Grupiniai Užsiėmimai Priklausomybės Gydyme: Nauda, Metodai ir Perspektyvos

Priklausomybė - tai sudėtinga problema, kuri paveikia ne tik asmenį, bet ir jo artimuosius. Siekiant padėti priklausomiems asmenims grįžti į visavertį gyvenimą, taikomi įvairūs gydymo metodai, tarp kurių svarbią vietą užima grupiniai užsiėmimai. Šiame straipsnyje aptarsime grupinių užsiėmimų naudą priklausomybių gydyme, jų metodus ir perspektyvas, remiantis Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) ir kitų organizacijų patirtimi.

Priklausomybių Gydymo Svarba Jauniems Žmonėms

Paauglystė - vienas sudėtingiausių brendimo etapų, kai formuojasi savęs, kaip nepriklausomo asmens, priimančio savarankiškus sprendimus, portretas. Kai kurie jaunuoliai būtent šiuo metu ima eksperimentuoti ir su psichoaktyviomis medžiagomis. Todėl svarbu į tai reaguoti ir nukreipti sveikti. Tokią pagalbą - kompleksinę profesionalią medicininę, psichosocialinę ir edukacinę - psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams ir jaunuoliams teikia Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriai (VJRS), veikiantys Vilniuje ir Kaune.

RPLC savo paslaugas jauniems žmonėms plečia ne tik kokybės ir pasirinkimo prasme, bet ir geografiškai. RPLC direktorius dr. Emilis Subata pastebi, kad profesionalią pagalbą gali gauti vis daugiau jaunuolių. Tokia pagalba padeda jauniems žmonėms integruotis į visuomenę ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

RPLC Veikla ir Specialistų Indėlis

Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus specialistų tikslas - padėti pažeidžiamiausioms grupėms - vaikams ir jaunuoliams - atpažinti žalingo vartojimo priežastis ir grįžti į normalų, sveiką gyvenimą. Jie mokosi naujų įgūdžių: planuoja savo dieną, laikosi taisyklių, prisiima atsakomybes ir kuria planus bei svajones. Vaikais ir jaunimu rūpinasi kompetentinga ir patyrusi specialistų komanda. Užsiėmimus veda ir individualiai konsultuoja ne tik gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, bet ir ergoterapeutė, dramos terapeutė.

Pasak vedėjos dr. Giedrės Misiūnienės, „vedami užsiėmimai, kurie moko, kaip formuoti naujus, sveikus įgūdžius. Pavyzdžiui, ergoterapeutė akcentuoja vaiko fizinę gerovę, t.y. kasdienį dienos režimą, moko mankštos, sveikų maitinimosi įpročių, fizinio saugumo. Medicinos psichologai didelį dėmesį skiria emocinei gerovei, jų užsiėmimų metu vyrauja temos apie pasitenkinimą gyvenimu, laimės jausmą. Vaikai mokomi atpažinti savo ir suprasti kito emocijas, jie pradeda suprasti, kas yra empatija. Juk šie vaikai turi labai menką probleminių situacijų sprendimo būdų arsenalą, dažniausiai jie viską linkę spręsti iš jėgos pozicijos. Todėl svarbu juos mokyti konstruktyvaus elgesio įgūdžių, išplečiant pasirinkimų spektrą bei mažinant destruktyvaus elgesio elementus. Tam naudojamos įvairios metodikos, individualūs, grupiniai užsiėmimai, vaidyba, žaidimai, kinas, kuriamos istorijos, atspindinčios įvairias problemines situacijas.

Taip pat skaitykite: Valakampių namų tikslai ir perspektyvos

Dr. Giedrė Misiūnienė įsitikinusi, kad tai - sudėtingas ir reikalingas procesas: „Grąžinti vaikus į visuomenę, švietimo sistemą, neformalų ugdymą yra pakankamai sunkus ir daug pastangų reikalaujantis procesas. Ypač svarbu - specialistas ir jo santykis su vaiku, jo gebėjimai priimti, neklijuoti etikečių, rasti ryšį. Taip, tai nėra paprasta, nes šie vaikai dažnai kaip įveikos būdą pasirenka būti nedrausmingi, įžūlūs, yra pratę nepasitikėti suaugusiaisiais, jų negerbti, netgi niekinti. Tai susiję su jų gyvenimiška patirtimi, skaudžiais išgyvenimais, krizėmis. Ir tuo pačiu, jeigu tik įžvelgia asmeninę naudą, šiems vaikams yra būdinga gera orientacija socialinėse situacijose, jie tampa apsukrūs, aktyvūs. Tai efektyviai ir profesionaliai naudojame nukreipdami juos link pozityvaus elgesio ir tik nuo specialisto išmanumo, kūrybiškumo priklauso, kokios strategijos, priemonės bus pasirinktos“.

