Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybę sukeliančius vaistus, konkrečiai - benzodiazepinus (BZD). Šiais vaistais dažniausiai gydomi trumpalaikiai miego, nerimo sutrikimai ir kiti psichikos ar nervų sistemos sutrikimai.
Kas yra benzodiazepinai?
Jų atstovai daugeliui yra gerai žinomi; tai alprazolamas (pvz. Xanax), bromazepamas (pvz. Lexotanil), lorazepamas, diazepamas.
Benzodiazepinų vartojimo rizika
Nepaisant BZD veiksmingumo gydant trumpalaikius nerimo ir nemigos sutrikimus, šie vaistai gali sukelti eilę nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip atminties pablogėjimas, budrumo sumažėjimas, nuovargis, mieguistumas, judesių koordinacijos sutrikimai ir t.t. Ypač jautrūs jų pašaliniams reiškinimas yra vyresnio amžiaus žmonės.
Šiandien informaciniame lapelyje nurodoma, kad šie vaistai turėtų būti skiriami tik kaip pagalbinė ir trumpalaikė priemonė, t. y. juos vartoti galima tik 2-4 savaites. Pasak specialistų, jie iš tiesų veiksmingi gydant ūmius nerimo epizodus ar kai dėl stipraus susijaudinimo kankina nemiga, taip pat laukiant atsako į antidepresantus.
Vartojant BZD ilgiau nei 2-4 savaites, vystosi fizinė ir psichologinė priklausomybė, o staiga juos nutraukus pasireiškia abstinencijos simptomai, kurie gali baigtis sąmonės sutrikimais, traukuliais ar net mirtimi. Bandymas nutraukti šių vaistų vartojimą sukelia dar didesnį nerimą ir nemigą negu simptomai, kuriuos pacientas jautė prieš paskiriant vaistus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Priklausomybė nuo maisto, darbo, emocijų, santykių. Kaip jas atpažinti | dr. Gedrimė Kušlienė
Priklausomybės nuo benzodiazepinų statistika Lietuvoje
- 2017 m. BZD Lietuvoje kasdien vartojo apie 4 proc. gyventojų.
- BZD Lietuvoje 2017 m. suvartota 2-3 kartus daugiau negu kitose Šiaurės regiono šalyse.
- 2016 m. tyrimo duomenimis, raminamuosius ir migdomuosius vaistus (šią vaistų grupę didžiąja dalimi sudaro benzodiazepinai) bent kartą gyvenime vartojo 20,2 proc. 15-64 m. gyventojų.
- Tikėtina priklausomybė nustatyta 38 proc. BZD vartojusių pacientų.
Statistika rodo, kad benzodiazepinų grupei priskiriamus vaistus Lietuvoje kasdien vartoja per keturis procentus šalies gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2022 m. Lietuvoje beveik 3000 žmonių nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo.
Kaip atsiranda priklausomybė?
Respublikinio priklausomybės ligų centro ambulatorinio skyriaus gydytoja Eleonora Jurolaic teigia:
„Kai klausiu, dėl kokių priežasčių jie pradėjo vartoti vaistus, dažniausiai jie nurodo santykių problemas arba didelį stresą darbe. Tai klasika: užklumpa nerimas, atsiranda nemiga, žmogus nueina pas gydytoją, nupasakoja savo simptomus ir dažnai gauna raminamųjų. Pradėjęs juos vartoti pamato, kad poveikis geras, ir įkliūva. Iš pradžių vaistai geriami tik vakare prieš miegą, tačiau su laiku viena tabletė nebepadeda, ir žmogus savarankiškai ima didinti dozę."
Abstinencijos simptomai
Mažinant sau priimtiną vaistų dozę pasireiškia abstinencijos simptomai - nerimas, nemiga, širdies permušimai, padažnėjęs pulsas, galvos svaigimas, o jeigu labai sunki abstinencija, gali prasidėti traukuliai.
Jei vaistas vartojamas tik iki mėnesio, priklausomybė retai kada išsivysto, tačiau bėda ta, kad jeigu žmogus mėnesį vartojo vaistus, net jeigu tai darė tvarkingai, kaip paskirta, ir staiga juos nutraukia, labai tikėtina, kad abstinencijos požymius jis pajus. Todėl gydytojas turėtų paaiškinti, kad vaistus reikia nutraukti palaipsniui - po mėnesio vartojimo jų nutraukimas gali užtrukti net du mėnesius.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Kaip nutraukti benzodiazepinų vartojimą?
Jei pacientas nori ir gali nutraukti ilgesnį laiką trunkantį BZD vartojimą, verta pradėti mažinti dozę ir/ar retinti jo vartojimą. Daugumai pacientų benzodiazepinų vartojimo nutraukimas nebūna probleminis.
Rekomenduojama tai atlikti laipsniškai, siekiant išvengti simptomų, susijusių su vaisto nutraukimu, atsiradimo ir pradinių simptomų, dėl kurių buvo skirti vaistai, atsikartojimo. Didesnes dozes vartojantiems pacientams tai gali trukti ilgą laiką, skaičiuojamą mėnesiais ir - kartais - metais.
Nutraukiant nepageidaujamo vaisto vartojimą labai svarbus šeimos narių ar kitų artimų žmonių palaikymas. Dažnai vaisto nutraukimą gali atlikti juos paskyręs specialistas, pvz. šeimos gydytojas. Kai kuriais atvejais, jei išlieka simptomai, dėl kurių benzodiazepinai buvo paskirti, pvz. nerimas, nemiga, reikalinga gydytojo psichiatro konsultacija. Toks specialistas ne tik padės sumažinti vaisto nutraukimo simptomus, net, esant reikalui, padės suvaldyti simptomus, dėl kurių BZD buvo paskirti.
Kur kreiptis pagalbos?
Asmenims, įtariantiems, kad turi priklausomybę nuo vaistų, gydytoja psichiatrė M. Sakalauskienė rekomenduoja pirmiausiai pasikalbėti su šeimos gydytoju.
„Tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai priklausomybės ligos gydomos RPLC filialuose, kur dirba gydytojai psichiatrai, toksikologai, psichologai ir kiti specialistai. Yra pacientų, kurie nenori, kad apie jų problemas sužinotų aplinkiniai - tuomet gydymas teikiamas anonimiškai. Iš praktikos pastebime, kad dažnu atveju žmonėms nepavyksta savarankiškai susilaikyti nuo medikamentų vartojimo. Dėl šios patirties pacientai dažnai mano, kad nėra būdų jiems padėti. Todėl rekomenduojame kreiptis į gydytojus - kuo greičiau įvardinama problema ir suteikiama pagalba, tuo greičiau galima grįžti į visavertį gyvenimą“, - apibendrina M. M.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Kartą per savaitę, ketvirtadienį, Vilniuje socialinio centro „Kryžiaus namai“ į savitarpio pagalbos grupę „Anoniminiai tabletininkai“ renkasi nuo vaistų priklausomi žmonės.
tags: #priklausomybe #nuo #benzodiazepinu