Socialinė žiniasklaida per pastarąjį dešimtmetį tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tai ne tik vieta, kurioje galime dalintis akimirkomis su draugais, bet ir erdvė, kurioje formuojasi visuomenės nuomonė, tendencijos bei mūsų asmeninės vertybės. Gyvenimas skaitmeninėje erdvėje daro didelę įtaką mūsų dienos rutinai.
Pirmas dalykas, kurį daugelis daro pabudę - patikrina savo socialinių tinklų paskyras. Kiekvienas naujas pranešimas, įrašas ar pranešimas suteikia mažą dopamino dozę, todėl mes vis dažniau ir dažniau grįžtame prie šių platformų. Be to, socialinė žiniasklaida keičia mūsų požiūrį į turinį ir informacijos vartojimą. Naujienos dabar turi būti trumpesnės, vizualesnės ir patrauklesnės akiai, kad pritrauktų dėmesį.
Komunikacija socialiniuose tinkluose tapo viena pagrindinių bendravimo formų tarp žmonių. Mes bendraujame per žinutes, paveikslėlius, reakcijas ir komentarus. Virtualus bendravimas pasižymi patogumu, tačiau kartais jis tampa paviršutiniškas. Nors žinutės siunčiamos akimirksniu, jose dažnai trūksta emocinio atspalvio, kurį suteikia kūno kalba ar balsas. Dar vienas aspektas - emocinis atstumas. Dėl anonimiškumo ir fizinio kontaktų stokos žmonės gali elgtis drąsiau ar net agresyviau internete nei realiame gyvenime.
Nors socialinė žiniasklaida turi trūkumų, jos teigiamos savybės taip pat vertos paminėjimo. Ji padeda palaikyti ryšį su artimaisiais, ypač gyvenant skirtinguose miestuose ar šalyse. Vis dėlto socialinė žiniasklaida turi ir neigiamų aspektų. Per didelis jos naudojimas gali lemti priklausomybę, mažinti našumą bei neigiamai veikti psichologinę savijautą. Norint išsaugoti balansą tarp realaus gyvenimo ir skaitmeninio pasaulio, svarbu sąmoningai valdyti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
Ateityje socialinė žiniasklaida greičiausiai taps dar labiau integruota į įvairias kasdienio gyvenimo sritis. Dirbtinis intelektas, virtuali realybė ir personalizuotas turinys stiprins vartotojų įsitraukimą. Naudokite laiko stebėjimo programas, išjunkite nereikalingus pranešimus ir planuokite konkrečius laikotarpius, kai galite jungtis prie socialinių tinklų. Taip, tinkamai naudojama socialinė žiniasklaida yra puikus įrankis prekės ženklo vystymui, klientų pritraukimui bei rinkodarai. Patikrinkite ir sureguliuokite privatumo nustatymus savo paskyrose, neskelbkite jautrios informacijos bei naudokite stiprius slaptažodžius.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinė žiniasklaida daro įtaką ne tik mums asmeniškai, bet ir visai visuomenei. Ji leidžia atsirasti naujoms kultūrinėms išraiškoms, skatinti kūrybiškumą bei skatinti visuomenines iniciatyvas. Kartu ji formuoja naują požiūrį į identitetą, komunikaciją bei vertybes, kurios neabejotinai įtakos ateities kartas.
Pastaraisiais metais, kai informacija ir žinios tampa svarbiausiu visuomenės resursu, o informaciją ne tik kaupti, bet ir apdoroti bei platinti gali kiekvienas, pasitelkęs sparčiai tobulėjančias informacines technologijas, akivaizdu, kad didžiausių pokyčių galima laukti srityje, tiesiogiai susijusioje su informacijos turinio gamyba, platinimu ir vartojimu, taigi žiniasklaidoje. Dėl to svarbu ir aktualu tyrinėti alternatyvias žiniasklaidos formas, t.y. socialinę žiniasklaidą.
Darbe iškelta mokslinė problema - ar socialinė žiniasklaida pajėgi geriau atspindėti ir patenkinti šiuolaikinės visuomenės poreikius nei tradicinės visuomenės informavimo priemonės?
Darbo objektas - socialinės žiniasklaidos turinio įvairovė.
