Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijimą apibūdina kaip saugų ir veiksmingą būdą apsisaugoti nuo pavojingų ligų dar prieš jomis užsikrečiant. Tačiau, nepaisant vakcinų naudos, atliktų mokslinių tyrimų ir milijonų išgelbėtų gyvybių, vis dar atsiranda tų, kurie pakliūva į dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinacijos efektyvumą.
LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė akcentuoja, kad nepasitikėjimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, tačiau labiausiai - rytinio bloko šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Į klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinacijos mitais, profesorė atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais grįsta informacija.
„Vakcina - tai yra susilpnintas inaktyvuotas mikroorganizmas arba tam tikros jo struktūros dalelės, kurios yra įskiepijamos į žmogaus organizmą ir sukelia specifinį imuninį atsaką. Tokiu būdu imuninė sistema yra ištreniruojama atpažinti visą infekcinės ligos sukėlėją arba konkrečius jo antigeninius komponentus ir geba jį neutralizuoti“, - aiškino A. Mickienė.
Vakcina sukuriama ir išbandoma mėgintuvėlyje su ląstelėmis („in vitro“), vėliau tyrimas apima dideles atsitiktinai parinktų žmonių grupes. Viena dalis jų gauna tiriamąją vakciną, kita - placebą. „Tik tuomet, kai klinikiniuose tyrimuose yra užfiksuojamas vakcinos efektyvumas ir įrodoma, jog ji nesukelia nepageidaujamų, grėsmingų reiškinių, vakcina yra užregistruojama ir patenka į rinką“, - nepatikrintų ir neveiksmingų vakcinų naudojimą paneigė LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Virtualiojoje erdvėje sklando aibės mitų apie skiepus. Vienas iš jų teigia, kad persirgus tam tikra liga susiformuoja stipresnis imunitetas nei po vakcinacijos. Tai yra netiesa. Specialistės teigimu, skirtumas yra tas, kad, persirgus tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, erkiniu encefalitu ar tymais, - imunitetas susidaro visam gyvenimui. O norint, kad imunitetas susidarytų po vakcinacijos, reikia 3 erkinio encefalito vakcinos dozių ir palaikomųjų dozių, arba 2 tymų vakcinos dozių.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės slaugos tikslai šeimai
Taigi skirtumas yra toks, jo esmė - ne skirtingame imuniteto „stiprume“. Be to, užsikrėtus tam tikromis infekcijomis gali kilti didžiulė rizika sveikatai. „Pasirinkęs įgauti imunitetą sirgdamas, o ne skiepydamasis, žmogus savotiškai eksperimentuoja - prisiima riziką sirgti ir galbūt nuo tos ligos mirti. Dažnas galvoja, kad tokiu būdu organizmas įgis stipresnį imuninį atsaką, bet yra didelė tikimybė, kad liga bus sunki, galimos komplikacijos, gali prireikti reanimacijos ar liga gali baigtis mirtimi“, - kalbėjo A. Mickienė.
Medicinos bendruomenė kasdien šviečia žmones apie tai, kad vakcinos yra reikalingos ir naudingos. Tačiau, kaip teigė ekspertė, būna žmonių, kurie „viską žino“, „viską supranta“. Anot jos, sprendimas neklausyti kompetentingų specialistų ir remtis savo nuomone, suformuota remiantis asmenine patirtimi, yra klaidingas.
„Tai yra bendras visuomenės edukacijos ir brandos klausimas, kad žmonės mūsų, specialistų, negirdi ir tam priešinasi didžiulis informacinis fonas. Jeigu kalbėtume apie išsivysčiusias Europos šalis, ypač Skandinaviją, JAV, - ten visuomenės požiūris į specialistus yra visai kitoks, pasitikima profesionalais ir jų verdiktu. Stengiamės į vakariečius lygiuotis įvairiais kitais aspektais, tai būtų sveika sekti ir kitokio, specialistų suformuoto požiūrio į skiepus klausimu“, - sakė A. Mickienė.
Primindama COVID-19 pandemijos laikotarpį, specialistė kalbėjo, kad, šalį pasiekus pirmosioms vakcinoms, kuomet sergamumas koronavirusu „siekė debesis“, lietuviai kovėsi, kas pirmas gaus vakciną, sekė įvairūs skandalai, nes pasiskiepyti norėjo kone visi ir kuo greičiau. Nepaisant stipriai nukritusių sergamumo kreivių, pradėjus vykdyti masinę vakcinaciją, prieštaraujantys vakcinoms nebuvo įtikinti pasiskiepyti.
