Alzheimerio ligos priežiūra Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės

Alzheimerio liga - tai progresuojanti neurodegeneracinė galvos smegenų liga. Sergant ja, plonėja galvos smegenų žievė, mažėja funkcionuojančių nervinių jungčių, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka informacijos perdavimo procesai. Alzheimerio liga yra žinomiausia ir dažniausiai pasitaikanti demencijos priežastis, paveikianti apie 70 proc. visų demenciją turinčių asmenų, rašo asociacija „Demencija Lietuvoje“. Manoma, kad ji sukelia daugiau nei pusę demencijos atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Alzheimerio liga sukelia net iki 70 proc. demencijos atvejų. Visame pasaulyje Alzheimerio liga yra diagnozuota maždaug 24 mln. žmonių. Prognozuojama, kad šis skaičius per dvidešimt metų padvigubės.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ tęsia tinklaraštį „Misija - gyvenimas“. Trečioji tema - Alzheimerio liga, kuri lapkričio mėnesį nudažė violetinės spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei.

Simptomai ir eiga

Dažniausi pirmieji Alzheimerio ligos simptomai yra trumposios atminties praradimas, žodžių pamiršimas, laiko tėkmės suvokimo praradimas, pasikeitusi nuotaika ir elgesys, sunkumas orientuojantis net ir gerai pažįstamoje aplinkoje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos simptomai kiekvienam asmeniui gali pasireikšti skirtingai, todėl kiekvienas šią ligą išgyvena individualiai. Nėra dviejų vienodai sergančių asmenų, nes tam įtaką turi praeities gyvenimo aplinkybės, patirtis ir individuali fiziologija.

AL prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Sutrikusi atmintis yra pagrindinis pažintinis Alzheimerio ligos požymis, ryškiausiai sutrinka naujos informacijos įsisavinimas, progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje. Geriausiai atminties sutrikimus pastebi tie žmonės, kurie kas dieną mato žmogų, kuriam galimai pasireiškia pirmi simptomai. Tai smulkūs, dažnai lengvai ,,praleidžiami pro pirštus” veiksmai. Tai nepastebėjimas, kad sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo gyvena, neprisimena, kad reikia valgyti, nesupranta koks metų laikas, kaip renktis atitinkamais metų laikais, nežino kokius produktus dėti į gerai žinomus patiekalus, nuėjus į parduotuvę nežino ką pirkti, nors turi raštęlį su pirkinių sąrašu, išėjus iš namų pasiklysta ir neberanda kelio namo, savus artimuosius vadina svetimais, sako, kad ateina svetimi ir t.t. ir pan.

Taip pat skaitykite: Naujausi medicinos pasiekimai Alzheimerio srityje

Sutrinka kalba. Alzheimerio liga sergančių ligonių kalba dažnai būna miglota, ligai progresuojant sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai. Ligoniams atsiranda apatija, depresija, sumažėja iniciatyva.

Ligos progresavimo sulėtinimas turi būti vertinamas kaip gydymo sėkmė. Tinkamas, racionalus gydymas sumažina hospitalizacijos ir slaugos išlaidas.

Alzheimerio liga pagal patvirtintus tarptautinius standartus skirstoma į tris stadijas. Tačiau realiame gyvenime Alzheimerio ligos vystymąsi galima būtų suskirstyti maždaug į keturias ligos stadijas - lengvą, vidutinę, sunkią ir labai sunkią.

Gydant šią ligą, jos sunkumas nustatomas balais nuo 28 iki 10 balų:

• 28 - 20 balų - lengva stadija
• 20 - 14 balų - vidutinė stadija
• 14 - 10 balų - sunki stadija
• 10 ir mažiau - labai sunki būklė

Ligai progresuojant, priklausomai nuo asmens ir nuo to, kurios smegenų dalys yra pažeistos, simptomai gali keistis. Asmens galimybės atlikti užduotis tampa nestabilios: vieną dieną būna geresnės, kitą dieną - prastesnės. Toks bangavimas gali pasireikšti net per tą pačią dieną, ypač jei asmuo patiria stresą, nuovargį ar sunegaluoja dėl kitų priežasčių. Svarbu pažymėti, kad gretutinės ligos paūmėjimas arba infekcija gali sustiprinti Alzheimerio ligos simptomus.

Taip pat skaitykite: Alzheimerio ligonių priežiūros tobulinimas

Diagnostika

Alzheimerio liga MMSE testo pagalba (mini protinės būklės testas) ir kompiuterinės tomografijos pagalba tik įtariama bet 100 proc. nenustatoma.