Darbo tikslas - šiuolaikinių socialinių ir technologinių transformacijų kontekste nustatyti socialinės žiniasklaidos privalumus ir trūkumus, lyginant ją su tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Socialinės žiniasklaidos baigiamųjų darbų rengimas
Taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, antrinių šaltinių analizė, kokybinis tyrimas: pusiau struktūruoti interviu su Lietuvos žiniasklaidos bei komunikacijos ekspertais ir socialinės žiniasklaidos praktikais, lyginamoji empirinių duomenų analizė.
Pirmas darbo uždavinys - išsiaiškinti socialinės žiniasklaidos sklaidos socialines, kultūrines ir technologines prielaidas. Apžvelgus mokslinę literatūrą, matoma, kad alternatyvių žiniasklaidos kanalų - socialinės žiniasklaidos, - atsiradimą labiausiai skatino šie veiksniai: sparti interneto sklaida, tinklaveikos visuomenės stiprėjimas, J. Habermas aprašytas viešosios erdvės kokybiškumo nykimas ir tradicinės žiniasklaidos komercialėjimas.
Mokslinės analizės metu siekta susisteminti ir aprašyti socialinės žiniasklaidos sandarą, skirtingas formas, funkcijas bei technologijas kuriomis ji veikia - tai antrasis darbo uždavinys.
Kokybinio pusiau struktūruoto interviu metu, siekta išsiaiškinti, kaip socialinę žiniasklaidą vertina socialinės žiniasklaidos bei komunikacijos specialistai ir socialinės žiniasklaidos praktikai. Tyrime pateikiamos susistemintos abiejų respondentų grupių nuomonės, jų lyginimas, suformuluota socialinės žiniasklaidos definicija, taip pat socialinės ir tradicinės žiniasklaidos lyginimas.
Ekspertai socialinę žiniasklaidą traktuoja kaip priemonę, kuri leidžia interneto vartotojams viešai išsakyti savo nuomones ir faktus. Tuo tarpu praktikai socialinę žiniasklaidą vertina kaip socialinę interneto terpę, kurioje vyksta informacijos rengimo ir platinimo procesai. Išanalizavus ekspertų ir praktikų išskiriamus socialinės žiniasklaidos privalumus, matyti, kad jie yra tiesiogiai susiję su naujausiomis informacinėmis technologijomis ir pasireiškia trimis aspektais: bendruomeniškumu, naujumu, naujienų specifika. Socialinės žiniasklaidos ryškiausias trūkumas - jos nepatikimumas. Nepatikimumą respondentai akcentuoja dviem skirtingais aspektais: turinio ir formos nepatikimumu.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti žurnalisto statuso pokyčius socialinės žiniasklaidos kontekste. Iš respondentų atsakymų nustatyta, kad vertindami žurnalisto statusą socialinėje žiniasklaidoje tiek ekspertai, tiek praktikai pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinė žiniasklaida prarado informacijos sklaidos monopolį - vadinasi dabar informaciją rengti ir skleisti gali kiekvienas, turintis prieigą prie interneto. Tačiau žurnalisto statusas socialinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje nėra suvienodintas; pastarojoje jį lemia reglamentas, tuo tarpu socialinėje žiniasklaidoje - jis nereglamentuotas. Tačiau ryškiausiai žurnalisto statusą tiek socialinėje, tiek tradicinėje žiniasklaidoje apibrėžia asmens profesionalumas ir kompetencija.
Darbe iškelta hipotezė - tradicinė žiniasklaida nepateisina visuomenės lūkesčių, todėl visuomenė imasi kurti alternatyvias žiniasklaidos formas, kad pati galėtų dalyvauti naujienų ruošimo ir sklaidos procese - pasitvirtino. Kuomet tradicinė žiniasklaida nebeišpildo visuomenės poreikių, o informacija virsta preke, pritaikyta informacijos skleidėjų interesams, kai eliminuojama teisė pranešti ar prieštarauti, šie nauji informacijos sklaidos kanalai tampa tradicinės žiniasklaidos alternatyva. Antra hipotezė - socialinė žiniasklaidos keičia tradicinės žiniasklaidos ir žurnalistikos sampratas - pasitvirtino iš dalies. Socialinę žiniasklaidą galima vadinti nauja žiniasklaidos rūšimi, daugiausiai dėl naujų technologijų, kurios keičia skaitytojo ir rašytojo santykį, bet ir žurnalistikos sampratą. Dabar ji apima ne tik profesinę žurnalistų veiklą, informaciją rengti ir skleisti gali bet kas, to norintis. Tačiau socialinės žiniasklaidos naujumą daugiausia lemia jos forma ir raiškos pavidalas. Žiniasklaidos, dar kitaip vadinamos „visuomenės informavimo priemone“ funkcijos nepakito.