Šiandien, remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, bent viena doze nuo koronaviruso yra vakcinavęsi 1,95 mln. „Kaip praėjusiame amžiuje buvo suvaldyti difterija, poliomielitas, stabligė, taip mūsų laikais suvaldytas koronavirusas. COVID pandemijos suvaldymas skiepais bus cituojamas knygose, kurias skaitys ateities kartos. Tai jiems bus istorija, kuria mes šiandien gyvename“, - kalbėjo A. Mickienė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos AA paslaugų gairės
Šiais laikais vis daugiau atsakymų į klausimus galima rasti internete. Ne visi jie yra teisingi, vieni toli nuo realybės, todėl, norint išsiaiškinti mokslu pagrįstą informaciją, patariama kreiptis į kompetentingus specialistus ir tikrus savo srities profesionalus. A. Mickienė atkreipė dėmesį į lietuvių bruožą būti „visų sričių specialistais“ ir mano, jog šio mąstymo reikėtų atsisakyti: „Turbūt atėjęs gydytojas jums neaiškina, kaip pasiūti suknelę, jei jūs esate dizaineris, ar suprojektuoti namą, jei dirbate architektu. Leiskite specialistams atlikti savo darbą ir jų paklausykite. Lygiai taip pat ir su medicinos darbuotojais.
Daugiau informacijos apie privalomus skiepus ir vaikų skiepijimo kalendorių galima rasti LR Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Kasmet atnaujinamą PSO rekomenduojamų ir privalomų skiepų bei profilaktinių priemonių sąrašą - NVSC interneto svetainėje.
Ar vakcinos sukelia autizmą? #trumpos #medicina #faktai #vaikai #autismas #vakcina
Vakcinų nauda ir visuomenės požiūris
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur nuo užkrečiamųjų ligų skiepyti pradėta labai seniai, daugiau nei prieš 200 metų. Per tiek laiko žmonės galėjo įvertinti vakcinų naudą, tačiau atsitiko priešingai - vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis, o gausėjantys judėjimai prieš skiepus - visuomenės prabangos ženklu. Jei požiūris nepasikeis, kolektyvinis imunitetas liks tik siekiamybe.
Vis dėlto, mažėjant susirgimų užkrečiamosiomis ligomis, vakcinos tapo savo pačių sėkmės įkaitėmis: vis daugiau žmonių pradeda akcentuoti vakcinų sukeliamus nepageidaujamus simptomus, skleisti melagingą informaciją apie esą dėl skiepų kylančias ligas. Tai jau sukėlė rimtų pasekmių. Nors buvo manoma, jog tymai jau suvaldyti, 2019 m. sergamumas šia liga pasiekė neregėtas aukštumas: Lietuvoje diagnozuoti net 834 susirgimai tymais, nors iki tol per metus būdavo nustatoma nuo 1-2 iki 30-50 atvejų. Tai privertė atkreipti dėmesį į mažėjančias vaikų skiepijimo nuo tymų apimtis.
PSO teigia, kad tymų ir raudonukės plitimas bus sustabdytas paskiepijus 95 proc. visuomenės, tačiau pastaraisiais metais šalyje vaikų skiepijimo apimtys nukrito iki 92 procentų.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas: bendruomenės žemėlapis
Rizikos grupės asmenis nemokamai nuo sezoninio gripo pradėta skiepyti 2010 metais, tačiau norą skiepytis išreikšdavo maždaug kas ketvirtas vyresnis nei 65 m., sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantis žmogus. Skiepijimo apimtys pradėjo didėti tik visai neseniai, o labiausiai išaugo prieš 2019-2020 metų gripo sezoną, kai valstybės lėšomis paskiepyta 167,4 tūkst. rizikos grupės asmenų - trečdaliu daugiau nei iki tol.
Dar smarkiau, net 3,7 karto išaugo ir savo lėšomis nuo gripo besiskiepijančių žmonių skaičius: prieš 2019-2020 metų gripo sezoną tuo pasirūpino 107,7 tūkst. Lietuvos gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje gyveno 2 mln. 294,1 tūkst. žmonių, taigi nuo sezoninio gripo pasiskiepijo tik apie 12 proc. gyventojų. Daugelyje Vakarų Europos valstybių ir Skandinavijos šalių nuo sezoninio gripo skiepijasi 50-70 proc. gyventojų.
