Smurtas prieš vaikus ir patyčios mokyklose išlieka opi problema Lietuvoje, turinti didelį poveikį vaikų emocinei ir fizinei sveikatai. Aptarsime situaciją remiantis statistika ir tyrimais.
Smurto prieš vaikus statistika
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet augantis gaunamų pranešimų skaičius dėl galimo smurto prieš vaikus rodo tiek gerėjantį smurto atpažįstamumą, tiek didesnį visuomenės sąmoningumą pranešti apie pastebėtus pavojaus ženklus.
Nors smurtas atpažįstamas vis geriau, vis tik matyti, jog didelė dalis žmonių tam tikrose situacijose smurtą prieš vaiką toleruotų. Pavyzdžiui, 2021 m. tyrimo dalyvių paklausus, ar dėl nesutvarkyto kambario vaikui užsukta ausis būtų lygu smurtui - net 47 proc. teigė, kad tai nėra smurtas arba buvo neapsisprendę, 2022 m. taip pat manė - 42 proc., o pernai - 35 proc.
Dar vienas tyrime naudotas pavyzdys, iliustruojantis, jog vis dar didelė dalis žmonių yra linkę pateisinti fizinį smurtą prieš vaikus: 2021 m. respondentų paklausus, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, jie laiko smurtu - 59 proc. neturėjo vienareikšmio atsakymo arba laikė tai auklėjimo priemone, 2022 m. prie smurtą pateisinančių variantų liko 58 proc. apklaustųjų, o pernai abejojančių, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų arba pritariančių šiai „auklėjimo priemonei“, sumažėjo iki 53 proc.
Smurto formos
Tarnybos vadovė atkreipia dėmesį ne tik į fizinį smurtą, kurį, kaip pastebima, visuomenė geba atpažinti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos, sudėtingiau atpažįstamos, smurto rūšys - psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Smurtas prieš vaiką yra ne tik fiziniai veiksmai, paliekantys aiškiai matomas žymes ant jo kūno, bet ir grubūs, jį žeminantys žodžiai, kuriais siekiama jį užgauti ir įskaudinti, taip pat elgesys, pasižymintis nemaloniais prisilietimais ir pažeidžiantis vaiko asmenines ribas - tai irgi liudija, jog prieš vaiką yra smurtaujama.
Taip pat reikėtų prisiminti, jog kiekvienas vaikas turi teisę augti sveikas, mylimas ir laimingas, todėl, jei jis patiria fizinį, emocinį ar socialinį apleistumą dėl netinkamos mitybos, aprangos, higienos įgūdžių stokos, ar stinga dėmesio jo sveikatai bei ugdymui - tai signalai, jog reikėtų susirūpinti vaiko priežiūra.
Respondentų pasiteiravus, ar situaciją, kai tėvai reguliariai, pagal gydytojo rekomendacijas, neveda vaiko į gydymo įstaigą, pavyzdžiui, patikrinti jo regėjimo ar dantų būklės, būtų galima priskirti smurtui, 2022 m. atliktame tyrime 48 proc. atsakė „ne“ arba „sunku pasakyti“, tuo metu 2023 m. smurto čia neįžvelgė arba neturėjo aiškios nuomonės 40 proc. respondentų.
Vaiko teisių gynėjai dažnai akcentuoja abiejų tėvų lygias teises vaiko atžvilgiu net ir tais atvejais, kai poros skiriasi bei primena, kaip vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai svarbus darnus tėvų bendravimas, pastangos susitarti visais vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais, noras bendradarbiauti ir surasti taikius sprendimus.
Patyčios mokyklose: statistika ir priežastys
Tarptautinio, Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva vykdomo, HBSC (angl. Health Behaviour in School-Aged Children) tyrimo duomenimis, patyčių paplitimas Lietuvos mokyklose didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Naujausio tyrimo duomenimis, iš visų 45 tyrime dalyvavusių šalių ir regionų, Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia paauglių dalis - 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių.
HBSC 2022 m. tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (26,9 proc.) mūsų šalies 5-9 klasių moksleivių patiria patyčias. Nuo 2018-ųjų situacija Lietuvos mokyklose pagerėjo vos 0,9 proc., tai rodo, kad problemos mastas nemažėja. Iš viso net 36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių patiria patyčias internetinėje erdvėje.
Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis kartu su frakcijos kolegomis įregistravo naują Švietimo įstatymo projektą, kuriuo sieks užtikrinti stipresnę patyčių ir smurto prevenciją mokyklose - nuolatinę stebėseną ir atitinkamų programų įgyvendinimą.
Kaip atpažinti patyčias?
Patyčių priežastys ir pasekmės
Dvidešimt metų su vaikais ir paaugliais dirbanti „Vaikų linijos“ psichologė dr. J. S. teigia: „Patyčios yra kompleksinis reiškinys, kuris atsiranda veikiamas labai įvairių priežasčių: individualių asmens savybių, grupėje egzistuojančių normų, visuomenės vertybių ir požiūrio į vaikų tarpusavio elgesį.
Ji atkreipia dėmesį, kad brendimo laikotarpiu išauga bendraamžių įtaka, o suaugusiųjų vaidmuo tampa nebe toks svarbus.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Mokykloje patiriamos patyčios ar (ir) smurtas yra tiesiogiai susijusios su prastesniu savo gebėjimų vertinimu, žemesne saviverte, daro įtaką tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Prasidėjusios mokykloje patyčios dažnu atveju ten nesustoja - persikelia ir į kitas visuomeninio gyvenimo sritis, kuria žalingus tarpusavio santykius, daro neigiamą įtaką asmenybės formavimuisi.