Socialinės žiniasklaidos privalumai ir trūkumai
Socialinės žiniasklaidos privalumai
- Žiniasklaidos demokratizacija
- Sąryšiai ir bendravimas
- Kūrybiškumas ir susimaišiusios kultūros
- Įtraukia tavo pomėgius ir tapatumą
- Bendruomeniškumas, dalinimasis ir sujungiamumas
- Augantis supratimas/aiškumas vyriausybėje ir organizacijose
Socialinės žiniasklaidos trūkumai
- Daugybė vertingos informacijos lieka nepastebėta
- Gerų informacinių filtrų trūkumas sukuria problemas ieškoti ir rasti vertingiausią turinį
- Rašytojams kelia problemų sistemiškas informacijos skelbimas bei pristatymas
- Anonimiškumas gali iššaukti poliarizaciją ir neapykantą
- Informacijos ir socialinių tinklų/ tinklaveikos perkrova
- Darbo ir gyvenimo balansas, kurį sunku pasiekti
Įvertinus minėtus privalumus, trūkumus, kyla klausimas: ar gali socialinė žiniasklaida pakeisti tradicinę? Visgi socialinė žiniasklaida, daugiausiai dėl naujų technologijų, keičia ne tik skaitytojo ir rašytojo santykį, bet ir žurnalistikos sampratą. Dabar ji apima ne tik profesinę žurnalistų veiklą, pagrįstą visuomeniškai svarbios informacijos rinkimu, tyrimu, apdorojimu ir periodiniu platinimu. Informaciją rengti ir skleisti gali bet kas, to norintis. Socialinės žiniasklaidos teikiamos galimybės - kopijavimas, dalinimasis, redagavimas, sindikavimas, informacijos atkūrimas, įvairaus pobūdžio informacinio turinio publikavimas - visa tai kuria terpę rastis kitokiai žurnalistikai. Tai tokios galimybės, su kuriomis tradicinė žiniasklaida dažnai nepajėgi konkuruoti. Kūrybos, informacijos dalinimosi ir sklaidos rezultatas - žinių demokratizavimas, kuris suteikia galimybę vienu metu aktyviai dalyvauti ir vartotojams, ir kritikams, ir redaktoriams.
Tačiau žiniasklaidos, dar kitaip vadinamos „visuomenės informavimo priemone“ funkcijos nepakito. Gal kas mano kitaip?
PRIKLAUSOMYBĖ NUO SOCIALINIŲ TINKLŲ | Leslie Coutterand | TEDxMarin
Socialinė žiniasklaida ir jaunimo psichinė sveikata
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą.
„Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S. Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. „Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Netikros naujienos ir socialinė žiniasklaida
Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos netikromis naujienomis (angl. fake news), skleidimas buvo siejamas su tokiais įvykiais, kaip „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimai. „Viena iš pagrindinių socialinės žiniasklaidos paskirčių yra dalijimasis žiniomis, kuris taip pat apima naujienų kūrimą. Vis dėlto, ilgą laiką socialiniai tinklai nebuvo laikomi viešosios komunikacijos ekosistemos dalimi, nes dažnu atveju turi per mažai sąsajų su žurnalistika. Šiandien, kai yra ženkliai sumažėję spausdintinės žiniasklaidos vienetų skaičius ir apimtys, naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių tapo įprastu dalyku“, - sako J.
Koks skirtumas tarp netikrų naujienų ir propagandos? Galbūt nėra jokio skirtumo, svarsto pašnekovas, 15 metų praleidęs Jungtinių Tautų organizacijoje (JTO) ir daugiau kaip 5 metus dirbęs patarėju informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei e. valdymo klausimais, vykdant JTO plėtros sumanymą (angl. „Propaganda - tai tyčinis komunikacinis veiksmas, kuris priverčia patikėti tuo, kas paprastai nėra tiesa ar turi tik dalį tiesos. Iš istorijos gerai žinome, kad netikros naujienos ir melas puikiai tinka propagandai. Jo teigimu, pasitelkus netikras naujienas, galima nesunkiai sugadinti žmonių ar įmonių įvaizdį. „Picageitu“ (angl. „Pizzagate“) pramintos peštynės JAV prezidento rinkimų metu, kai dėl netikrų naujienų paskleistos informacijos įvyko susišaudymas picerijoje, yra puikus to pavyzdys.