Abejonių kelia net ir gydytojai
Vienoje iš Tauragės regiono gimnazijų dirbanti visuomenės sveikatos specialistė Roma (vardas pakeistas) pasakojo anksčiau į skiepus žiūrėjusi atsargiai, tačiau nuomonę pakeitė, kai susirgo Laimo liga. Bendrosios praktikos slaugytojos licenciją turinti medikė suprato, kad jei tik yra bent menka galimybė apsisaugoti, reikia ja naudotis. Nuo Laimo ligos vakcinos nėra, bet viruso sukeliamas erkinis encefalitas gali pridaryti dar daugiau bėdų, todėl moteris iškart nusprendė skiepytis.
Prieš kelerius metus Roma apsidžiaugė išgirdusi koleges kalbant, jog medikams galima nemokamai pasiskiepyti pneumokokine vakcina. Ištaikiusi progą, moteris užsuko pas savo šeimos gydytoją paprašyti skiepo. „Kaip čia taip ėmėte ir sugalvojote? Kodėl norite skiepytis, kam jums to reikia?“ - stebėjosi gydytoja. Vakciną moteris gavo, pasiskiepijo ir iki šiol džiaugiasi, kad gydytojos abejonė nepaveikė jos pasiryžimo.
„Tegul kas ką nori, tą kalba, nes pati įsitikinau, jog vakcina veikia: jau keleri metai nebesergu nei sinusitu, nei vidurinės ausies uždegimu. Nors šios ligos mane kamavo nuo vaikystės, o plaučių uždegimu sirgdavau kone kiekvieną žiemą“, - pasakojo pašnekovė.
Nesiskiepijo ir nerekomendavo
Visuomenės sveikatos specialistė pripažįsta, jog sunku įtikinti žmones skiepytis, nes ir kai kurie gydytojai netiki skiepų nauda, todėl dažnai patys nesiskiepija. Tą 2009 metais patvirtino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto magistrantės Ritos Beliauskienės atlikta apklausa. Apklaususi 1 693 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, ji nustatė, jog skiepijasi tik 54,8 proc. bendrosios praktikos gydytojų, 55,9 proc. terapeutų bei 51,6 proc. slaugytojų.
Koronaviruso grėsmė įnešė pokyčių, tačiau ne itin daug. Paskelbus, kad vakcinos jau gautos, iš 190 Šilalės ligoninės darbuotojų skiepytis nuo šio viruso panoro 101. Šakiuose skiepytis atsisakė maždaug kas dešimtas medicinos įstaigų darbuotojas. Jurbarko r. pirminės sveikatos priežiūros centre - 22,7 proc. šios įstaigos darbuotojų. Vakcinų atsisakė ir kas ketvirtas VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ darbuotojas.
Įstaigai vadovaujanti Audronė Balčiūnienė įžvelgia, jog žmonės neįpratę investuoti į savo sveikatą. „Mūsų įstaiga suinteresuota, kad darbuotojai būtų sveiki, todėl praėjusį rudenį pasiūlė darbuotojams nemokamai pasiskiepyti nuo gripo. Norą pareiškė gal tik ketvirtadalis dirbančiųjų. Gaila, bet Lietuvoje nėra susiformavusių skiepijimosi tradicijų“, - apgailestavo A. Balčiūnienė.
Pasak jos, žmonės dabar tiki socialiniuose tinkluose plintančia informacija, kuri kursto abejones vakcinų patikimumu. Dėl to pasiūlius skiepytis nuo koronaviruso, paskutinę dieną nemažai dėl neaiškių priežasčių pasakė „ne“.
Tokia situacija paskatino ieškoti priežasčių, kodėl net mirtinos grėsmės akivaizdoje skiepų bijome labiau nei ligos. „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ (2016 m., Nr. 10) publikuotame straipsnyje „Imunoprofilaktikos svarba siekiant suvaldyti skiepais valdomas užkrečiamąsias ligas“ profesorius Saulius Čaplinskas komentavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) atliktą gyventojų apklausą.
Apklausę daugiau kaip 1 000 šalies gyventojų, ULAC specialistai pastebėjo, jog gydytojai rekomendavo skiepytis mažiau nei 40 proc. pacientų, nors jų rekomendacijomis pasitiki net 75 proc. žmonių. Apklausos duomenimis, beveik 30 proc. asmenų nuo 15 metų nėra skiepijęsi.
