzdžiui, jei savininkas kreipiasi dėl vienkartinės kompensacijos už nustatytą buveinę, jis nebegali pretenduoti į kasmetinę išmoką, kuri siekia apie 275 eurus už hektarą, deklaravus buveinę. Ilgai trunkantis sprendimų priėmimas kelia nepasitenkinimą bei nepasitikėjimą visa sistema. „Vienkartinė kompensacija turėtų būti išmokama per metus laiko. Gal nebuvo tikėtasi, kad atsiras tiek daug norinčiųjų gauti vienkartines kompensacijas. Panašu, kad paprasčiausiai valstybė neturi pinigų...“, - nusivylimo neslėpė pašnekovai.
Taip pat skaitykite: Seimo komiteto pirmininkai
Visuomenės ir savininkų požiūris
Donatas Zabotka, individualios įmonės savininkas, mano, kad būtina visuomenei priminti apie Lietuvoje esančias dvi miškų rūšis - valstybinus ir privačius. „Visuomenės reikalavimai valstybiniam miškui negali būti prilyginami privačiam miškui. Ko pilietis gali reikalauti iš valstybinio miško, negali reikalauti to paties ir iš privataus. Didžiausia bėda - begalinis visuomenės intereso ieškojimas privačioje nuosavybėje“, - įsitikinęs miškų savininkas.
Jis atkreipia dėmesį, kad jei privataus miško savininkui nustatomi apribojimai dėl saugomų buveinių ar teritorijų, jam turėtų būti pasiūlyta išpirkti ar kompensuoti tokias teises. „Jeigu mano miške apsigyveno juodasis gandras ar erelis žuvininkas, turėčiau džiaugtis, o ne gauti apribojimus, už kuriuos nenorima kompensuoti. Aš turėčiau iš to turėti naudą, o ne nuostolių“, - sako pašnekovas.
Bylinėjimasis ir vertinimo trūkumai
Vienas privataus miško savininkas sako jau laimėjęs du teismus prieš valstybės institucijas dėl jo valdoje nustatytos saugomos buveinės. Tačiau, anot jo, byla atskleidė gerokai platesnę problemą - formaliais sprendimais grindžiamą sistemą, kurioje reali situacija vietoje kartais tampa tik antraeile detale. Teisme paaiškėjo, kad apribojimai teritorijai buvo pritaikyti kaip eglynui, nors realybėje tik dalį miško sudarė eglynas. Kita dalis buvo juodalksnynas - visiškai kitokio tipo miškas, kuriam tokie ribojimai apskritai neturėjo būti taikomi.
Jo vertinimu, ši istorija atskleidžia ne pavienę klaidą, o sisteminį požiūrį, kai sprendimai dėl buveinių kartais priimami ne remiantis realia situacija miške, o „užpildant reikiamus plotus“ dokumentuose. „Susidaro įspūdis, kad niekam neįdomu, kas iš tikrųjų auga miške. Svarbiausia - pažymėti teritoriją žemėlapyje ir parodyti skaičius“, - teigia verslininkas.
Rekomendacijos ir konstitucinės gairės
Teisingumo ministerija pataria atkreipti dėmesį į aktualią Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, susijusią su miškais ir nuosavybės teise. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemė, miškai, vandens telkiniai nuosavybės teisės atžvilgiu yra ypatingi objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga.
Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, miškams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Atitinkamai ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Visi ribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti, nevaržyti savininkų teisių daugiau negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
Dėl Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, pažymėtina, kad teisingo atlyginimo apibrėžtis Konstitucijoje nėra nustatyta. Konstitucinio Teismo doktrinoje yra įtvirtinta, kad asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei.
Praktiniai žingsniai siekiant subalansuoti interesus
Kęstutis Daukšys, buvęs Seimo narys ir ūkio ministras, pabrėžia, kad valstybė turi apsispręsti, kur yra tikras miškas, o kur - plantacija, ir siūlo motyvuoti privačius savininkus nesikirsti miško: „Jeigu valstybė nori, kad savininkas mišką saugotų, reikia už tai mokėti. Kaip mokamos išmokos už žemės naudmenas, galėtų mokėti ir už mišką.“
Visų pašnekovų mintys rodo, kad valstybė turėtų skatinti miško augintojus, o kompensacijų sistema dar reikalauja tobulinimo. Miškų savininkai tikisi ne tik nurodymų ir draudimų, bet ir garantijų, kad valstybės prisiimti įsipareigojimai būtų vykdomi laiku.
Lentelė: pagrindiniai siūlomi kompensacijos variantai
| Variantas | Aprašymas | Paskirtis / privalumai |
|---|---|---|
| Piniginė kompensacija | Fiksuota išmoka už miestuose negrąžinamą valstybės išperkamą žemę (pvz., 2 982 €/ha) | Greitas atsiskaitymas, administraciniu požiūriu paprasta |
| Lygiavertis miško sklypas kaimo teritorijoje | Galimybė pasirinkti laisvą miško plotą iš restitucijai rezervuotų miškų kaip kompensaciją | Artimesnis teisingam atlyginimui pagal rinkos vertę, skatina miškų valdymą ir nuosavybės realizavimą |
| Miško įveisimas / parama | Parama miško įveisimui pagal kaimo plėtros programą | Skatina naujų miškų kūrimą, suteikia ilgesnės trukmės naudą |
Aptarimo ir teisėkūros uždaviniai
Rengiant teisės aktų projektus turi būti vadovaujamasi teisėkūros proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą. Teisės akto projekto rengėjui kyla pareiga įvertinti ir pagrįsti siūlomus nuosavybės teisės ribojimus, suderinti viešąjį ir privatų interesą bei išlaikyti konstitucinių vertybių balansą.
Siūlomas mechanizmas, leidžiantis rinktis lygiavertį miško sklypą, gali padėti sumažinti žalą gyventojų lūkesčiams ir pagreitinti restitucijos procesą didžiuosiuose miestuose, tačiau įgyvendinant tokią priemonę būtina užtikrinti aiškias procedūras, laiku išmokamas kompensacijas ir patikimą miškų valdymo administravimą.
tags: #seimo #kontrolierius #kompensacija #miska