Pasak tyrėjo, šiandien pirminė naujienos sąvoka taip pat yra pasikeitusi. „Netikrų naujienų srautas tiesiogiai atspindi tai, kad visuomenėje mažai pasitikėjimo. Jei socialinės medijos išliks vienintele vieta ryšių kūrimui ir keitimuisi informacija, kovoti su netikromis naujienomis tik technologinėmis priemonėmis bus sudėtinga“, - mano J. Pasak J. Galbūt šiandien reikalingas savanoriškas patikimų šaltinių tikrinimas, kuriuo naudojantis pavyktų išvengti netikrų naujienų ir tapimo jų aukomis? Gal taip pat vertėtų nustatyti aukštus informacijos sklaidos lygius socialinės žiniasklaidos svetainėms, kad prieš išleidžiant naujienas į „eterį“, būtų patikrinti visų naujienų tikrumas ir jų šaltiniai?
„Bet kokiu atveju, mes patys pasirenkame skaityti vienus, o ne kitus įrašus socialiniuose tinkluose bei sekame tam tikrų asmenų paskyras. Tai - politinis pasirinkimas, kuris priklauso nuo mūsų politinių pažiūrų. Mes tikime tuo, kas mums patinka, ir nepasitikime tuo, kas mums nepatinka. Atsitinka net ir taip, kad nepasitikime teisingomis naujienomis vien dėl to, kad jas viešina mūsų politiniai priešai“, - teigė J. A. Skaržauskienė paantrino J. Skaržauskienė pateikia kolektyvinio intelekto paaiškinimą: „Tai - bendras grupės gebėjimas atlikti įvairiausias užduotis. Pradedant nagrinėti kolektyvinį intelektą reikia prisiminti, kad toks intelektas yra nuo žmonijos atsiradimo. Kolektyvinio intelekto pavyzdžiais mokslų daktarė įvardija - „Wikipedia“, „InnoCentive“ ir net „Google“. „Pastaroji paieškos sistema atpažįsta tai, ką vartotojas turi galvoje, ir pateikia jam būtent tai, ko reikia, pakartotinai naudodama interneto kolektyvinį intelektą“, - atkreipia dėmesį A.
„Dažnai socialinių tinklų vartotojai susigundo paspausti ir pasidalinti su draugais naujienomis, kurių antraštės skelbia apie šokiruojančius ar dominančius faktus. „Ši „naujiena“ dar buvo lydima ir suklastotos nuotraukos. Didžiausiomis melagingo turinio grėsmėmis LRSV pirmininkė įvardija visuomenės klaidinimą ir išaugusį pavojų žinomų asmenų ar įstaigų geram vardui. „Pora patarimų, kurie gali padėti atpažinti netikrą naujieną: žinutę paskelbia niekada negirdėta naujienų svetainė, o žinomuose ir kasdien lankomuose naujienų svetainėse tokia „naujiena“ nebuvo nušviesta. Antra, neįmanoma rasti daugiau informacijos internete apie melagingoje naujienoje paskelbtus įvykius“, - teigė L.
Socialinė žiniasklaida - internetinis turinys, kurį interneto naudotojai kuria naudodamiesi lengvai prieinamomis technologijomis, leidžiančiomis paprastai sukurti, patalpinti ir paskleisti informaciją. „Vikipedija“, „Wikia“ (kt. viki projektai), tinklaraščiai, mikrotinklaraščiai, socialiniai tinklai, diskusijų forumai priskiriami prie tokio pobūdžio turinio.
Socialinė medija verslui
Šiame interneto seminare komunikacijos socialiniuose tinkluose ekspertai ir verslininkai kalbėsis, ar socialinė medija verslui yra būtinybė, ar siekiamybė. Diskutuojama apie tai, ar kiekvienam verslui būtina turėti socialines paskyras internete, kokių rizikų ir galimybių įmonėms atveria komunikacija...
tags: #socialine #ziniasklaida #tai