Reumatoidinis artritas (RA) - tai lėtinė autoimuninė liga, kuomet sąnariuose nuolat vyksta uždegiminiai procesai. Dažniausiai pažeidžiama keletas sąnarių simetriškai abiejose pusėse, dažniau smulkūs pirštų, nykščių, riešų, pėdų ir čiurnų, rečiau alkūnių, pečių, klubų ir kelių. Ankstyvasis RA pažeidžia mažesnius sąnarius, o progresuojant simptomai gali išplisti į kelius, kulkšnis ir didesnes sąnarių grupes. Dalis pacientų patiria simptomų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sąnariais; RA eiga gali būti įvairi ir laikui bėgant keistis. Ligai būdingas ir į sąnarius orientuotas paūmėjimų bei remisijų ritmas.
RA yra autoimuninė liga. Imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš paties organizmo audinius, o šiuo atveju - prieš sinovinį dangalą, dengiantį kiekvieno sąnario vidinį paviršių. Dėl to sąnario viduje ir aplink jį atsiranda uždegimas. Liga diagnozuojama pagal pasireiškiančius simptomus ir eigą, tačiau kartu būtini ir laboratoriniai tyrimai, kad atmesti kitos kilmės uždegimą arba patvirtinti autoimuninį pobūdį, kuriam būtinas specifinis gydymas. Reumatoidinis faktorius (RF) - reikalingas ligos diagnozei. Bendras kraujo tyrimas rodo anemiją ir uždegimą, kurie būdingi RA. Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) didėja stiprėjant ligos aktyvumui. Tokie tyrimai atliekami ir „Antėja laboratorija“ klinikose.
RA klasifikavimo stadijos atspindi su amžiumi ir ligos pažeidimo plitimu: ankstyvoji stadija pasižymi sąnarių uždegimo pradžia ir lengvu skausmu, vidurinė - kremzlės pažeidimas ir didesnis skausmas, sunkiojoje - pažeidžiami kaulai, stiprus skausmas, raumenų silpnumas ir mobilumo praradimas, o vėlyvoji - sąnario funkcijos praradimas. Perėjimas iš 1-os į 4-os RA stadijas gali užtrukti daugelį metų; kai kuriems pacientams pasitaiko laikotarpiai be aktyvumo, o kiti lieka užstrigę paūmėjimų-remisijų cikle. Dauguma pacientų RA gydymui taiko kompleksinį ir ilgalaikį požiūrį, didelį vaidmenį turint ankstyvai diagnozei ir terapijai.
Kaip nustatomas neįgalumo lygis?
Darbingumo (neįgalumo) lygio nustatymas vyksta remiantis gydymo poreikiu, funkcijų sutrikimų lygiu ir gydymo progresija. Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) sprendimai turėtų būti pagrįsti objektyviais tyrimais ir gydytojų išvadomis, o ne vien tik nuotoliniais pokalbiais ar trumpais įrašais. Lietuvoje laikui bėgant keitėsi praktika - vis daugiau svarbios informacijos apie paciento funkcijų sutrikimus turi būti pateikta kompleksiškai, įtraukiant Barthel indeksą ir kitus įvertinimus, o ne tik paciento pasakojimus per telefoną.
Nustatant darbingumo lygį svarbiausia - ligos aktyvumas. Kuo didesnis aktyvumas, tuo didesnis funkcijų sutrikimas ir mažesnis darbingumo procentas. Darbingumo lygiui įtakos turi tiek ankstesni ir esami gydymo režimai, tiek šiuolaikiniai biologiniai vaistai bei jų šalutinis poveikis. Reikšminga svarstyti individualiai: ligos aktyvumas, organų pažeidimai, bei galimybės atlikti kasdienes veiklas. Taip pat svarbus kvalifikuotų gydytojų įvertinimas ir tinkamai parengtas siuntimas į NDNT (bedarbystės arba darbingumo lygio nustatymo instituciją).
Taip pat skaitykite: Nedarbiningumas sergant psoriaziniu artritu: svarbiausia informacija
NDNT praktikoje buvo pastebėta, kad nuotolinis apklausos metodas gali sukelti diskusijų dėl tikslumo - kartais trūksta išsamių medicininių dokumentų arba netiksliai įvertinamos funkcijos pagal Barthel indeksą. Tačiau per karantiną ir ekstremalioms situacijoms buvo taikomi nuotoliniai vertinimai. Vis dėlto teisinėje sistemoje numatytos galimybės kartoti įvertinimą ir teikti naujus siuntimus, kai pokyčiai paciento sveikatoje patvirtinami reшьҭkliai. Nustatant darbingumo lygį būtina laikytis įstatymų ir procedūrų, užtikrinančių objektyvumą.
