Piniginei socialinei paramai gyventojams savivaldybės pernai panaudojo 128,1 mln. eurų - 57,3 proc. visų skirtų lėšų (223,3 mln. eurų). Dėl koronaviruso pandemijos kilusios suirutės darbo rinkoje ir įvestų naujų pagalbos priemonių dirbantiems, pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, 156,3 mln. eurų (69,99 proc. skirtų lėšų) buvo nepanaudota piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, tačiau šias lėšas savivaldybės perskirstė kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti.
Vykdydama stebėseną, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai teikti panaudojimo analizę. Ministerijos atlikta analizė remiasi 60 savivaldybių pateiktais duomenimis apie 2020 m. piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kurias pagal įstatymą savivaldybės gali perskirstyti tik socialinės apsaugos sritims finansuoti. Tai reiškia, kad 156,3 mln. eurų buvo galima perskirstyti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti, smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumo didinimui, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, atlyginimų didinimui tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.
Kaip buvo panaudotos lėšos
Dauguma lėšų skirta socialinėms pašalpoms - 86,1 mln. eurų, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms - 19,84 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kita dalis lėšų atiteko paskolų daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanoms už asmenis, turinčius teisę į šildymo kompensaciją - 6,75 mln. eurų, paramai išimties tvarka - 1,6 mln. eurų, kitais nenumatytais atvejais - 11,13 mln. eurų.
Perskirstydamos nepanaudotas lėšas, savivaldybės daugiausia dėmesio skyrė šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, socialinių paslaugų finansavimui, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui, finansinei paramai, skirtai skurdui ir atskirčiai mažinti bei kitiems tikslams.
Paramos gavėjų skaičius ir pokyčiai
Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 66,6 tūkst. žmonių - apie 2,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Būsto šildymo ir vandens kompensacijas gavo virš 100 tūkst. asmenų - 3,6 proc.
Taip pat skaitykite: Budinčio Globotojo apžvalga
Pernai socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 56,04 tūkst. žmonių, t. y. apie 2 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2019 m., socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 13,25 proc., t. y. nuo 64,6 iki 56,04 tūkst. asmenų, 7,48 proc. sumažėjo ir išlaidos socialinei pašalpai mokėti - nuo 63,35 iki 58,61 mln. Eur.
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo 93,7 tūkst. asmenų, t. y. 3,35 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2019 m., gavusių būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas žmonių skaičius sumažėjo 22,2 proc., t. y. nuo 120,5 iki 93,7 tūkst. asmenų, išlaidos sumažėjo 28,7 proc. - nuo 18,45 iki 13,15 mln. Eur.
Pernelyg mažas panaudojimas ir perskirstymas
Dėl koronaviruso pandemijos kilusios suirutės darbo rinkoje ir įvestų naujų pagalbos priemonių dirbantiems, pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, 156,3 mln. eurų (69,99 proc. skirtų lėšų) buvo nepanaudota piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, tačiau šias lėšas savivaldybės perskirstė kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti. Perskirstydamos šias lėšas savivaldybės daugiausia dėmesio skyrė finansuoti socialines paslaugas, šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, taip pat socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui, finansinei paramai, skirtai skurdui ir atskirčiai mažinti bei kitiems tikslams.
Liko neperskirstyta - nenukreipta jokioms socialinės apsaugos sritims - 6,9 mln. eurų. Šias lėšas savivaldybės perkėlė į 2021 m. biudžetą. Jas savivaldybės panaudos 2020 m. pradėtų vykdyti, bet dėl koronaviruso pandemijos laiku neužbaigtų socialinės apsaugos sričių projektų finansavimui.