Tai ne tik mokyklos bendruomenės, o visos valstybės problema, tad ir žiūrėti į ją turime rimtai ir valstybės mastu, - sako K.
Suaugusiųjų vaidmuo ir pagalba
Tyrimai atskleidžia, kad mokykla vis dar yra pagrindinė erdvė, kur vyksta patyčios. Iš darbo „Vaikų linijoje“ patirties galiu pasakyti, kad vaikai nepasikliauja suaugusiųjų parama. Kartu su vaiku ieškodami būdų spręsti patyčias neretai siūlome kreiptis į suaugusiuosius, tačiau dažnas vaikų argumentas į tai būna: „O kuo suaugęs gali padėti?“, „O ką jis gali padaryti, kad tos patyčios liautųsi?“.
Kuo efektyviau suaugusieji mokyklose reaguoja ir stabdo patyčias, tuo yra didesnė tikimybė, kad patyčių mastas toje mokykloje mažės.
Dažnai mokytojai susiduria su situacijomis, kuriose jie nežino, kaip elgtis arba nesupranta, kad jų pasakytas žodis gali skaudinti vaikus.
Kai vaikai supranta, kad suaugęs yra bejėgis padėti, jie irgi pasijunta bejėgiai. Dažna suaugusiųjų klaida - nustojama veikti, nematant prasmės. Bet kalbant apie patyčias yra tam tikri žingsniai, arba reagavimo būdai, kuriuos būtina nuosekliai kartoti tol, kol vaikas supranta, kad čia yra riba, kurios jis negali peržengti“, - sako J. S.
Iniciatyvos ir prevencinės programos
Vaikų linija mokyklose ne vienus metus įgyvendina prevencinę patyčių programą, tačiau J. S. teigia: „Prevencinės patyčių programos reikalauja nuolatinio dėmesio, visos mokyklos bendruomenės įsitraukimo, o tai mokyklų darbuotojams kelia papildomų iššūkių.
Įstatymo pataisos numato pareigą mokykloms vykdyti anoniminę mokinių ir mokytojų apklausą dėl smurto ir patyčių paplitimo mokykloje. „Šiuo metu mūsų mokyklos gali pačios pasirinkti: tirti patyčių paplitimą savo bendruomenėje ar ne. Tokia praktika leidžia tam tikrose mokyklose ignoruoti problemą - dažniausiai būtent ten, kur patyčių mastas didžiausias“, - teigia įstatymo pataisų iniciatorius, Seimo narys K. Adomaitis.
Įstatymo projekte numatyta, kad patyčių prevencijos priemones, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, turėtų inicijuoti mokyklos steigėjas, pavyzdžiui, savivaldybė.
Mokyklų iššūkiai sprendžiant patyčių problemą
Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė atskleidžia, kad vykdant mokymus galima įžvelgti, kad visos mokyklos yra skirtingos, bet jas vienija bendri iššūkiai.
Pasak psichologės, pakeitimai ugdymo programose natūraliai skatina darbuotojus susitelkti į naujovių integraciją mokymosi procese, tuomet mažiau dėmesio skiriama kitoms veikloms, tokioms kaip prevencinės priemonės.
HBSC tyrimo rezultatai ir rekomendacijos
Konferencijoje pristatyti 2022 m. HBSC tyrimo rezultatai, atskleidę, kad vidutiniškai 14 proc. 11-15 metų amžiaus mokinių tyčiojasi iš kitų, o 27 proc. mokinių patiria patyčias bent 2-3 kartus per mėnesį.
Atskleista, kad tiek patyčių iniciatoriai, tiek patyčių aukos pasižymi mažesniu saviveiksmingumu, yra mažiau patenkinti gyvenimu, patiria daugiau psichosomatinių simptomų, jaučiasi mažiau laimingi ir dažniau vieniši.
Kadangi patyčių patirtys ir galimos pasekmės Lietuvoje yra problemiškos, konferencijoje HBSC komanda pateikė rekomendacijas, galinčias padėti mažinti patyčias. Trumpalaikiai veiksmai turėtų apimti neatidėliotinas intervencijas ir socialinę paramą, edukacines veiklas, mokyklų politikos peržiūrą ir dėmesio sutelkimą į patyčių tematiką.
Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje tyčiojimosi iš kitų tyrimo rezultatuose yra reikšmingas skirtumas tarp lyčių, t.y.
Nepalanki, neatjaučianti aplinka, kurioje žmogus nėra priimamas toks, koks yra, kur vis dar egzistuoja stipri hierarchinė sistema, kur amžius ar statusas dažnai naudojami kaip galia, palaiko patyčių ir kitokio žeminančio elgesio egzistavimą tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, - teigia HBSC tyrimo Lietuvoje pagrindinis tyrėjas prof. K.
Statistiniai duomenys lentelėje
| Metai | Respondentai, kurie teigė, kad ausies užsukimas dėl netvarkos nėra smurtas (%) | Respondentai, kurie teigė, kad pakeltas ir purtomas vaikas nėra smurtas (%) | Respondentai, kurie neturėjo vienareikšmio atsakymo dėl fizinių bausmių (%) |
|---|---|---|---|
| 2021 | 47 | - | 59 |
| 2022 | 42 | 47 | 58 |
| 2023 | 35 | 42 | 53 |