Natūralu, kad su naujojo gyvenimo etapo iššūkiais ir kilusiais sunkumais dažniausiai susidoroti padeda tėvai arba artimieji. Tačiau ką daryti tiems jaunuoliams, kurių gyvenimai susiklostė kitaip, kurie užaugo globos namuose?
Pasirengimas savarankiškam gyvenimui
Klaipėdos vaikų globos namų "Rytas" socialinis darbuotojas Arvydas Viržintas pasakojo, jog vaikų namų globotiniai jau iš anksto yra ruošiami naujajam etapui - gyventi savarankiškai. "Šios srities planavimas ir įgyvendinimas yra vykdomas pagal kiekvieno globotinio amžiaus tarpsnį, jo gebėjimus, turimus įgūdžius, poreikius, psichinę ir fizinę sveikatą.
Globotiniai yra mokomi namų ruošos darbų, įgyja finansinio raštingumo srities žinių, yra supažindinami su Klaipėdos mieste esančiomis įstaigomis, jų funkcijomis, kartu su socialiniu darbuotoju vykstant į šias įstaigas būna aptariamos įvairios situacijos, galinčios iškilti ateityje", - sakė socialinis darbuotojas A.
6 mėnesius prieš vaiko pilnametystę yra vykdomas globotinių "ateities planavimas", kuomet bendruomeninių vaikų globos namų socialiniai darbuotojai organizuoja susitikimus su darbuotoju, kuris dirba su savarankiškai gyvenančiu jaunimu.
Pirmieji žingsniai
"Yra įvertinamos globotinio žinios, kartu su vaiku aptariami savarankiško gyvenimo pirmieji žingsniai: gyvenamojo būsto, finansų valdymo ir profesijos bei darbo klausimai, teikiamos rekomendacijos vaiką ruošiant palydėti į savarankišką gyvenimą, siekiant kokybiško socialinės integracijos ir paslaugų tęstinumo globotiniams iš vaikų globos namų pereinant į palydimąją globą", - dėstė A.
Taip pat skaitykite: Socialinės integracijos apibrėžimas ir svarba
Nuo 2016 m. globotiniams, sulaukusiems pilnametystės ir palikusiems Klaipėdos miesto vaikų globos namus, yra teikiama "Vaiko palydėjimo į savarankišką gyvenimą" paslauga, kurią sudaro informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos.
"Vaiko palydėjimo į savarankišką gyvenimą" paslaugos tikslas - įgalinti, gebantys savarankiškai tvarkytis su iškilusiais sunkumais jaunuoliai, kad savarankišką gyvenimą pradedantys asmenys jaustųsi saugūs, gebėtų rasti jiems reikalingą informaciją ir žinotų, kad šalia yra žmogus, į kurį jie nuolat gali kreiptis.
Finansinė pagalba
Kaip tikino socialinis darbuotojas, jaunuoliai, išėję iš vaikų globos namų, nėra paliekami likimo valiai. Dažnai jaunuoliai dar nebūna pasirengę savarankiškai nuspręsti, kur išleisti šiuos pinigus, tad vienkartinė išmoka įsikurti nėra išmokama grynaisiais pinigais.
Norint ją gauti pirmiausia reikia susitvarkyti reikiamus dokumentus: turėti asmens dokumentą, parašyti prašymą išmokai gauti ir turėti globos nustatymą patvirtinančius dokumentus, taip pat išankstinę norimos prekės sąskaitą faktūrą.
Pasak LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota būstui pirkti ar nuomoti, mokesčiams už nuomojamo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas, būstui remontuoti arba rekonstruoti, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, vienam asmeniniam kompiuteriui, vienam mobiliojo ryšio telefonui įsigyti, studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, mokymosi ir darbo priemonėms įsigyti, žemės sklypui įsigyti, mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti arba automobiliui įsigyti.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų integracija į visuomenę
Išmoka
Sulaukęs 18-os vaikas išeina į savarankišką gyvenimą. Nesvarbu - iš gimtųjų namų ir iš po rūpestingų tėvų sparno, ar iš globos įstaigos, globėjų šeimynos - tas išėjimas vienodai keliantis nerimą.
Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis sako, jog kasmet šie namai į gyvenimą išleidžia arti 10-ies jaunuolių. Sampratą, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas, direktorius vadina neteisinga.
Nes kiekvienas suaugusysis žino, jog savarankiškumas neatsiranda vien kalendoriui parodžius pilnametystę, ir vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukę 18-os.
„Jie gauna įsikūrimo pašalpą - 2850 eurų, bet vien piniginės pagalbos neužtenka. Savarankiškai gyventi išėjusiam jaunuoliui reikia įsigyti baldus, pasirūpinti malkomis, tvarkyti savo finansus, mokėti mokesčius ir t. t.
Reali pagalba
Mergina prisipažįsta, jog dar gyvendama globos namuose galvojo, kaip būtų gera išėjus iš jų turėti savo stogą virš galvos. Bet, žinodama nekilnojamojo turto kainas, sako tikrai negalvojusi, kad ta svajonė išsipildys. O ji išsipildė: jau nuo rugpjūčio Rima kuriasi savo namuose - bute, kurį už neįtikėtinai mažą kainą jai pavyko įsigyti.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų užimtumas
Vedžiodama po savo namus mergina pasakoja, jog be gyvenimišką patirtį turinčio geranoriško žmogaus pagalbos ir patarimų pradėti savarankišką gyvenimą būtų buvę, oi, kaip nelengva. Štai ir kaminą reikėjo iš naujo sumūryti, ir kanalizacijos įvedimas į seną namą būtų buvęs ne pagal išgales.
Vietos seniūnui tarpininkaujant, „Šilutės vandenų“ vadovai sutiko nemokamai įvesti kanalizaciją. Tapetų ir baldų parūpino nuolatinis šių globos namų rėmėjas - Viktorijos Grajauskienės paramos fondas.
Atvejo vadybininko pagalba
Didžiausią kasdienę pagalbą merginai teikia UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ ir jos atvejo vadybininkė Kristina Jurjonė. Štai ir mūsų apsilankymo dieną moteris atskuba pas Rimą, nešdama maisto paketus.
Kristina pasakoja, jog tenka patarti jaunai merginai ir planuojant pinigus, ir tvarkant dokumentus įvairioms pašalpoms gauti. Nuolat 7 - 8 tokius jaunuolius globojanti Kristina pastebi, kad jie, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.
Globos namų indėlis
Saugų vaikų globos namų darbuotojai, direktoriaus E. Judeikio žodžiais tariant, irgi dar ilgai seka „savo vaikų“ gyvenimus: važiuoja pas jau įsikūrusius į talkas, padeda organizuoti remontus, pasirūpinti buitimi, jei reikia, teikia ir psichologinę pagalbą, patarimus planuojant finansus ir svarbius gyvenimo reikalus, tvarkant dokumentus.
„Tokios pagalbos reikėtų kiekvienam mūsų vaikui, bet šiuo metu oficialiai ją gauna tik viena mergina ir du vaikinai“, - sako direktorius. Todėl, anot jo, globos namų darbuotojai tarsi neoficialiai (ir, beje, neatlygintinai) tą paslaugą teikia „savo vaikams“.
Direktoriaus žodžiams antrina ir pertvarkos procesų ekspertė Tauragės apskrityje Marijona Janavičienė. Pasak jos, globos namus jaunuoliai palieka išties turėdami mažai savarankiškumo įgūdžių, o buvę auklėtojai ne visada pajėgūs toliau dirbti su kiekvienu iš jų.
Palydimoji globa
Palydimoji globa - tai paslauga, teikiama tuo metu, kai jaunuoliai rengiasi palikti globos instituciją, rūpintojo ar socialinę riziką patiriančios šeimos namus, arba jau yra pradėję savarankiškai gyventi, tačiau, siekiant jaunuolio visavertiškos integracijos į visuomenę ir savarankiškumo užtikrinimo, jam toliau teikiamos paslaugos ir parama.
Paslaugos teikimo principas - kai su kiekvienu jaunuoliu individualiai dirba palydimosios globos atvejo vadybininkas, t. y.