Balys Sruoga - XX amžiaus vidurio įvairiapusio talento lietuvių rašytojas, palikęs ryškų pėdsaką daugelyje lietuvių literatūros ir kultūros sričių. Tai simbolistinės poezijos kūrėjas, literatūros kritikas, dramaturgas, prozininkas. Žymiausias Balio Sruogos kūrinys - atsiminimų romanas ,,Dievų miškas“, kuriame kūrėjas, remdamasis asmenine patirtimi, atskleidžia tikrąjį XX amžiaus koncentracijos lagerio gyvenimą.
"Dievų miško" Sukūrimo Istorija ir Žanras
Patekęs į Štuthofo koncentracijos stovyklą, Sruoga, kaip ir jo likimo draugai, buvo išbrauktas iš visuomenės ir pasmerktas žūti. Čia jis patyrė visą stovyklos pragarą, įsitikino, kad „kalinys buvo anapus įstatymų“, reiškė mažiau, negu „bet kuris daiktas, inventoriaus knygose įrašytas“.
Ilgesnį laiką dirbęs stovyklos kalinių raštinėje (kaip pats sako, „raštvedžio padėjėjo pagalbininku“), Sruoga galėjo geriau negu kiti kaliniai matyti visos koncentracijos stovyklos gyvenimą, susipažinti su slaptomis bylomis, visa hitlerinio „mirties fabriko“ organizacija, daugeliu SS sistemos užkulisių. Tos žinios papildė tiesioginius rašytojo įspūdžius ir išgyvenimus.
Grįžęs iš mirties stovyklos, iš ten, „iš kur jau niekas negrįžta“, Sruoga užsimojo papasakoti visiems, ką buvo patyręs tame pragare. Per keletą mėnesių jis ir parašė knygą „Dievų miškas“.
Knyga priklauso dokumentinės prozos žanrui. Tai rašytojo užrašai apie hitlerinėje mirties stovykloje matytus ir pergyventus įvykius, kalinius ir esesininkus, jo apmąstymai apie fašizmo žvėriškumą ir žmogaus esmę. Pats memuarų žanras įpareigojo rašytoją remtis pirmiausia savo stebėjimais ir patirtimi, nieko neišgalvojant, negražinant ir neperdedant.
Taip pat skaitykite: Kas globojo senovės baltus?
Griežtai laikydamasis faktų, rašytojas knygoje sukūrė įsimenančius ir jaudinančius žmogaus ir žmoniškumo dramos fašistinėje sistemoje paveikslus, kartu pasiekdamas ir platesnių meninių apibendrinimų. Dėl to kūrinį galima vadinti ir romanu.
Mirties Stovykla kaip Fašizmo Įvaizdis
Hitlerinė mirties stovykla Štuthofe rašytojui atvėrė visos fašizmo sistemos ir fašistinės ideologijos nežmoniškumą, priešingumą visuotinai priimtoms moralės normoms. Knyga prasideda lagerio apylinkių aprašymu, samprotavimais apie mažo Štuthofo miestelio miesčionis kaip būdingą fašizmo terpę, trumpa lagerio istorija ir apmąstymais apie pasikeitimus Vokietijoje hitlerininkams valdant.
Rašytojas sarkastiškai pastebi, kad Vokietija, kadaise garsėjusi baroku, dabar virto barakų šalimi, „klasikine lagerių šalimi“. Kadaise ji galėjo didžiuotis kultūros laimėjimais, buvo kultūrtrėgerė, o dabar hitlerininkai ją pavertė lagertrėgere.
Tuose lageriuose jie įvairiais būdais naikino ne tik savo režimo priešus - komunistus, antifašistus ir kitus nepatikimus ar įtariamus asmenis, bet ir ištisas tautas - žydus, čigonus.
Su mirties stovyklos baisumais rašytojas supažindina pamažu, aprašydamas visą jos sistemą, budelius ir aukas. Ką tik atvežtus kalinius, dar nenutuokiančius, kur jie pateko, Stovyklos vyresnybė sutinka lazdų smūgiais, o paskui kalinys kriminalistas nušviečia jų padėtį: negerkit vandens, nes jis „visokiom šiltinėm ir cholerom apkrėstas“, saugokitės, kad „viduriai nesugestų, kad kojų nesužalotų ir kad pagaliais inkstų neatmuštų“.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Smurto Vaizdavimas ir Reakcijos Literatūroje
Gyvenime kartais atsitinka taip, jog savo natūralią reakciją į smurtą tenka nuslėpti. Savo išgyvenimus bei išskirtinį požiūrį memuarų romane „Dievų miškas” pateikė katastrofų literatūros atstovas Balys Sruoga. „Dievų miškas” tai dokumentinis romanas apie dvejų metų išgyvenimus, patirtus Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Štuthofo koncentracijos lageryje. Rašytojas šiame kūrinyje ne tik autorius, bet ir pagrindinis veikėjas.
Romanas yra laikomas vienu savičiausių XX a. kūrinių, kadangi koncentracijos stovykloje patirti išgyvenimai pavaizduoti netradiciškai, ciniškai šaipomasi iš lagerio žiaurių prižiūrėtojų, kalinių bei buities. Nors romane ironiškai ir sarkastiškai yra vaizduojama lagerio kasdienybė, galime suvokti, jog kalinių bei esesininkų santykiai nebuvo patys geriausi.
