Neapmokamos atostogos ir nedarbingumo lapelis: taisyklės, paraiška ir praktiniai patarimai

Neapmokamos atostogos - tai galimybė darbuotojui laikinai neatvykti į darbą, kai dėl asmeninių, šeiminių ar kitų svarbių priežasčių reikia laisvo laiko, tačiau už šį laikotarpį darbo užmokestis nėra mokamas.

Ką reiškia neapmokamos atostogos?

Neapmokamos atostogos - tai laikotarpis, kai darbuotojas laikinai neatlieka savo darbo funkcijų ir už šį laiką negauna darbo užmokesčio.

Nors atlyginimas nemokamas, darbo sutartis išlieka galioti - darbuotojas nepraranda savo darbo vietos ir, pasibaigus atostogoms, grįžta į tas pačias arba lygiavertes pareigas.

Svarbu nepainioti neapmokamų atostogų su kasmetinėmis atostogomis. Kasmetinės atostogos yra apmokamos ir suteikiamos darbuotojui pailsėti, o neapmokamos atostogos dažniausiai pasirenkamos tada, kai reikia papildomo laiko asmeniniams reikalams.

Teisinis reguliavimas ir kas nustato taisykles

Nemokamų atostogų teisinis reguliavimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK), 136-137, 151-154 straipsniai.

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?

Neapmokamos atostogos - tai laikotarpis, kai: darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti, darbdavys neturi pareigos mokėti atlyginimo, darbo sutartis nenutraukiama, bet darbo santykiai laikinai sustabdomi.

Kaip suteikiamos nemokamos atostogos

Tik darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu.

Darbdavys privalo suteikti neapmokamas atostogas tik tam tikrais atvejais (žr. žemiau).

Visais kitais atvejais - tai susitarimo reikalas.

Kada darbdavys privalo suteikti neapmokamas atostogas

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato atvejus, kai darbuotojo prašymas turi būti tenkinamas.

Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas

Darbdavys privalo suteikti šias atostogas šiais atvejais: iki 3 kalendorinių dienų, jei darbuotojas prašo dėl artimojo laidotuvių.

Darbdavys privalo suteikti neapmokamas atostogas iki 30 kalendorinių dienų per metus: neįgaliajam (pagal darbingumo lygį), darbuotojui, auginančiam neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojui, auginčiam vaiką iki 14 metų (pagal Darbo kodekso 137 str. 2 d. 2 p.).

Tokiu atveju darbuotojas pateikia prašymą, o darbdavys neturi teisės atsisakyti.

Kiek galima gauti nemokamų atostogų per metus?

Įstatyme nėra nustatyta maksimali trukmė, tačiau: jei darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje, tai gali būti ribojama vidaus tvarkomis ar kolektyvinėmis sutartimis.

Paprastai darbdaviai riboja iki 1 mėnesio per metus, bet ilgesnis terminas galimas, jei yra abiejų šalių susitarimas.

Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Kaip pateikti neapmokamų atostogų prašymą?

Taip. Neapmokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojui pateikus prašymą.

Raštu (popieriniu ar elektroniniu būdu).

Prašyme rekomenduojama nurodyti: darbuotojo vardą ir pavardę; pageidaujamą atostogų laikotarpį; neapmokamų atostogų priežastį (jeigu ji svarbi pagal teisės aktus); prašymo datą.

Jeigu neapmokamos atostogos suteikiamos Darbo kodekse numatytu pagrindu, darbdavys gali paprašyti pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

Reikėtų nurodyti: atostogų pradžią ir pabaigą; priežastį, jei tai svarbu (pvz., dėl vaiko priežiūros, sveikatos ar kt.); pageidautina pridėti pagrindžiančius dokumentus (pvz., vaiko neįgalumo pažymą, mirties liudijimą ir pan.).

Kur pranešti dėl nemokamų atostogų?

Tiesiogiai darbdaviui arba personalo skyriui.

Jei dirbate per savitarnos sistemas (pvz., „Darbo užmokesčio" modulius), prašymas gali būti teikiamas ten.

Sodrai ar VDI (Valstybinei darbo inspekcijai) pranešti nereikia.

Apribojimai ir pasekmės darbo stažui

Neapmokamų atostogų laikotarpis neįskaitomas į darbo stažą, kai skaičiuojamos tam tikros socialinės garantijos (pvz., teisė į kasmetines atostogas, išeitinės išmokos, kvalifikacijos kėlimo stažas).

Jei darbuotojas per kalendorinius metus pasiima daugiau kaip 14 kalendorinių dienų neapmokamų atostogų, šios dienos neįskaitomos į kasmetinių atostogų skaičiavimo laikotarpį. Tai reiškia, kad dėl ilgesnių nemokamų atostogų gali sumažėti sukauptų kasmetinių atostogų dienų skaičius.