Centro specialistai į vaiką ir jo gydymo procesą žiūri holistiškai, kaip į visumą. Į šį procesą įtraukiama ir jo šeima bei artima aplinka, lavinami jaunuolio emociniai, socialiniai, pažintiniai ir mokymosi įgūdžiai ir tokiu būdu kompleksiškai sprendžiamos rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo sukeliamos problemos.

Pasak dr. Giedrės Misiūnienės, gydymo procese svarbus ir artimųjų vaidmuo. Centre lygiavertiškai teikiamos paslaugos ir vaikų tėvams/globėjams: „Ypač svarbūs vaikui artimi žmonės. Dažnai jauni žmonės nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės sveikatai, todėl svarbu, kad šeimos nariai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities bei kreiptis pagalbos į reabilitaciją“.

Grupiniai Užsiėmimai Priklausomybių Gydyme

Grupiniai užsiėmimai priklausomybių gydyme yra įvairūs ir apima platų spektrą metodų, skirtų padėti asmenims įveikti priklausomybę ir susikurti sveiką gyvenimą. Štai keletas pavyzdžių:

• Meno terapijos praktikos: Leidžia dalyviams išreikšti savo jausmus ir emocijas per kūrybą, tokią kaip piešimas, tapyba ar skulptūra.
• Filmo terapijos: Naudojant filmus kaip priemonę diskusijoms ir savirefleksijai, dalyviai gali analizuoti veikėjų elgesį ir susieti jį su savo patirtimi.
• Biblioterapijos: Skaitymas ir diskusijos apie literatūrą, skirtą priklausomybių temoms, gali padėti dalyviams geriau suprasti savo problemas ir rasti įkvėpimo sveikimui.
• Kūrybinių veiklų terapijos: Įvairios kūrybinės veiklos, tokios kaip rašymas, muzika ar teatras, gali padėti dalyviams išreikšti save ir ugdyti naujus įgūdžius.
• Savaitės temos pristatymai aktualiais savirefleksijos principais: Tai struktūruoti užsiėmimai, kuriuose nagrinėjamos svarbios temos, susijusios su priklausomybe ir sveikimu, skatinant dalyvius giliau pažvelgti į save.
• Grupiniai terapiniai ratai jausmų ir emocijų temos: Dalyviai dalijasi savo jausmais ir emocijomis saugioje ir palaikančioje aplinkoje, mokydamiesi atpažinti ir valdyti savo emocijas.
• Savaitės reabilitavimosi laiko apžvalga/refleksija: Dalyviai apžvelgia savo pažangą sveikimo procese ir aptaria iškilusius sunkumus.
• „Neeiliniai“ užsiėmimai dėl bendruomenėje aktualių situacijų, sprendžiamų konfliktų ar pan.: Šie užsiėmimai skirti reaguoti į konkrečias situacijas, kurios iškyla bendruomenėje, ir padėti dalyviams spręsti konfliktus bei problemas.

Šie grupiniai užsiėmimai papildo individualias konsultacijas, kurių metu analizuojami pokyčiai, motyvacija, stresas, jausmai ir emocijos, logoterapija, atitinkamos fazės tikslai ir užduotys.

Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų grupiniai gyvenimo namai: ar tai tinkama alternatyva?

