Smurtas šeimoje - opi problema, paliečianti vaikų saugumą, raidą ir visos visuomenės gerovę. Nors visuomenėje smurtą neretai esame linkę susieti tik su fiziniais veiksmais, egzistuoja ir kitos smurto rūšys: psichologinis bei seksualinis smurtas ir vaiko nepriežiūra.
Kas yra smurtas prieš vaiką?
Smurtas prieš vaiką arba vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.
Fizinė prievarta
Fizinė prievarta - tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas. Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų sužalojimo.
Seksualinė prievarta
Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką. Vaikų seksualinis išnaudojimas tai: išprievartavimas arba mėginimas išprievartauti, seksualinis tvirkinimas, vaiko panaudojimas pornografijai, lytinių organų demonstravimas ir kita seksualinio pobūdžio veikla vaiko atžvilgiu.
Nepriežiūra, apleistumas
Nepriežiūra, apleistumas - tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, dėl kurio kyla grėsmė vaiko pilnavertei raidai ir funkcionavimui (pvz., vaiko nemaitinimas, rengimas sezono neatitinkančiais drabužiais).
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Emocinė prievarta
Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žeminant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą ir ribojant normalias socialines sąveikas. Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinami, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas tampa auklėjimo stiliumi.
Kaip atpažinti smurtą ir jo požymius?
Smurto atpažinimas prasideda nuo to, kad žinome, kas yra smurtas, ir mokame pastebėti vaiko fizinius ir psichologinius simptomus. Smurtą patiriantys vaikai visada turi fizinių ir psichologinių simptomų, kuriuos pastebėjus, galima įtarti, kad su vaiku elgiamasi netinkamai.
- Fiziniai požymiai: mėlynės, lūžimai, nudegimai, ligų ar traumų kartojimasis.
- Elgesio pokyčiai: agresyvumas, atsiribojimas, neryžtingumas, regresas (pvz., šlapinimasis lovoje), neįprastas seksualizuotas elgesys.
- Akademinės problemos: sutrikusi kalbos ar pažinimo raida, sunkumai mokykloje.
- Psichosomatiniai simptomai: galvos, skrandžio skausmai, miego sutrikimai, košmarai.
Pastebėjus įtartinus požymius, svarbu veikti proaktyviai: paklausti vaiko paprastais, aiškiais klausimais, fiksuoti pastebėjimus, o esant pagrįstam įtarimui - pranešti kompetentingoms institucijoms.
Smurto paplitimas ir visuomenės požiūris
VVTAT duomenimis, statistika liūdna - praėjusiais metais beveik 3 tūkstančiai vaikų Lietuvoje galimai patyrė įvairaus pobūdžio smurtą, o per pirmąjį šių metų pusmetį yra beveik 2 tūkstančiai galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų. Smurto paplitimą ir jo toleravimą atskleidžia ir visuomenės nuomonės tyrimai: daug suaugusiųjų tam tikras situacijas, kuriose vaikas nukenčia fiziškai ar psichologiškai, nepriskiria smurtui.
Pavyzdžiui, apklausos dalyvių klausiant apie fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą, 58 proc. atsakiusiųjų pažymėjo, jog tai priklauso nuo situacijos arba tai laikoma auklėjimo priemone. Tokios nuostatos apsunkina smurto atpažinimą ir reagavimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Kodėl žmonės nepraneša apie smurtą?
Yra daugybė kliūčių: baimė dėl vaikų paėmimo, baimė dėl pasekmių, santykių gadinimas su pažįstama šeima, baimė neteisingai apkaltinti ar susilaukti skundų, nepasitikėjimas institucijų veiksmingumu. Sveikatos priežiūros specialistai neretai nenori gadinti gerų santykių su pažįstama šeima, o socialiniai darbuotojai mato priklausomybę nuo alkoholio kaip nepataisomą problemą ir susitelkia tik į vaikų fizinę būklę.
Atsakomybė ir įstatymai: kam pranešti?
Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja visus asmenis reaguoti į (galimus) vaiko teisių pažeidimo atvejus. Civilinio kodekso 3.250 straipsnis ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos numato pranešimo pareigą mokymo, sveikatos priežiūros, policijos darbuotojams ir kitiems specialistams. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuriam būtina pagalba, privalo pranešti policijai, Vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai.
Kaip veikia pagalbos grandinė ir kokia pagalba reikalinga?
Reaguodami į galimo smurto šeimoje atvejus, vaiko teisių gynėjai pirmiausia pasirūpina, jog vaikas liktų saugioje aplinkoje ir būtų prižiūrimas artimų žmonių. Pokalbio su vaiku metu vaiko teisių gynėjai išklauso jo nuomonę, aiškinasi, kaip vaikas jaučiasi, ir sprendžia, kokių veiksmų imtis, kad vaikas pasijustų geriau. Siekiama korektiško pokalbio, nesmerkiant ir nevertinant tėvų elgesio, stengiantis neskatinti vaiko gynybiškumo.
Skubią pagalbą suteikti gali policijos pareigūnai ir medikai, o tolimesnę pagalbą - specializuoti kompleksinės pagalbos centrai, kurie užtikrina konfidencialumą, emocinę paramą, socialinę ir teisinę pagalbą. Krizių centruose teikiama skubaus apgyvendinimo paslauga bei psichologinė parama.