PSO, 2019 m. skiepų atsisakymą įvardinusi kaip vieną didžiausių sveikatos grėsmių pasaulyje, atkreipė dėmesį į tai, kad medicinos darbuotojai, ypač esantys arčiausiai bendruomenės, tebėra patikimiausi patarėjai, labiausiai lemiantys žmonių apsisprendimą dėl skiepų.
Didžiausias sovietmečio pasiekimas
Didžiausi, visą pasaulį stebinę skiepijimo mastai buvo pasiekti Sovietų Sąjungoje. Kaip tai pavyko įgyvendinti, straipsnyje „Socialinės sovietų vakcinacijos politikos pasekmės, 1945-1980“ 1997 m. Nagrinėjo JAV tyrėjas, Ajovos universiteto mokslininkas Steven L. Hoch. Jis pabrėžė šio laimėjimo istorinį kontekstą: 1950-aisiais, kuomet SSRS imtasi plataus masto vakcinacijos programos, bandyta įtvirtinti valdžios legitimumą ir autoritetą.
S. L. Hoch aprašo 1960-aisiais Sovietų Sąjungoje startavusią masinę vakcinaciją nuo poliomelito, kuomet geriamoji vakcina buvo plačiai išdalinta visoms ugdymo įstaigoms - lopšeliams ir darželiams, mokykloms. Tie vaikai, kurie nelanko nė vienos jų, medicinos sesučių aplankyti namuose, nepraleidžiant nė vieno buto ar atokios sodybos.
Nors nuolat būdavo pabrėžiama piliečių laisva valia pasirinkti, skiepyti savo vaikus ar ne, atsisakančiųjų beveik nebuvo. JAV tyrėjas priėjo išvadą, kad tose šalyse, kur labiau vertinamos individo teisės nei kolektyvinė gerovė, tokie vakcinacijos mastai, kokie buvo pasiekti Sovietų Sąjungoje, būtų neįmanomi.
„Kai kurios visuomenės už savo „laisves“ sumokėjo infekcinių ligų protrūkių kaina“, - teigia jis. S. L. Hoch pranašavo, jog postsovietinės šalys, nebeturinčios pigios darbo jėgos ir tokių galingų propagandos įrankių, neabejotinai susidurs su dideliais iššūkiais, bandydamos atrasti naujas formas ir būdus masinei vakcinacijai.
Ir tai pasitvirtino: 2019 metais „Eurobarometro“ atlikta apklausa parodė, kad tik 30 procentų Lietuvos gyventojų per 5 metus nuo ko nors skiepijosi arba skiepijosi jų šeimos nariai. Tai vienas žemiausių rezultatų Europos Sąjungoje.
Vakcinos - savo sėkmės įkaitės?
Šiuo metu vaikai valstybės biudžeto lėšomis skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų, suaugusieji - nuo difterijos ir stabligės, rizikos grupių asmenys - nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės ir stabligės. Šiemet į valstybės kompensuojamų vakcinų suaugusiesiems sąrašą įtraukta ir vakcina nuo COVID-19. Keliaujantiems į egzotines šalis rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, vidurių šiltinės, choleros ir virusinio hepatito A bei B. Be to, siūlomi mokami skiepai nuo vėjaraupių, erkinio encefalito, gripo ir kitų užkrečiamų ligų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad vakcinomis visame pasaulyje kontroliuojamos 28 ligos, be to, intensyviai dirbama kuriant naujas vakcinas. ULAC nurodo, kad per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje sumažėjo sergamumas kokliušu, epideminiu parotitu, raudonuke. Jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu ar naujagimių stablige, tarp vyresnio amžiaus žmonių nustatomi tik pavieniai difterijos ir stabligės atvejai. Mažėjimo tendencija būdinga ir sergamumui hepatitu B.
Vakcinacijos lygis Europoje
Tačiau kodėl skiepijimosi naudas ignoruoja palyginti ženklus skaičius medikų? 2016 metais ULAC atliktas tyrimas atskleidė: 29 proc. medikų nurodė, jog nesiskiepija dėl vakcinų keliamų sunkių nepageidaujamo poveikio reiškinių, o 15,6 proc. buvo įsitikinę, jog skiepai nuo gripo nėra veiksmingi. Net 36 proc. medikų teigia nesiskiepijantys, nes imunitetą saugo valgydami česnakus ir svogūnus arba rytais bėgioja. Profesoriaus Arvydo Ambrozaičio manymu, tai rodo gydytojų išsilavinimo spragas.