Fizinis Aktyvumas ir Darbiniai Įgūdžiai

Be terapinių užsiėmimų, svarbu skatinti fizinį aktyvumą ir darbinių įgūdžių ugdymą. Tai apima:

• Mankštą sporto salėje: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda gerinti fizinę ir psichinę sveikatą.
• Judesio pratimus: Šie pratimai padeda atpalaiduoti kūną ir sumažinti stresą.
• Krepšinį, tinklinį ir kitą aktyvią veiklą: Komandinės sporto šakos skatina bendradarbiavimą ir socialinę integraciją.
• Pirtį ar pan.: Pirtis padeda atpalaiduoti kūną ir protą.
• Kasdieninių ir buities veiklų atlikimą: Maisto gaminimas, tvarkos ir higienos/švaros palaikymas, ūkio ir lauko priežiūra, gyvūnų priežiūra ar pan. padeda ugdyti darbinius įgūdžius ir atsakomybę.

Dienoraščio rašymas yra puikus būdas apmąstyti savo patirtį ir jausmus. Disciplinuotos dienotvarkės vykdymas ir bendruomenės vidaus taisyklių bei priimtame vidaus „Kodekse“ nuostatų laikymasis padeda ugdyti atsakomybę ir savikontrolę.

Anoniminės Grupės ir Bendruomeninė Veikla

Anoniminių grupių lankymas ir dalyvavimas jų veikloje suteikia galimybę susitikti su kitais žmonėmis, kurie patiria panašius sunkumus, ir gauti palaikymą. Dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime ir bendruomenės veikloje, bendradarbiavimas su kitomis bendruomenėmis ir su tuo susijusi veikla padeda jaustis bendruomenės dalimi ir ugdyti socialinius įgūdžius.

12 Žingsnių Programa: Kelias į Sveikimą ir Vidinę Ramybę

12 žingsnių programa - tai struktūrinis ir patikrintas būdas padėti žmonėms, kovojantiems su priklausomybėmis. Ši metodika buvo sukurta Anoniminių Alkoholikų (AA) organizacijos, tačiau jos principai sėkmingai pritaikomi įvairių priklausomybių gydymui, įskaitant narkotikus, lošimą, persivalgymą ir kitas priklausomybės formas. Ši programa orientuota į žmogaus vidinio gyvenimo pokyčius, siekiant ne tik atsisakyti žalingų įpročių, bet ir susikurti pilnavertį gyvenimą.

12 žingsnių programa yra dvasinė ir psichologinė sistema, kuri padeda žmonėms pripažinti savo bejėgiškumą prieš priklausomybę, atgauti vidinę stiprybę, ir susitaikyti su savo praeitimi. Ši programa jau daugelį metų padeda milijonams žmonių visame pasaulyje. Ji pagrįsta dalyvių palaikymo ir bendruomeniškumo principais. Dalyviai susitinka grupėse, dalijasi savo patirtimi ir padrąsina vienas kitą eiti sveikimo keliu. Šios programos žingsniai skatina ne tik atsisakyti priklausomybės, bet ir ugdyti stiprų charakterį, emocinį stabilumą bei dvasinį augimą.

Taip pat skaitykite: Socialinės globos namai: Suvalkijos atvejis

Programos pagrindą sudaro 12 žingsnių, kurie veda dalyvį nuo priklausomybės pripažinimo iki atleidimo sau ir kitiems bei gyvenimo pagal naujus principus. Kiekvienas žingsnis padeda giliau pažinti save, susitaikyti su padarytomis klaidomis ir pradėti keisti elgesį, kad žmogus galėtų gyventi prasmingai ir ramiai.

Programos nauda:

• Suteikia struktūruotą kelią priklausomybės gydymui.
• Padeda atkurti sugadintus santykius su šeima ir draugais.
• Skatina asmeninį ir dvasinį augimą.
• Ugdo atsakomybės ir sąžiningumo principus kasdieniame gyvenime.
• Palaiko bendruomenės paramą, suteikiant galimybę dalintis patirtimi su kitais.

Pirmasis žingsnis - pripažinti, kad yra problema, ir norėti ją įveikti. Ši programa yra atvira visiems norintiems keistis. Prisijungus prie grupės, kiekvienas dalyvis gauna galimybę pereiti per 12 žingsnių kartu su kitais, patiriančiais panašias problemas. Programoje taip pat dalyvauja žmonės, jau pasiekę sveikimą ir norintys padėti naujiems dalyviams pradėti šią kelionę.