Šį testą gali atlikti tiek neurolagas ar psichiatras tiek šeimos gydytojas tiek bet kuris kitas gydytojas. Jei atsakius į testo klausimus surenkama mažiau nei 28 balai, reikia gauti siuntimą atlikti smegenų magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimą.

Jei kompiuterinės tomografijos nuotrauka neparodo auglio ar kitokių pakitimų, o Jūsų atmintis tikrai stringa - gali būti, kad prasidėjo Alzheimerio liga.

Alzheimerio liga nustatoma Mini protinės būklės testu (sutrumpintai MMSE) ir kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso pagalba.

Šiuo metu nėra vieno testo, kurį atlikus galima būtų diagnozuoti demenciją. Diagnozė nustatoma po nuoseklios klinikinės konsultacijos.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti stresą prižiūrint Alzheimerio liga sergantį žmogų

Diagnozavimo procesas gali apimti:

• Informacijos apie sveikatos nusiskundimus ar ligos eigą surinkimą (anamnezė) iš asmens ir, jei yra galimybė, iš jo artimųjų;
• Nuoseklų fizinės ir neurologinės būklės ištyrimą ir vertinimą;
• Intelektinių gebėjimų testavimą;
• Psichiatrinį vertinimą;
• Neuropsichologinius testus;
• Kraujo ir šlapimo tyrimą;
• Nugaros smegenų skysčio ištyrimą (lumbalinė punkcija);
• Magnetinio rezonanso tyrimą ir kompiuterinę tomografiją.

Šie tyrimai padeda atmesti kitas panašius simptomus turinčias būkles, pavyzdžiui, maisto medžiagų nepakankamumą arba depresiją. Jeigu, esant minėtiems simptomams, kitos galimos jų priežastys yra atmetamos, nustatoma tikėtina (80-90 proc. tikslumu) Alzheimerio ligos diagnozė. Galutinė Alzheimerio diagnozė gali būti padaryta tik po asmens mirties, paėmus galvos smegenų mėginį (atlikus biopsiją).

Gydymas ir priežiūra

Kol kas pasaulyje nėra išrastų vaistų, kad išgydyti šią ligą. Tie vaistai kurie dabar yra išrasti yra tik ligos pristabdymui.

Esant lengvai stadijai (26-20 balų) patariama vartoti ARICEPT (bendrinis pavadinimas donepezilis - veiklioji medžiaga).

Esant vidutinei stadijai (20-10 balų) galimi trys variantai:

1. Vartoti tik ARICEPT (donepezilis) - 20-10 balų.
2. Vartoti ir ARICEPT, ir AXURA (memantinas) - nuo15,14balų - iki 10 balų.
3. Vartoti AXURA (memantinas) - 14-10 balų.

Nuo 10 balų Alzheimerio liga sergantiems pacientams gydymas yra skiriamas taip pat! Kompensuojami vaistai Axura (memantinas).

Šia liga sergantiems ligoniams gydyti pasaulyje ir Lietuvoje registruotos dvi vaistų grupės su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis.

Nors šiuo metu Alzheimerio liga nėra išgydoma, tam tikromis medikamentinėmis ir nemedikamentinėmis priemonėmis galima kontroliuoti jos simptomus, sulėtinti ligos progresavimą.

Iš medikamentinių priemonių viena vaistų grupė - cholinerginiai vaistai - suteikia trumpalaikį pažintinių funkcijų pagerėjimą asmenims, kurių Alzheimerio liga yra pradinės arba vidurinės stadijos. Tarp šių vaistų yra acetilcholinesterazės inhibitorius (donepezilis), NMDA receptorių antagonistas (memantinas) ir kt. Vaistų taip pat gali būti skiriama siekiant suvaldyti kitus Alzheimerio ligos simptomus: miego sutrikimus, nerimą, depresiją ir kt.

Labai svarbi bendruomenės parama demenciją turintiems asmenims, jų šeimos nariams ir globėjams. Tai daro teigiamą poveikį suvaldant demencijos būklę.