Mažiausias panaudojimas pagal savivaldybes
Mažiausiai lėšų šiems tikslams pernai panaudojo Alytaus miesto (37,7 proc.), Šilutės rajono (39,8 proc.), Šiaulių miesto (41 proc.), Klaipėdos miesto (43,5 proc.), Alytaus (45,1 proc.), Švenčionių (45,1 proc.), Mažeikių (42,5 proc.), Telšių (42,9 proc.), Utenos (45,7 proc.) ir Akmenės rajonų (46,1 proc.) savivaldybės. 2020 m. mažiausiai lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai teikti, panaudojo: Šiaulių m. sav. (15,86 proc.), Alytaus m. sav. (16,34 proc.), Šilutės r. sav. (18,07 proc.), Mažeikių r. sav. (18,41 proc.), Utenos r. sav. (19,96 proc.), Telšių r. sav. (21,21proc.), Širvintų r. sav. (21,39 proc.), Kupiškio r. sav. (21,57 proc.), Švenčionių r. sav. (23,31 proc.), Kretingos r. sav. (23,54 proc.). Visų lėšų neperskirstė tik dvi savivaldybės - Vilniaus miesto (0,1 proc.) ir Kelmės rajono (14,63 proc.).
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie socialinius tinklus
Socialinių apsaugos sričių prioritetai ir paskirstymas
Jeigu savivaldybės neišnaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, gali jas perskirstyti konkrečioms socialinės apsaugos sritims, įtvirtintoms įstatyme. Tai apima paslaugų teikimą socialinių paslaugų, dienos centruose bei globos įstaigose, integralią pagalbą namuose, bendruomeninių paslaugų plėtrą, socialinių paslaugų kokybės gerinimą.
Socialinių paslaugų finansavimas, jų infrastruktūros modernizavimas bei plėtra - 50,67 mln. eurų. Šiai sričiai skirta 32,42 proc. visų perskirstytų lėšų.
Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Birštono (81,4 proc.), Zarasų raj. (77,4 proc.), Kretingos raj. (76,8 proc.), Švenčionių raj. (72,2 proc.), Pasvalio raj. (72,0 proc.), Skuodo raj. (71,6 proc.), Neringos (71,2 proc.), Panevėžio raj. (69,8 proc.), Ignalinos raj. (69,2 proc.), Jonavos raj. (64,0 proc.) savivaldybės. Lėšų šiai sričiai neskyrė tik Klaipėdos miesto savivaldybė.
Kitų sričių finansavimas
Perskirstytos lėšos buvo nukreiptos ir šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui, finansinei paramai, skirtai skurdui ir atskirčiai mažinti bei kitiems tikslams. Kita dalis lėšų atiteko kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimui už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją (6 mln. Eur), piniginei socialinei paramai išimties tvarka (1,5 mln. Eur), socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais - 12,28 mln. Eur.
Lentelė: pagrindiniai skaičiai
| Rodiklis | Suma (mln. Eur) | Pastabos |
|---|---|---|
| Visos skirtos lėšos | 223,3 | Skirtos piniginei socialinei paramai |
| Panaudota piniginei socialinei paramai | 128,1 | 57,3% visų skirtų lėšų |
| Nepanaudota, perskirstyta | 156,3 | 69,99% skirtų lėšų (galima perskirstyti) |
| Socialinių paslaugų finansavimas | 50,67 | 32,42% perskirstytų lėšų |
| Socialinėms pašalpoms | 86,1 | Didžiausia vienai sričiai skirta suma |
| Būsto šildymo ir vandens kompensacijos | 19,84 | Vidutiniškai per mėnesį gavo ~93,7 tūkst. |
| Kitos paskirtys (kreditai, išimtys, nenumatyti atvejai) | ~20 | Apima 6-12,28 mln. ir smulkesnes eilutes |
Vertinimo aspektai ir praktiniai pastebėjimai
Perskirstydamos nepanaudotas lėšas, savivaldybės daugiausia dėmesio skyrė šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, socialinių paslaugų finansavimui, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui, finansinei paramai, skirtai skurdui ir atskirčiai mažinti bei kitiems tikslams. Socialinių paslaugų finansavimas, jų infrastruktūros modernizavimas bei plėtra - 50,67 mln. eurų, šiai sričiai skirta 32,42 proc. visų perskirstytų lėšų.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie socialinių darbuotojų požiūrį į autizmą
Jeigu savivaldybės neišnaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, gali jas perskirstyti konkrečioms socialinės apsaugos sritims, įtvirtintoms įstatyme. Tai reiškia, kad lėšos gali būti panaudotos tiek tiesioginei finansinei paramai, tiek paslaugų plėtrai ir infrastruktūros modernizavimui.
tags: #tyrimas #magistrinis #socialinei #paramai #skirtos #lesos