Senyvo amžiaus žmonių rykšte vadinama Alzheimerio liga negrįžtamai pakeičia ne tik susirgusiojo, bet ir jo artimųjų gyvenimą.
Skaičiuojama, kad atminties sutrikimai vargina apie 40 proc. vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių, o 10-15 proc. jų kasmet susiformuoja demencija (silpnaprotystė). Bene labiausiai paplitusi jos forma - Alzheimerio liga, pažeidžianti smegenis ir pasireiškianti atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų susilpnėjimu.
Esama daug teorijų, kodėl susergama šia liga. Žinoma, kad pagrindinis susirgimą lemiantis mechanizmas yra progresuojantis neuronų nykimas.
„Deja, šios ligos sustabdyti negalima, galima nebent tik sumažinti jos progresavimo tempą. Alzheimerio ligą galima įsivaizduoti kaip suskilusį veidrodį - iškritus šukei ją sunkiai galima įdėti atgal. Tam reikia daug pastangų ir efektyvaus šios ligos gydymo paieškos šiandien yra didžiausias uždavinys“, - pabrėžė Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovas prof.
Pasak jo, vieniems Alzheimerio liga gali pasireikšti sulaukus vos 50-58 metų, kitiems vėliau. „Daug įtakos tam turi genetinis polinkis.
Taip pat skaitykite: Naujas draudėjo kodas ir Sodra
Ligai progresuojant vis daugiau laiko reikia skirti paciento priežiūrai. Žmogus ilgainiui ne tik tampa nedarbingas, bet ir visiškai priklausomas nuo aplinkinių. „Kiaurą parą reikalinga užtikrinti slauga tampa didžiule našta šeimai.
Daugiau lėšų skirti prireikia tiek patiems sergantiesiems prižiūrėti, tiek jų artimiesiems, kurių dalis prisiėmę naštą slaugyti sergančiuosius demencija ir netenka darbo.
„Dažnai įvairios situacijos sužadina sergančiojo pyktį. Tai tiesiog veikia kaip gynybinė reakcija, žmogus nebeišlaiko dėmesio, nebegali suprasti klausimo, suvesti jo pradžios ir pabaigos esmės.
Patarimai slaugantiems Alzheimeriu sergančius ligonius
Bet kuriuo atveju slaugant tokius ligonius specialistai pataria išmokti būti kantriems, elgtis su sergančiuoju pagarbiai ir oriai: padėti jam apsirengti, pamaitinti, nueiti į tualetą, išvesti pasivaikščioti. Kalbėti su asmeniu lėtai ir aiškiai, naudoti paprastus žodžius, palaukti, kol žmogus sureaguos.
Žmogus turėtų turėti kuo daugiau į priekį (bent savaitę) suplanuotų dienų. Svarbi ne darbų gausa, tačiau tai, kad žmogus nuolat turėtų užimtumą, neužsidarytų savyje. Tuomet, ypač gyvenant daugiabučiuose, mažėja žmogaus interesų ratas ir aktyvumas, o tai lemia daug greitesnį ligos progresavimą.
Taip pat skaitykite: Socialinis draudimas Lietuvoje: nelaimingi atsitikimai
„Kitą kartą slaugant demencinėmis ligomis sergantį žmogų susiduri su tokiomis situacijomis, kai jam padedi, viską padarai, o jis tavęs net neatpažįsta, net ima kaltinti, kad dingsta daiktai ir pan.
- Deja, taip jau yra, kad mūsų valstybėje viskas gerai yra ant popieriaus, o realybėje susikalbėjimo labai trūksta. Kai žmogui neveikia smegenys, jam labai sunku suvokti, ką jis daro, pamatyti, kad sumaišo tualetą su spinta, druską su cukrumi, padeda ant plytos tuščią puodą, dėl kurio kyla ir gaisras. Juo labiau ne ką geresnė išeitis yra sergantįjį paguldyti į slaugos ligoninę ar slaugos skyrių. Tokie ligoniai negali būti būti laikomi su kitomis demencijomis sergančiaisiais ar fiziškai neįgaliaisiais.
Savo ruožtu specializuotų namų sergantiesiems Alzheimerio liga beveik nėra. Liūdina dėl įvairių slaugos priemonių kompensavimo ne itin pasistūmėję reikalai.
Slaugos priemonių svarba
Jei esant sunkiai ligos stadijai žmogus jau guli patale ir yra nesavarankiškas, pagal higienos normas jam būtinos bent trejos sauskelnės per dieną. Tačiau valstybė kompensuoja tik vieną vienetą dienai. Tai yra per mažai. Taip pat slaugant tokį pacientą būtinai reikia investuoti į neperšlampamą paklodę. Žmogui nuolat gulint neišvengiamai atsiranda ir daug kitų problemų - virškinimo, odos, pragulų, atrofuojasi raumenys.
Labai svarbu susidūrus su tokia artimojo diagnoze pirmiausia perkaityti vaistų anotacijas, įsigilinti, ar vieni vaistai neprieštarauja kitiems.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Prižiūrint Alzheimeriu sergantį žmogų, kuriam reikia apsaugos nuo šlapimo pratekėjimo, rekomenduojama rinktis sauskelnes-kelnaites, kurios mūvimos kaip įprasti apatiniai. Šios sauskelnės nekeičia nusistovėjusių dėvėjimo įpročių, todėl pacientams tampa lengviau susiorientuoti tualete. Kai kurie jų netgi iš naujo išmoksta naudotis tualetu, patys gali pasikeisti sauskelnes. Ir priešingai, naudodami įprastas, šonuose užsegamas sauskelnes, sergantieji gali pasimesti, pamiršti, kaip jas užsidėti. Neramūs Alzheimerio kamuojami pacientai dažnai nepripažįsta svetimkūnių, todėl įprastas sauskelnes gali bandyti nusiplėšti.
Vaistinėse galima įsigyti trijų skirtingų sugėrimų sauskelnių-kelnaičių „TENA Pants“: mažiausio (Plus), vidutinio (Super), ir didelio (Maxi) sugėrimo. Sauskelnių dydį reikia parinkti pagal nešiojamus drabužius (pvz., S, M, L, XL). Sauskelnės-kelnaitės yra diskretiškos, pagamintos iš dermatologų patikrintos, laidžios orui medžiagos, kuri primena audinį, nečeža, yra švelni odai. Šis gaminys patikimai sugeria šlapimą ir apsaugo nuo pratekėjimo esant vidutiniam, sunkiam ir labai sunkiam šlapimo nelaikymui (priklausomai nuo sugėrimo). Be to, neleidžia atsirasti nemaloniam šlapimo kvapui.
| Sauskelnių tipas | Sugėrimo lygis | Dydžiai |
|---|---|---|
| TENA Pants Plus | Mažas | S, M, L, XL |
| TENA Pants Super | Vidutinis | S, M, L, XL |
| TENA Pants Maxi | Didelis | S, M, L, XL |
Ori senatvė slaugos namuose Alzheimeriu sergantiems žmonėms
tags: #nauju #prieziuros #metodu #skirtu #slaugantiems #alzheimerio