"Dievų miško" Interpretacija ir Potekstės
Ištraukos pradžia pradedama buitiniu vaizdu. B. Sruoga kūrinio potekstėje svarsto ir ieško atsakymų į klausimus. Retorinių klausimų pagalba parodoma žmogaus žeminimas, niekinimas, vertyvių nykimas, badas, sunkios gyvenimo sąlygos ir despotiškas vadovaujančiųjų elgesys. Taip pat išreiskiamas absurdiškas žmogaus gyvybės ir orumo nepaisymas, priverstinis badas. Vaizduojama luomų išsiskyrimas tarp kalinių ir valdžios.
Kaliniai gauna daug mažiau maisto negu jiems priklauso, priverstas badauti, o valdžia gauna pusę kalinių davinio. „ Kas sukontroliuos, kiek kruopų, kiek miltų, kiek kopūstlapių, kiek konservų dedama į sriubą? “ , „Kai blokas pagaliau gauna savo porciją duonos, marmelado, margarino ar dešros, tai dar nereiškia, kad visa tai gaus ir kaliniai “ Vaizduodama žiaurus kalinių kankinimas ir neregetas smurtas.
Kiekvienas naujokas, savo skyriaus aprašytas patenka į pirtį, ten iš jo atimami visi daiktai, brangenybės, maistas, drabužiai, viskas ką jis turėjo su savimi. Žmonės dirbe pirties darbo komandose, gyveno turbūt geriausiai, nes daiktai paimti iš kalinių, taip ir nebesugrįžo pas juos.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Jiems atsidūrus koncentracijos stovykloje , jiems vadovauti paskyrė du vyrukus su lazdom, pirmas jų paliepimas buvo iš vieno barako čiužinius sunešti į kitą. Jiems benešant ir bėgiojant pro šalį, kiekvienas gavo iš lazdos per sprandą. Vakare liepė lietuviams į vieną pusę sugulti, lenkams į kitą, o gudams per vidurį. Visi sugulė kur kam papuolė, vienam iš vyruku su lazda kilo noras pasivaikščioti, taigi jis ėjo per visų galvas, nekreipdamas dėmesio, kur deda kojas ar lazdą. Kažkas jam už tai įspyrė į pilvą ir neprisipažino, taigi jis lazda aptalžė tuos kurie po ranka papuolė.
Kai išaušo rytas, juos visus išvarė iš barako ir sustatė prie tvoros, jie ten bestovėdami pamatė savo pažįstamus kauniečius, pastarieji nieko jiems nesakė tik įspėjo greičiau suvalgyti visą savo turimą maistą, mat jį ketino atimti. Patys kauniečiai buvo su kalinių uniformomis, atrodė pavargę ir nukankinti. Taip vilniečiams beužkandžiaujant ir laukiant savo likimo prie jų priėjo vienas kalinys vokietis, besivaišindamas lietuvių maistu, jis greitai papasakojo šiek tiek jiems, apie vietą į kurią jie pateko ir apskritai apie lagerius. "Atsiminkite tris pagrindinius dalykus: saugokitės, kad viduriai nesugestų, kad kojų nesužalotų ir kad pagaliais inkstų neatmuštų. Visa tai kaminu baigiasi." Po to prie jų priėjo politinis skyrius ir paskyrė juos visus politiniais kaliniais.
"Jūs esate tokie nusikaltėliai, kad laisvėje jūsų elgesiu pasipiktinusi visuomenė gali jus suplėšyti. Valdžia, susirūpinusi jūsų gerove, ir pasodino jus į lagerį- nuo visuomenės pasipiktinimo vaisių apsaugoti..." Taip, apie jų padėtį lageryje, jiems paaiškino vienas iš politinio skyriaus darbuotojų. Vilniečiai buvo pažymėti raudonu trikampiu. Lageryje buvo daug vyresnybių, bet didžioji valdžia priklausė kaliniams ir esesininkams, gestapas į lagerio reikalus stengėsi nesikišti.
Lageryje buvo visokių žmonių, buvo gerų, tokių kaip kalinių kartotekai vadovavęs feldfebelis Kenigas, "trečias politinio skyriaus svarbus bendradarbis buvo Špeideris" ir dar pora žmonių, kurie su kaliniais elgėsi žmoniškai. Tačiau buvo ir tokių, kaip SS vyresnysis feldfebelis Liutkė arba kalinių darbo grupių kapas Šreideris.
Šioje knygoje buvo labai daug išgyvenimų, ne be reikalo, tai memuarai. Joje buvo daug veikėjų, kurių tokia gausa nepasižymi kitos mano skaitytos knygos. Šioje knygoje yra pilna blogio elementų, bet tarp jų atsiranda gėrio. Taip pat joje gana gausu ironijos.
Ši knyga buvo labai įdomi. Joje man labiausiai patiko, kad tai buvo tikri autoriaus išgyvenimai, o ne šiaip išgalvota istorija. Tuo pačiu buvo gana liūdnoka dėl tų visų paėmimų į lagerį ir žudymų, bet daugelyje istorijos etapų taip pat buvo pralieta daug kraujo
Pagrindinės temos ir problemos:
- Štuthofo lagerio kalinių ir esesinikų gyvenimas, jų santykiai ir likimai, paties lagerio istorija ir struktūra.
- Kodėl žmogus virsta žvėrimi?
- Kaip smurtas daro įtaką žmogaus mastymui?
- Kaip išgyventi lageryje?
- Ar tragiškos gyvenimo sąlygos gali visiškai pakeisti žmogų?
| Kategorija | Aprašymas |
|---|---|
| Žanras | Dokumentinė proza, memuarai, romanas |
| Tema | Štuthofo lagerio kalinių ir esesinikų gyvenimas |
| Problemos | Žmogaus žiaurumas, smurto įtaka, išgyvenimas ekstremaliomis sąlygomis |