Projektas „Padėk Savo Vaikui Išeiti Iš Priklausomybių Liūno“

Projektas „Padėk savo vaikui išeiti iš Priklausomybių liūno“ yra socialinės pagalbos iniciatyva, skirta padėti tėvams/globėjams, šeimoms ir vaikams, susidūrusiems su priklausomybėmis, ypač nuo narkotikų, alkoholio, azartinių lošimų ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Projektas vyko nuo 2024 metų birželio13 dienos iki gruodžio 24 dienos.

Veikla ir konsultacijos vyko Alytaus apskrities vyrų krizių centre, adresu, Jotvingių g. Projekto tikslas buvo ne tik padėti vaikams ir paaugliams įveikti priklausomybes, bet ir tėvams/globėjams ir šeimoms, kurie norėjo padėti savo vaikams įveikti priklausomybę, tačiau neturėjo žinių ar įgūdžių, kaip tai padaryti, kaip efektyviai palaikyti savo vaikus ir paauglius sveiko gyvenimo būdo link.

Projekto metu viso buvo suteikta:

• 51 Individuali priklausomybių konsultanto konsultacija.
• Paauglių tėvų išdrįso kreiptis net 17, (15 - mamų ir 2 - tėčiai), 29 konsultacijos suteiktos patiems paaugliams, 5 konsultacijos suteiktos nuotoliniu būdu.

Grupinės Palaikomosios Diskusijos

Grupinės palaikomosios diskusijos, skirtos šeimoms kuriose yra priklausomas asmuo, kopriklausomiems asmenims ir su priklausomybių problemomis savo aplinkoje susidūrusiam jaunimui - šias veiklos formas Priklausomybės ligų specialistų asociacijos nariai tobulino per 2017 m.

Grupinių diskusijų metodiką tobulinti padėjo partneriai iš VšĮ „Blaivi laisvė“, 2017 m. III ir IV ketvirtį vykdę pagalbos reikalingoms šeimoms ir jaunimui skirtą projektą „Mokomės savipagalbos, sprendžiame šeimų krizes dėl priklausomybių“.

Grupinės diskusijos - tai terapijos forma, kuri atlieka ypatingą vaidmenį susidūrus su priklausomybės ir kopriklausomybės sukeltomis problemomis. Sergant įprastomis ligomis daugelyje atveju nepaisoma jų socialinio aspekto poveikio. Terapinė, palaikomoji grupė yra ideali vieta klientui pradėti dirbti su kitais žmonėmis, atkurti savo santykius su kitais žmonėmis. Grupė padeda iš naujo mokytis bendravimo ir komandinio darbo, kuris yra būtinas harmoningam buvimui šeimoje, darbe ir bendruomenėje.

Remiantis vienu iš žymaus grupinės terapijos specialisto Irvin D. Yalom, grupiniai terapiniai užsiėmimai turi praeiti visą eilę etapų, kad pasiekti visų narių (įskaitant ir grupės vedėją) tarpusavio pasitikėjimo, atvirumo atmosferos pasiekimą. Neretai tam naudojami specialūs „ledą pralaužiantys“ metodai, pratimai, ypač taikomi vaikų / jaunimo grupėje; ar tokioje grupėje, kur susirinkę kiek skirtingi individai, išgyvenantys priklausomybės sukeltas problemas „iš kitokio kampo“.

Projekto „Mokomės savipagalbos, sprendžiame šeimų krizes dėl priklausomybių“ pabaigoje buvo apklausta maždaug pusė jo dalyvių (n=14). Apklausos rezultatai parodė, kad grupinių terapinių užsiėmimų naudingumas (žiūrint per naudingumo sau, konkrečiam klientui) vidutiniškai buvo įvertintas aukštai, tai yra 8,57 balo 10 balų skalėje.

Dalyviai galėjo ir laisva forma pakomentuoti, ką jie gavo, dalyvaudami grupiniuose užsiėmimuose. Priklausomybę patiriančių šeimų grupėje kalbėta apie pagalbą, atgalinį ryšį, susivokimą, empatiją, žinias apie priklausomybes ligas; kopriklausomų asmenų grupėje - gautus atsakymus į išsikeltus klausimus, jaunimo tarpe - gautas naudinga informaciją, patirtį, gerą vedėją, patį dalinimosi faktą.