Taip pat ilgesnis neapmokamų atostogų laikotarpis gali paveikti darbo stažo tęstinumą, svarbų apskaičiuojant tam tikras išmokas arba įgyjant teisę į tam tikras garantijas (pavyzdžiui, stažą valstybinėje tarnyboje, pensinį ar motinystės draudimo stažą).

Jei atostogos ilgos, jos gali paveikti teisę į motinystės/tėvystės išmokas, todėl prieš imant ilgesnes atostogas verta pasitarti su „Sodra".

Jei dirbate valstybės tarnyboje, papildomai gali būti taikomos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.

Ar galima dirbti kitur neapmokamų atostogų metu?

Pats neapmokamų atostogų faktas automatiškai nedraudžia dirbti kitur.

Nedarbingumo pažymėjimas (biuletenis) ir atostogos: ką svarbu žinoti

Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis.

Jeigu darbuotojas per kalendorinius metus pasiima daugiau kaip 14 kalendorinių dienų neapmokamų atostogų, šios dienos neįskaitomos į kasmetinių atostogų skaičiavimo laikotarpį.

Ką daryti, jei darbuotojas suserga atostogų metu?

Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos klausimus.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, jei darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, bet pasveiksta atostogų metu, jos yra pradedamos iškart po to, kai baigiasi biuletenis.

Pvz., jeigu atostogos buvo numatytos nuo lapkričio 4 d. iki 15 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas suserga ir tęsia nedarbingumą iki lapkričio 7 d., jo atostogų pradžia laikoma lapkričio 8 d. d.

Jeigu asmuo praserga visą atostogų laikotarpį, nepanaudotos kasmetinės atostogos darbuotojui turi būti suteikiamos kitu šalių sutartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.

Arba darbuotojo prašymu neišnaudotų atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

Ar sergant darbuotojams kaupiasi atostogos?

VDI aiškino, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomos ir tos darbo dienos, kuriomis darbuotojas nedirbo dėl laikino nedarbingumo ar sergančių šeimos narių slaugymo.

Faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas; Darbo dienos komandiruotėje; Darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų; Darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu suteiktos nemokamos iki 10 d. d. trukmės per metus atostogos; Kūrybinės atostogos šalių susitarimu arba, jei tai numatyta darbo teisės normose; Teisėto streiko laikas; Priverstinės pravaikštos laikas; Laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti; Papildomas poilsio laikas darbuotojams, auginantiems vaikus; Laikas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymui, laikas jų mokymui ir švietimui; Kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

O, pvz., darbuotojo pravaikštos ar nemokamos atostogos, viršijančios 10 d. d., kasmetinių atostogų nekaupia.

Ligos išmoka ir nedarbingumo kontrolė

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad nedarbingumo metu asmeniui yra draudžiama dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose.

Biuletenio metu taip pat draudžiama vartoti alkoholį ar kitas toksines, psichotropines medžiagas ir elgtis taip, kad žmogaus veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

Taigi nesvarbu, ar tuo metu turėjo būti darbuotojo atostogos - jei jis kreipėsi į gydytoją ir jam buvo suteiktas nedarbingumas, atostogos nusikelia, o žmogus turi likti namuose ir sveikti.

M. Kozič įspėja, kad „Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.

„Išduotų nedarbingumo pažymėjimų kontrolė vykdoma dar iki ligos išmokos išmokėjimo, todėl dažniausiai, nustačius pažeidimus, ligos išmoka tiesiog nėra išmokama.

Piktnaudžiavimas nedarbingumu ir pasekmės

„Sodros“ atstovė atskleidė, kad 2023 m. sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 6 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų žmonių.

„Ši kontrolė yra itin efektyvi - pakvietus žmones patikrinimui, beveik 70 proc. jų sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio. Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami.

2023 m. po patikrinimo neišmokėtų ligos išmokų suma siekė 68 tūkst. eurų. Taip pat buvo grąžinti 24 tūkst. eurų ligos išmokos permokos.

Dar 22 žmonėms, kurie 2023 m. nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, buvo priimti sprendimai nemokėti ligos išmokos bendrai 3 tūkst. eurų sumai.

LĮĮA prezidentė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad darbuotojui nuolat sergant darbdavys pirmiausia turėtų su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl tai vyksta - galbūt asmuo tikrai turi rimtų sveikatos problemų.

Vis tik ji pridūrė - jei atrodo, kad darbuotojas biuleteniais piktnaudžiauja, darbdavys gali kreiptis į „Sodrą“.

Kaip spręsti situacijas, kai susergama atostogų metu

Darbo kodeksas numato, jog tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes serga ir yra laikinai nedarbingas, suteiktos kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos.

tags: #isejas #neapmokamu #atostogu #surergi #ar #mokamas