COVID-19 prilygina gripui
Vilniaus „Juventus“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė gailisi, jog sovietmečiu nebuvo leidžiama apsispręsti, ar skiepyti vaikus. Moteris mano, jog skiepai galėjo pakenkti vienai iš jos dukrų - paskiepyta nuo tuberkuliozės, ji ilgą laiką sirgo plaučių ligomis. Todėl dabar vilnietė savo sūnaus neskiepija ir teigia, kad jis auga sveikutėlis.
Moteris sako nesanti nusistačiusi prieš visus skiepys, bet nuo COVID-19 skiepytis, jos žodžiais, negalima vien dėl to, kad šios vakcinos nėra pakankamai ištirtos ir iki 2023 metų, pedagogės žiniomis, dar vyks jų bandymai. Lietuvių kalbos mokytojai atrodo, jog vakcinos keičia žmogaus ląstelių DNR struktūrą ir kad tai yra kišimasis į dieviškąją galią ir gamtos sukurtą tvarką.
„Šitas virusas, kuriuo visus taip gąsdina, yra toks pat kaip gripo. Jei gydytojai skirtų antibiotikus, tai niekam nereikėtų ligoninių ir nebūtų mirusių. Mirdavo žmonės ir nuo gripo, pati tokių atvejų žinau - o kas apie juos skelbė?“ - svarstė A. G. Astrauskaitė.
Geriausia dovana - vakcina
Išgirdusi, jog yra manančių, kad koronaviruso sukeltą susirgimą medikai turėtų gydyti antibiotikais, 42 metų darbo patirtį epidemiologijos srityje turinti gydytoja Aurelija Valiokienė neslėpė nuostabos. Seniausiai nustatyta, jog antibiotikai virusų neveikia, todėl, jei nereikia gydyti uždegimo, jie gali tik pakenkti.
Pasak jos, suaugusieji niekada nesiveržė skiepytis, ir tokį žmonių apsisprendimą galėjo nulemti buvusi situacija - didelio užkrečiamųjų ligų protrūkio Lietuvoje nebuvo jau daug dešimtmečių. „Gripas taip pat yra sunki liga, sukelia įvairiausių komplikacijų, bet daugumai kažkodėl atrodo, kad jie nesirgs - žmonės skiepų bijo labiau nei ligos. Nesistebėdavome, kad Jurbarko rajone pasiskiepydavo tik maždaug apie 8 proc. gyventojų - tiek, kiek vidutiniškai Lietuvoje. Bet per daugybę metų nesu nė karto girdėjusi, kad vakcina sukeltų tokių komplikacijų kaip gripas“, - pripažino gydytoja.
Pneumonijos, erkinio encefalito vakcinoms, A. Valiokienės nuomone, lietuviai gaili pinigų, todėl ir nesiskiepija. „Iš kur tos erkės? Mūsų krašte užkrėstų niekada nebuvo. Visiems atrodo, kad ta liga jų nepalies, o tas vienas kartas, žiūrėk, ir tampa lemtingu: net jei pasveiksta, erkinis encefalitas skaudų prisiminimą palieka visam gyvenimui. Va tada graužiasi nagus, kad nesiskiepijo”, - pasakojo A. Valiokienė.
Sovietmečiu skiepai būdavo įprastas dalykas. A. Valiokienei 1978 metais pradėjus dirbti, atėjo nurodymas nebeskiepyti nuo raupų. Nors paskutinis susirgimas Lietuvoje užfiksuotas 1936 metais, net medikai negalėjo patikėti, jog 300 metų žmones į kapus variusios ligos nebeliko. Bet buvo kitų, ne mažiau pavojingų ligų, ir gydytojai matė, jog nėra kito būdo joms suvaldyti, tik skiepai.
„Tymus tada vadinome jadra. Sirgo daug vaikų, nes skiepyti buvo pradėta vėlai, tik 1964 metais. Reikėjo izoliuoti ligonį, uždengti langą raudonu audeklu, kad nevargtų akys. Dabar tymais suserga dažniausiai vyresni žmonės, tie, kurie nebuvo vaikystėje skiepyti arba nepersirgo. Mamytėms atrodo - kam vaikus skiepyti, jei niekas tokia liga neserga. Bet kai paskiepijama mažiau nei 95 proc. gyventojų, ligai plisti kelias vėl laisvas. Prieš kelerius metus tymai šitai ir priminė“, - kalbėjo A. Valiokienė.
