Laikinasis nedarbingumas yra laikotarpis, kai apdraustasis asmuo dėl ligos, traumos ar kitų įstatyme numatytų priežasčių negali dirbti ir praranda darbo pajamas. Oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens laikinąjį nedarbingumą, yra nedarbingumo pažymėjimas. Nuo 2018 metų Lietuvoje išduodami tik elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (EP). Tai reiškia, kad popierinio lapelio gauti nebereikia - visa informacija apie jūsų nedarbingumą yra kaupiama Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS), o iš ten automatiškai perduodama „Sodrai“ ir jūsų darbdaviui.
Šiame tekste išdėstome, kaip veikia elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas, kokia yra nedarbingumo trukmė ir pratęsimo tvarka, kokias teises ir pareigas turi sergantis asmuo (pvz., sergantis psoriaziniu artritu) ir darbdavys, bei kaip vyksta ligos išmokų skyrimas.
Kaip veikia elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas (EPTS)
Naujoji elektroninė nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos sistema (EPTS) teikia daug patogumų pacientams, jų darbdaviams, gydytojams ir „Sodros“ darbuotojams. Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad EPTS yra gydytojams skirta sistema, todėl darbdaviui jungtis prie EPTS nereikia.
Kai asmuo kreipiasi į gydytoją, ir šis asmuo pripažįstamas laikinai nedarbingu, gydytojas per EPTS užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
Asmeniui per EPTS išduotas elektroninis pažymėjimas iš karto pateikiamas „Sodrai“.
Taip pat skaitykite: Reumatoidinis artritas ir darbingumo vertinimas
Pacientui išduodamas pranešimas apie išduotą elektroninį pažymėjimą (Pranešimas apie išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ar Pranešimas apie išduotą elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą). Šis pranešimas - tai iš EPTS atspausdinamas dokumentas tik informuojantis, kad asmeniui išduotas elektroninis pažymėjimas (be ypatingų asmens duomenų).
Jeigu asmeniui minėtas pranešimas nereikalingas (jo darbdavys naudojasi EDAS), iš EPTS jo spausdinti nebūtina. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog tais atvejais, kai darbdavys ar kitos institucijos nesinaudoja EDAS arba neturi pasirašę duomenų teikimo sutarties, asmuo turi šį pranešimą atsispausdinti iš EPTS.
Pacientams nereikės nešti nedarbingumo pažymėjimų į darbovietes, nes informaciją apie jų nedarbingumo laikotarpį darbdaviai galės matyti, prisijungę prie EDAS. Šio pažymėjimo taip pat nebereikės pristatyti ir į „Sodrą“. Tačiau pašalpą „Sodra“ skirs tik gavusi asmens prašymą (galima pateikti per EGAS ar popierinį), kuriame nurodomas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, už kurį prašoma skirti pašalpą, ir darbdavio užpildytą formą NP-SD.
Darbdavio ir darbuotojo informavimo mechanizmai
Darbdavys, prisijungęs prie EDAS (Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos), mato informaciją apie savo darbuotojo laikinąjį nedarbingumą. Darbdavys per EDAS galės stebėti savo darbuotojo nedarbingumo laikotarpius.
Darbdavys, teikdamas informaciją apie ligos pašalpą iš darbdavio lėšų bei dėl ligos nedirbtą laikotarpį, taip pat gali pateikti elektroniniu būdu - per EDAS užpildydamas Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD), kuris yra senojo popierinio nedarbingumo pažymėjimo antrosios pusės - draudėjo informacijos - atitikmuo.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Kaip gydytojas išrašo elektroninį pažymėjimą
Gydytojas per EPTS pažymėjimą galės išrašyti greičiau, nes, įvedus paciento asmens kodą, kiti duomenų laukai užsipildo automatiškai - belieka įvesti diagnozę ir nedarbingumo laikotarpį. Lengvinant šių pažymėjimų išdavimą, mažinant klaidų bei siekiant išvengi taisymų, EPTS numatyta klaidų kontrolė ir įvairūs perspėjimai, atkreipsiantys gydytojo dėmesį, jei asmeniui jau yra išduotas elektroninis pažymėjimas ar toks asmuo nedraustas arba jo darbingumas turi būti vertinamas Gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje ir pan.
