Šiandien Vyriausybė posėdyje patvirtino Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta šalyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šie sąrašai sudaromi, kokią įtaką jie daro darbo rinkai ir kokie įstatyminiai aspektai reglamentuoja šią sritį.
Greičiau ir paprasčiau šalies darbdaviams įdarbinti trečiųjų šalių piliečius padės patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams. Nuo kitų metų sausio 1 d. nurodytų profesijų užsieniečiai lengviau įsilies į darbo rinką.
Užimtumo tarnyba, siekdama derinti darbo jėgos pasiūlos atitikimą paklausai, kiekvienais metais rengia profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kad šalies darbdaviai lengviau galėtų įdarbinti trečiųjų šalių piliečius.
Sąrašo Sudarymo Principai ir Pasiūlymai
Darbdaviams, asocijuotoms jų organizacijos, profesinėms sąjungoms buvo sudarytos galimybės įvertinti ir pateikti pasiūlymus dėl trūkstamų profesijų, paskelbus sąrašo projektą Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Jie nuo projekto paskelbimo dienos per 5 darbo dienas turėjo teisę pateikti motyvuotą ir pagrįstą informaciją Užimtumo tarnybai apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, apie investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus bei siūlyti jų nurodytas profesijas įtraukti į sąrašo projektą.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Šiemet gauti šeši pasiūlymai dėl sąrašo papildymo, kuriuos pateikė „Visatex“, „Skogran“, SBA įmonių grupė, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija.
Įvertinusi gautą motyvuotą ir pagrįstą informaciją apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus ir patikrinusi, ar siūlomos profesijos atitinka teisės aktuose nurodytus kriterijus trūkstamoms profesijoms, Užimtumo tarnyba priėmė galutinį sprendimą dėl pateiktų profesijų įtraukimo į kitų metų Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Sąrašo Pokyčiai ir Papildymai
Pasak E. Varnaitės, iš pradžių pateiktame sąrašo projekte buvo 152 profesijos (134 unikalios profesijos, iš kurių - 18 priklausė dviem ūkio sektoriams). Dabar sąraše 175 profesijos - tiek jų iš viso numatyta 2023 metams pagal skirtingus sektorius, po pasiūlymų sąrašas papildytas dar 23 profesijomis. Daugiausiai - net 20 reikalingų šalies darbo rinkai profesijų prisidėjo pramonės sektoriui.
Trūkstamų profesijų sąraše nebeliko 56 profesijų iš 2022 metų (iš viso buvo 163 profesijos) - pavyzdžiui, ugniai atsparių plytų mūrininko, grūdintojo ugnimi, pastolininko, kelių remontininko, asfaltuotojo, tinkuotojo dekoratyviuoju tinku, išorinio tinko tinkuotojo, katilų ir vamzdžių termoizoliacijos įrengėjo, termoizoliacijos įrengėjo, hidroizoliacijos įrengėjo, laivo vamzdyno įrengėjo, nuotakyno montuotojo, vamzdyno klojėjas sujungėjo, pramonės gaminių dažytojo, metalo gręžėjo, metalo pjovimo staklių operatoriaus ir kt.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Naujasis sąrašas pasipildė 75 profesijomis, kurių nebuvo šiais metais. Kitąmet užsieniečiai, turintys šias profesijas: apdailos mūrininkas, stalius dailidė, pastatų surenkamųjų konstrukcijų montuotojas, stiklius, vėdinimo vamzdyno montuotojas, metalinių gaminių dažytojas, pastatų vidaus valytojas {statyba}, skardininkas, šaltkalvis, požeminių kabelių klojėjas, ryšių kabelių montuotojas, gręžinių gręžimo įrangos operatorius, betono maišyklės operatorius, stalius, laivo vamzdynininkas, metalo šlifuotojas, metalo poliruotojas, mezgėjas, siūlų ir verpalų verpėjas, spausdinimo mašinų operatorius ir kt. greičiau bus įdarbinami Lietuvoje.
Pavyzdžiai profesijų, įtrauktų į sąrašą
- Stalius
- Laivų korpusų dažytojas
- Metalinių laivų korpusų surinkėjas
- Orlaivių metalinių sklandmenų montuotojas
- Variklių šaltkalvis
- Dieselinių ir elektrinių traukinių mašinistai
- Kvalifikuoti miškų ūkio darbininkai
Įstatyminiai Aspektai ir Atlyginimai
Pagal šį sąrašą, nustatomos kvotos dydis šalies ūkio sektorių atitinkamoms profesijoms, kurį tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su Vidaus reikalų ministru. Tokiu atveju Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties ir išduoti leidimo dirbti, jei nėra pasibaigusi nustatyta kvota sąraše, ir darbdaviai nurodytas profesijas turinčius užsieniečius gali įdarbinti supaprastinta tvarka. Jie turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų dokumentą, leidžiantį užsieniečiui dirbti Lietuvoje - leidimą dirbti arba sprendimą dėl darbo atitikties.
Ūkio ministras pažymi, kad užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui. „Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio“, - aiškina M. Sinkevičius.
„Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. Lengvesnės įsidarbinimo procedūros - viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos. Taip pat darbdavys turės mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Išvados
Patvirtinti profesijų sąrašai, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti šalies ūkio konkurencingumą ir darbo našumo augimą. Lengvesnės įdarbinimo procedūros ir adekvatūs atlyginimai turėtų paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus rinktis Lietuvą kaip darbo vietą.