„Minėdama šią psichikos sveikatos dieną ir problemos aktualumą, jau spalio 11 d., antradienį, bendradarbiaudami su Šiaulių miesto Visuomenės sveikatos biuru, mūsų priklausomybės ligų centro filialo komanda - socialinė darbuotoja, psichologė, psichiatrė ir visuomenės sveikatos specialistė, teiks anonimines konsultacijas tiems, kas susiduria su priklausomybėmis (priklausomi asmenys, artimieji ir visi norintys). Visos konsultacijos bus nemokamos. Visada siekiame būti arčiau žmogaus, kuriam reikia pagalbos, bet kuris nedrįsta kreiptis ar tiesiog nežino, kur kreiptis ir nuo ko pradėti. Paslaugas iškelsime iš filialo ir vyksime į miesto centrą (visuomenės sveikatos biuro patalpas), kad visiems norintiems būtų kuo patogiau mus pasiekti, o gal net ir drąsiau atvykti į neutralią vietą ir tiesiog pabūti, pabendrauti. Be to, labai svarbu žinoti, kad šios konsultacijos nebus fiksuojamos jokiuose medicininiuose dokumentuose, taigi tie, kas norėjo, bet iki šiol nedrįso, tegu jausis saugiai, nes dirbsime anonimiškai ir konfidencialiai“, - savanorystės idėją ir kilnią iniciatyvą pristato Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo vadovė Justina Šimanauskaitė.

Praktika rodo, kad žmonės jau gal ir būtų linkę kreiptis pagalbos, tačiau visi žodžiai, kurie prasideda „psi...“ ar „psich...“, jiems kelia atstūmimą, pavojų ir susitikti su tokiais specialistai dažnas vis dar privengia, manydamas, kad „man dar ne ta stadija“, „dar ne tas lygis“, „tai čia tikrai dar ne man“. Ir tai suprantama - ši patirtis ateina iš sovietinių laikų, kai dažnu atveju neadekvačiai ir neprofesionaliai žmonės būdavo vežami gydytis per prievartą, jiems rėkiant ir priešinantis. Tai sukeldavo labai nemalonias emocijas, netgi traumines patirtis ir normalu, kad atgrasė nuo gydymo įstaigų su pavadinimais iš „psich...“.

Tačiau graikiškai „psyche“ reiškia „siela“ ir bet kokios traumos, ilgalaikės streso situacijos, galų gale, paprastas nepritapimas, jausmas, kad esu atskirtas, nepripažintas, izoliuotas, ne itin sėkmingas šiuo metu - jau irgi gali būti ne „pasiekto lygio“, o paprasta ir labai normali sielos liga ar sutrikimas, kuriuos reikia ir galima gydyti.

Todėl pakalbinome psichologę ir psichiatrę, kad jos paaiškintų, kuo šios profesijos skiriasi, kaip specialistės suteikia pagalbą priklausomybės centre ir kaip atrodo jų darbo diena.

RPLC Šiaulių filialo medicinos psichologė Romena Rakickienė mano, kad yra streso įveikos ir emocijų reguliavimo būdų, kurie tikrai padeda kasdienoje ir ekspertai pacientams žinias perduoti yra pasirengę kasdien.

Psichologas - tai psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas universitete baigęs asmuo. Psichologijos bakalauro studijos yra bendros. Psichologijos magistro studijos yra specializuotos, suteikiančios siauresnės psichologijos srities gilesnių žinių: tai klinikinė psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai.

Psichiatras - tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti, nusiunčia pacientą pas kitus reikiamus specialistus.

Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tokiu būdu jis tapo psichologu-psichoterapeutu, psichiatru-psichoterapeutu ar kt. Panašiai kaip psichologas, psichoterapeutas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau negu psichologinių konsultacijų metu, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma (pavyzdžiui, kognityvine-elgesio, egzistencine, psichodinamine ir kt.) (Šaltinis: Lietuvos psichologų sąjunga).

Šiaulių filiale dirba ir psichiatrė. Tai Abstinencijos gydymo skyriaus ir stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja gyd. psichiatrė Olga Rimovskaja. Jos nuomone, gydytojas psichiatras - kaip architektas, kuris sukuria namo projektą, bet patį statinį saugiai sukurs tik kartu su didele komanda:

tags: #kuo #naudingi #grupiniai #uzsiemimai #priklausomybe #zmogui