Be to, gydytojų patogumui numatyta, kad į EPTS įvedus atitinkamus duomenis apie asmens nedarbingumą, iš karto gydytojas šios informacijos gali nepasirašyti elektroniniu parašu, t. y. numatytas „laukimo periodas“. Sistema gydytojui pateiks visą aktualią informaciją apie paciento nedarbingumo laikotarpių istoriją per paskutinius 12 mėnesių, nesvarbu, kuriame Lietuvos mieste buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.
Gydymo įstaigoms nebereikės vykdyti nedarbingumo pažymėjimų blankų apskaitos, vežioti į „Sodrą“ pranešimų apie ligos pradžią, taip pat bus įmanoma įvairiais pjūviais gauti ataskaitas apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Taip pat sumažės darbo krūvis personalui - elektroninis pažymėjimas netvirtinamas įstaigos antspaudu ir papildomai neregistruojamas.
Atkreipiame dėmesį, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, norint išduoti elektroninius pažymėjimus, reikia įsigyti elektroninį parašą.
Nedaug išimčių: kam neišduodami elektroniniai pažymėjimai
Naudojantis EPTS, iš karto bus matoma, ar asmuo draustas ir leis išduoti elektroninį pažymėjimą tik apdraustajam, darbo biržoje registruotam bedarbiui, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūnui. Kitiems asmenims sistema pažymėjimų išduoti neleis. Taigi automatiškai bus užtikrintas teisingas elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Nedarbingumo trukmė ir pratęsimas (psoriazinio artrito atvejai)
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes). Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis)).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Psoriazinis artritas dažnai yra lėtinė ir recidyvuojanti liga, todėl potencialiai reikalingi ilgesni trukmės vertinimai. Gydantis gydytojas (šeimos gydytojas ar specialistas) paprastai gali tęsti nedarbingumą iki tam tikros ribos. Jei reikalingas ilgesnis nedarbingumas, sprendimą dėl jo tęsimo priima Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Ką daryti pasibaigus terminui?
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Jeigu sveikatos būklė neleidžia grįžti į darbą, tačiau maksimalus terminas jau išnaudotas, svarstomi alternatyvūs sprendimai: laikinas nedarbingumas gali būti nutraukiamas ir pradedama darbingumo vertinimo procedūra (dėl neįgalumo ar dalinio darbingumo nustatymo).
Ligos išmokos: kas, kada ir kiek moka
Ligos išmoka yra piniginė kompensacija, mokama asmeniui jo laikinojo nedarbingumo metu. Jos mokėjimo tvarka ir dydis priklauso nuo kelių veiksnių.
| Laikotarpis | Kas moka | Išmokos dydis |
|---|---|---|
| Pirmos 2 dienos | Darbdavys | 62,06% - 100% nuo vidutinio darbo užmokesčio |
| Nuo 3 dienos | „Sodra“ | 62,06% kompensuojamojo darbo užmokesčio (77,58% nelaimingų atsitikimų darbe atveju) |
Pagrindinės sąlygos gauti išmoką iš „Sodros“: būti draudžiamam ligos socialiniu draudimu nedarbingumo pradžios dieną ir turėti minimalų ligos socialinio draudimo stažą: ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesius per paskutinius 24 mėnesius iki nedarbingumo pradžios dienos (yra tam tikrų išimčių).
Išmokos mokėjimas: „Sodra“ išmoką paprastai perveda į asmens nurodytą banko sąskaitą per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (įskaitant darbdavio NP-SD pranešimą) gavimo dienos.
Ar visi gauna ligos išmoką?
Ligos pašalpa skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Tai užtikrina, kad darbuotojai, susidūrę su sveikatos problemomis, galėtų gauti finansinę paramą.
Darbuotojo teisės ir pareigos sergant psoriaziniu artritu
Būdamas laikinai nedarbingu, darbuotojas turi ne tik teises, bet ir pareigas:
Informuoti darbdavį: nors darbdavys gauna automatinį pranešimą iš „Sodros“, gera praktika yra kuo greičiau informuoti savo tiesioginį vadovą apie negalėjimą atvykti į darbą ir numatomą nedarbingumo trukmę.
Laikytis gydytojo nurodymų: privaloma laikytis paskirto gydymo režimo, vartoti vaistus, lankytis pas gydytoją nustatytu laiku.