J.Lukošienė pateikė rekomendacijas - Alzheimeriu sergantis žmogus turėtų sulaukti nuolatinės priežiūros iš artimųjų ar slaugytojų. „Nėra galimybės šimtu procentų apsaugoti sergančiuosius, žmogus yra žmogus, todėl gali visko nutikti. Slaugantiesiems namie rekomenduojame įsigyti specialias lovas su atitvarais, kad žmonės naktį neiškristų, pasirūpinti apšvietimu, nes sergantys žmonės dažnai klaidžioja tamsiuoju paros metu, todėl reikia užtikrinti, kad jie nepargriūtų ir nesusižeistų. Atsakingas žmogus privalo būti namuose, kad išgirstų, jeigu kas nors atsitiko ir galėtų pagelbėti. Dažniausiai tokį žmogų reikia stebėti dvidešimt keturias valandas per parą“, - kalbėjo J.Lukošienė.

Jeigu žmogus pradeda daužyti langus, tai dažniausiai lemia visai kitos problemos ir pacientą reikia perduoti į medicinos specialistų rankas, kad būtų vykdoma tikslinga pagalba. Gydytojos teigimu, tokių psichozės atvejų pasitaiko, jie yra gydomi medikamentais.

Pirmomis ligos stadijomis artima aplinka žmogui yra palankesnė, o vėlyvesnėse, kai atsiranda aktyvios priežiūros poreikis, rekomenduojama pacientus paguldyti į tam pritaikytas įstaigas.

„Dažnai pas mus, į slaugos ligoninę, atvažiuoja artimieji, kurie tikrai yra emociškai ir fiziškai pervargę. Žmonės pavargsta nuo nuolatinio streso, pašlyja šeimos santykiai, tokiais atvejais, kai tampa tikrai sunku, reiktų nepabijoti perduoti mylimo žmogaus į specialistų rankas“, - kalbėjo J.Lukošienė.

Atliepiant šiuos iššūkius asociacija „Demencija Lietuvoje“ nuotoliu įgyvendina edukacines programas artimiesiems, kurios suteikia žinių apie pagalbą ir paramą artimajam kasdienybėje, padeda numatyti galimus iššūkius ateityje, taip pat - suteikia emocinę pagalbą ir palaikymą.

Reabilitacija išlieka gan skylėta grandis demencijos priežiūroje, dėl ko daugelis žmonių gauna nepakankamą pagalbą, kad galėtų gyventi oriai, savarankiškai, kuo ilgiau palaikyti sveikatą ir gerovę. Būklės palaikymui šiandien yra svarbus bendradarbiavimas tarp demencijos srityje dirbančių specialistų, ir šeimų, kuriose rūpinamasi demenciją turinčiu asmeniu.

Būtina plėtoti ir didinti paslaugų į namus įvairovę - kad jos būtų prieinamos nepriklausomai nuo to, ar gyveni dideliame mieste ar mažame miestelyje. Bendradarbiavimas su asmenų, turinčių demenciją, artimaisiais ir šeimos nariais, kurie kasdienybėje gali padėti palaikyti asmens savarankiškumą, jo sveikatą ir gerovę kuo ilgiau.

Prevencija

Nors nėra galimybės visiškai apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos, yra keletas būdų, kurie gali padėti sumažinti susirgimo riziką arba atitolinti ligos pradžią.

• Mityba. Tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono dieta, turtinga vaisiais, daržovėmis, žuvimi ir sveikaisiais riebalais, gali padėti sumažinti demencijos riziką.
• Fizinis aktyvumas.
• Psichinė veikla ir nuolatinis mokymasis.
• Socialinė veikla ir ryšiai su kitais žmonėmis.
• Sveikas miegas ir streso valdymas.

Alzheimerio ligos prevencija apima įvairias gyvenimo sritis. Jaučiate nerimą dėl neįprastų simptomų? Nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju neurologu.

Faktai apie Alzheimerio ligą

• Alzheimerio liga susirgę žmonės išgyvena 3-4 metus, atskirais atvejais - net iki 20 metų.
• Šia liga dažniau suserga kenčiantys nuo aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio kiekio, diabetikai ir nutukę asmenys.
• Alkoholio vartojimas - rizikos veiksnys susirgti šia liga.
• Alzheimerio liga moterys serga dvigubai dažniau nei vyrai, taip pat gerokai dažniau JAV ir Europos gyventojai nei azijiečiai ar afrikiečiai.
• Alzheimerio liga sergančioms moterims trūksta vitamino D.
• Apie 20 proc. ligos atvejų yra paveldėti, kiti - gyvensenos pasekmė.
• Manoma, kad Lietuvoje šia liga serga apie 45 tūkst. žmonių.
• Uoslės praradimas - vienas iš beprasidedančios ligos požymių.
• Profilaktikos priemonės: sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas ir nuolatinis mokymasis.

tags: #alzheimerio #globos #ir #slaugos #istaigu #asociacija