Pasak epidemiologės, skiepytis ar nesiskiepyti, apsaugoti vaikus tradiciniu būdu ar palikti likimo valiai, priklauso nuo žmonių sąmoningumo. „Asmeniškai aš manau, jog sveikata yra brangiausias dalykas, todėl gimtadienio proga artimiausiems žmonėms visada dovanodavau vakciną - nuėjusi pasveikinti, pati ir suleisdavau. Mano šeimos nariai juokdavosi, jog gimtadieniui gauna dūrį, bet žinojau, kad galiu būti rami dėl jų gyvybės“, - sakė A. Valiokienė.
Prieš vakcinas - propagandinis karas
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis kovą surengtame nuotoliniame renginyje vakcinacijos temomis šalies pedagogams priminė, jog neigiami atsiliepimai apie skiepus nėra naujas dalykas - antivakserių judėjimas ir iki tol buvo gana plačiai paplitęs visame pasaulyje. Tačiau pastaruoju metu suaktyvėjo kai kurių valstybių skleidžiama negatyvi informacija apie Vakarų šalyse pagamintas vakcinas nuo COVID-19.
„Tokią negatyvią informaciją transliuoja Rusijos federalinės televizijos kanalai, 100 proc. finansuojami Kremliaus režimo. To niekas net neslepia. Be abejo, Lietuvoj ne visi žiūri Rusijos televiziją, todėl tam tikros žinutės paleidžiamos per didelius, įtakingus, gerai apmokamus ir profesionalų valdomus kanalus. Ši informacija toliau platinama per socialinę mediją. Pirmiausia rusų kalba, vėliau verčiant į vietines kalbas - nuo suomių iki ukrainiečių, ir transliuojama vietinėms bendruomenėms“, - nuotoliniame susitikime su pedagogais sakė Lietuvos kariuomenės atstovas.
Kolektyvinis imunitetas natūraliai nesiformuoja
Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas įspėja, jog nuo užkrečiamųjų ligų gali apsaugoti tik kolektyvinis imunitetas, bet dar nei prieš vieną ligą jis nėra susiformavęs natūraliu būdu. „Dalis vakcinomis abejojančių žmonių kalba apie natūralų imunitetą. Jie nesupranta, kad natūralus arba įgimtas imunitetas yra rūšinis imunitetas, kurio niekaip negalima sustiprinti, nes jis arba yra, arba jo nėra“, - akcentuoja jis.
Pasak profesoriaus, kol kas nė vienai ligai kolektyvinis imunitetas nesusiformavo natūraliu būdu - persirgus didžiajai visuomenės daliai. Ir tik dvi ligos buvo įveiktos pasitelkus vakcinaciją: gamtoj išnaikinti raupai (jie liko tik laboratorijose), ir Europoje likviduotas poliomielitas. Tačiau kai kuriose Azijos šalyse ši liga liko, tad žmonės ir toliau skiepijami.
Žinoma, niekada nepavyks pasiekti, jog nuo vienos ar kitos ligos būtų paskiepyta 100 proc. visuomenės. Kai kurie gali būti alergiški vakcinos komponentams, turėti kitų autoimuninių problemų ar patologiją, dėl kurios negali būti paskiepytas. Bet tokių žmonių yra tik vienetai. „Kai visi aplink bus paskiepyti, tada jie saugos ir tuos, kurie tuo momentu dar negavo skiepo, arba apskritai negali būti paski...
Privalomi skiepai vaikams - kelių partijų palaikymo sulaukusi idėja
Šoktelėjus kokios nors ligos sergamumo statistikai, politikai mėgsta griebtis kalbų apie skiepus. Nors iki šiol vaikų skiepijimas išlieka tik rekomenduojamo pobūdžio ir nėra privalomas, tačiau Lietuvos politikos padangėje yra ne viena politinė jėga, kuri mielai įteisintų prievartinį vaikų skiepijimą, nepaisant to, kad tėvai to nenori. Taip pat yra nemažai politikų, kurie pasisakė už privalomą medikų vakcinavimą ar net galimybių pasą, kuris iš esmės vertė skiepytis visus Lietuvos gyventojus.
tags: #bendruomenes #slaugytoju #nuomone #apie #skiepus