Nepažeisti režimo: nedarbingumo metu negalima dirbti (išskyrus įstatyme numatytas išimtis), vartoti alkoholio, narkotinių medžiagų ar elgtis taip, kas galėtų pakenkti sveikatai ar prailginti nedarbingumo laiką.
Teisės: gauti ligos išmoką (jei atitinkate sąlygas), išsaugoti darbo vietą ir turėti privatumo apsaugą - darbdavys gauna informaciją apie nedarbingumo faktą ir trukmę, bet ne apie konkrečią diagnozę.
Darbdavio pareigos sergant darbuotojui
Sumokėti už pirmąsias dvi dienas: už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos išmoką moka darbdavys iš savo lėšų.
Pateikti NP-SD pranešimą „Sodrai“: darbdavys turi pateikti „Sodrai“ pranešimą apie apdraustojo nedarbingumą (NP-SD forma), kuriame nurodoma informacija, reikalinga ligos išmokai iš „Sodros“ lėšų apskaičiuoti.
Žymėti nedarbingumą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir išsaugoti darbo vietą darbuotojui.
Nedarbingumo kontrolė, piktnaudžiavimo prevencija ir GKK vaidmuo
Siekiant užtikrinti, kad socialinio draudimo lėšos būtų naudojamos tikslingai, „Sodra“ turi teisę kontroliuoti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą ir tai, kaip asmenys laikosi nustatyto režimo nedarbingumo metu. „Sodra“ specialistai gali atlikti patikrinimus gydymo įstaigose arba lankytis pas nedarbingą asmenį namuose.
Ilgiau trunkantį nedarbingumą visada vertina GKK, kuri sprendžia dėl jo tęsimo pagrįstumo. Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) posėdžiuose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.
„Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus“, - teigė „Sodros“ atstovė. Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami GKK. Specialistė nurodė, kad pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų.
Pasekmės pažeidus režimą: jei nustatoma, kad asmuo pažeidė gydytojo nurodytą režimą, ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas nuo pažeidimo dienos, o nepagrįstai išmokėta suma - išieškota. Bandymas gauti nedarbingumo pažymėjimą ar ligos išmoką apgaule gali užtraukti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.
Kaip teisingai prijungti elektros generatorių prie namo? Eltis LT
Perėjimas nuo laikinojo nedarbingumo prie neįgalumo
Jei liga ar trauma yra sunki ir sveikimas užtrunka labai ilgai arba neprognozuojamas visiškas pasveikimas, gali būti sprendžiamas klausimas dėl neįgalumo nustatymo. Kai laikinasis nedarbingumas trunka ilgą laiką (paprastai virš 4-6 mėnesių, priklausomai nuo situacijos), gydantis gydytojas arba GKK gali nukreipti asmenį į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).
NDNT specialistai įvertina asmens sveikatos būklę, funkcinius sutrikimus ir nustato darbingumo lygį procentais arba neįgalumo lygį. Nuo nustatyto darbingumo lygio priklauso teisė į netekto darbingumo pensiją ar kitas socialines garantijas.
Praktiniai patarimai sergantiems psoriaziniu artritu
Kreipkitės į gydytoją nedelsiant, vos pajutę simptomus ar paūmėjimą.
Saugokite dokumentus: nors EP išduodamas elektroniniu būdu, gali prireikti pranešimo iš EPTS, jei darbdavys nesinaudoja EDAS.
Laikykitės gydytojo nurodymų ir nepradėkite dirbti nedarbingumo metu be gydytojo leidimo.
Jei reikia ilgesnio nedarbingumo, kreipkitės į gydytoją dėl GKK vertinimo.
Jei svarstote alternatyvas, pvz., individualią veiklą, įvertinkite rizikas ir privalumus bei pasitarkite su specialistais.
Nedarbingumas - tai žodis, su kuriuo anksčiau ar vėliau susiduria daugelis dirbančiųjų. Nesvarbu, ar tai būtų netikėta liga, trauma ar būtinybė slaugyti sergantį artimąjį, laikinasis nedarbingumas leidžia sveikti nesijaudinant dėl prarandamų pajamų. Tačiau nedarbingumo procesas, dokumentų tvarkymas ir išmokų gavimas kartais gali atrodyti painus - elektroninės sistemos (EPTS, EDAS, EGAS) ir aiškios taisyklės padeda tai supaprastinti.
tags: #psoriazinis #artritas #nedarbingumas