Bendravimas su smurtavusiu tėvu ar mama po skyrybų
Nusprendus pasukti skirtingais keliais, tėvų atsakomybė yra apsaugoti vaiką nuo sunkių išgyvenimų, o po skyrybų - ir toliau abiem rūpintis vaiku. Vis tik sprendžiant dėl bendravimo intensyvumo, visuomet atsižvelgiama į paties vaiko nuomonę, jauseną ir poreikius. Jei šeimoje buvo smurtas, kiekviena situacija vertinama individualiai, o bendravimo klausimus gali spręsti teismas arba tėvai bendru sutarimu.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Teismas nagrinėja, ar vaikas tapo smurto liudininku ar auka, ir pagal tai sprendžia, ar reikia taikyti kardomąsias priemones (draudimą artintis prie kito sutuoktinio, draudimą bendrauti su vaiku ir pan.). Tarpininkai gali organizuoti susitikimus ir palydėti vaiką, užtikrinant saugią aplinką.
Prevencija: ką daryti, kad smurto būtų mažiau?
- Rinkti tikslią statistiką apie su vaikais susijusius ikiteisminius tyrimus ir jų baigtį.
- Mokyti teisėsaugos pareigūnus, medikus, pedagogus, socialinius darbuotojus atpažinti smurto požymius ir vykdyti pranešimų pareigą.
- Mokyti vaikus atpažinti prieš juos vykdomą smurtą, žinoti, kur kreiptis pagalbos ir turėti saugių būdų pranešti apie tai.
- Keisti visuomenės nuostatas - smurtas nėra pateisinamas jokioje situacijoje.
- Užtikrinti pasiekiamas, kompleksines pagalbos paslaugas šeimoms: psichologinę, socialinę ir finansiškai palaikančią paramą.
Praktika rodo, kad alkoholio vartojimas mažina tikimybę, kad smurtas prieš vaiką bus pastebėtas ir sustabdytas; alkoholis yra stiprus rizikos veiksnys didinant smurto riziką vaikui bei mažinant pagalbos galimybes.
Smurto pasekmės vaikui - trumpalaikės ir ilgalaikės
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Tyrimai patvirtina nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes.
Trumpalaikės pasekmės
Po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai: skausmas, baimė, miego ir valgymo sutrikimai, košmarai, regresiniai elgesio pokyčiai, nenuspėjamas elgesys iki agresijos.
Ilgalaikės pasekmės
Asmenybės pokyčiai ir polinkiai, atsirandantys dėl vaikystėje patirtos prievartos: depresija, menka savivertė, empatijos stoka, nerimo sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, delinkventinis elgesys, priklausomybės.
Fizinės pasekmės: lūžiai, randai, smegenų sukrėtimas, supurtytas kūdikis gali patirti aklumą, kalbos sutrikimus, cerebrinį paralyžių. Ilgalaikiai ligų rizikos pokyčiai: padidėjusi rizika širdies ir kraujagyslių ligoms, diabetui, kai kuriems vėžio tipams suaugus.
Psichologinės problemos: menka savivertė, bejėgiškumas, nuolatinis įtarumas ar žiaurumas, emocinis atbukimas. Elgesio problemos: internalizuotos (depresija, suicidinės mintys) ar eksternalizuotos (agresija, nusikalstamumas). JAV duomenys rodo, kad vaikams, patyrusiems smurtą ir nepriežiūrą, rizika būti sulaikytiems dėl nusikalstamo elgesio padidėja žymiai.
Kaip padėti vaikui ir šeimai?
Pagalba vaikui nėra vien individualus darbas su juo. Svarbu traumai jautri laikysena, komandinė pagalba ir nuoseklus darbas su visa šeima. Vaikui reikalingas saugumas, stabilumas, psichologinė pagalba ir galimybė užmegzti saugų emocinį ryšį su suaugusiuoju.
- Skubus veiksmas prireikus: skambinti 112 arba pranešti policijai, informuoti Vaiko teisių apsaugos skyrių.
- Krizių centrai ir specializuotos pagalbos įstaigos: skubus apgyvendinimas, socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba.
- Švietimo įstaigų vaidmuo: mokymas apie pagarbius santykius, smurto atpažinimas, pagalbos teikimas vaikui.
- Ilgalaikė terapija, psichologinė ir socialinė pagalba vaikui ir šeimai.
Beveik visada reikalinga intervencija visai šeimai - suaugusiesiems svarbu spręsti emocinius sunkumus, įveikti krizes ir apsaugoti savo vaikus. Pagalba reikalinga visai šeimai - siekiant, kad vaikas augtų saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje.
Visuomenės vaidmuo ir moralinė atsakomybė
Visuomenė turi netoleruoti smurto prieš vaiką. Jei mes turėtume aiškų supratimą apie smurto žalą, mokėtume jį atpažinti ir žinotume, kaip reaguoti - turėtume saugiklių grandinę, kuri padėtų laiku pastebėti ir apsaugoti vaiką. Prievolę ginti vaikus turime kiekvienas.
Neužmirškime, kad smurtautoju negimstama - smurtas yra išmokstamas elgesys. Todėl prevencija ir ankstyva intervencija, švietimas bei kompleksinė pagalba yra kertinės priemonės, leidžiančios nutraukti smurto ratą iš kartos į kartą.
Vaikystės traumų ir prievartos supratimas | Tanya Waymire | TEDxFlowerMound
Kaip paprasčiausiai padėti dabar
- Jei esate vaikas ir patiriate arba matote smurtą: pasakokite pasitikimam suaugusiajam, kreipkitės į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar skambinkite pagalbos linijoms (Vaikų linija, Jaunimo linija).
- Jei esate kaimynas, giminaitis ar specialistas: nepražiopsokite požymių, praneškite kompetentingoms institucijoms.
- Jei šeima susiduria su smurtu: ieškokite saugaus prieglobsčio, krizinių centrų pagalbos ir teisinių priemonių apsaugai.
Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Kiekvienas veiksmas, kiekvienas pranešimas, kiekviena išsakyta pagalba gali pakeisti vaiko ateitį ir suteikti jam galimybę gyti.
tags: #smurtas #seimoje #pries #vaikus #paveiksliukai