Kokie veiksniai didina riziką susirgti RA?
- Lytis: moterys dažniau serga RA nei vyrai.
- Amžius: RA dažniausiai pradeda vystytis vidutinio amžiaus asmenims, tačiau gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje.
- Šeimos istorija ir genetiniai polinkiai.
- Rūkymas: ypač041, kai yra genetinis polinkis.
- Antsvoris bei osteoporozė.
- Reumatoidinių mazgelių formavimasis, sausos akys ir burna.
- Kiti rizikos veiksniai: infekcijos, širdies ir plaučių ligos, limfoma ir kt.
Tai gali paveikti ir kitus kūno organus
RA kartais pažeidžia ne tik sąnarius, bet ir sausgysles, širdį, akis bei plaučius. RA sudėtinga patologija, o jos gydymo tikslas - sumažinti sąnarių skausmą ir patinimą, išlaikyti arba pagerinti funkciją, bei sulėtinti sąnarių pažeidimus. Svarbu anksti pradėti gydymą - tai didina tikimybę išlaikyti kokybiškai gyvenantį žmogų ir išvengti didesnio negalios laipsnio.
Gydymo principai ir jų įtaka neįgalumui
Naujausia tendencija - pradėti agresyvų gydymą iš karto po diagnozavimo, siekiant stabdyti ligos progresavimą. Gydymo grandys apima:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) - greitai numalšina uždegimą, skausmą ir patinimą;
- Steroidiniai hormonai (gliukokortikoidai) - veiksmingi priešuždegiminiai vaistai, bet gali sukelti šalutinius poveikius;
- Ligos eigą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (LMARV) - pradeda veikti po ilgesnio laikotarpio, stabdo ligos progresavimą;
- Biologiniai LMARV - dažnai veiksmingiausi, kai derinami su įprastais LMARV;
- Ergoterapija ir asistuojančios priemonės - saugo sąnarių funkciją ir padeda kasdienėse veiklose;
- Chirurginės intervencijos - sinovektomija, sausgyslių operacijos, sąnarių sujungimas ar visiškas pakeitimas;
- Fizinė veikla ir mityba - subalansuota mityba, kalcio papildai, viduržemio jūros dieta ir reguliarūs lengvi pratimai;
- Šiluma/šaltis, atsipalaidavimo metodai - skirtingi metodai skausmo mažinimui.
Svarbu individualiai parinkti gydymą, atsižvelgiant į ligos intensyvumą, kitas buvusias ir esamas ligas, bei vartojamus vaistus. Jei įmanoma - ankstyvas gydymas gali užkirsti kelią sunkiam sąnarių pažeidimui ir neįgalumo vystymuisi.
JAUNATVINIS reumatoidinis artritas ir neįgalumas
Jaunatvinis RA - progresuojanti lėtinė liga, pasireiškianti kojų ir rankų sąnarių uždegimais, o vėliau - deformacijomis. Gydymas ir biologiniai vaistai leidžia pasiekti žymų pažeidimo pristabdymą kai kuriais atvejais, tačiau šalutinis poveikis ir toliau reikalauja dėmesio. Pacientai ir jų šeimos gydytojai turi būti informuoti apie galimybes pasiekti remisiją ir išlaikyti darbingumą, tačiau kartais vis dar tenka susidurti su teisiniais ir administraciniais iššūkiais dėl darbingumo įvertinimo.
Taip pat skaitykite: Darbo stažas su invalidumu: ką reikia žinoti
Praktiniai patarimai pacientams
- Reguliariai mankštinkitės - lengvi pratimai sustiprina raumenis aplink sąnarius ir mažina nuovargį; pasitarkite su gydytoju ir ergoterapeutu.
- Naudokite papildomas priemones kasdienėms užduotims - pavyzdžiui, virtuvės įrankiai su patogiomis rankenėlėmis ar specialūs įrankiai drabužių apsivėrimo metu.
- Taikykite šilumą ar šaltį siekiant sumažinti skausmą ir įtampą raumenyse.
- Svarbiausia - nelikti vienam su skausmu: kreipkitės į gydytojus, siekiančius ankstyvos diagnostikos ir gydymo pradžios, nes tai gali žymiai pakelti gyvenimo kokybę.
Ši informacija skirta švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei turite klausimų apie RA, kreipkitės į savo gydytoją ir reumatologą.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo išmokos ir pensija Lietuvoje
tags: #reumatoidinis #artritas #invalidumas