Rokiškio rajono neįgaliųjų draugija - svarbi organizacija, vienijanti žmones su negalia ir siekianti jų integracijos į visuomenę. Draugija organizuoja įvairias veiklas, renginius, teikia paramą ir atstovauja neįgaliųjų interesams.
Gruodžio mėnesį sueis aštuoneri metai, kaip Rokiškio rajono neįgaliųjų draugijai vadovauja Algis Veikšys. „Pirmas blynas neprisvilo. Vienas pirmininkas be pagalbos ir paramos iš šalies nieko nepadarytų“, - įsitikinęs vadovas.
Prieš savaitę Rokiškio rajono neįgaliųjų draugija rinkosi apžvelgti praėjusių metų darbus ir planuojamas šių metų veiklas. Rokiškio rajono neįgaliųjų draugija vienija apie 250 narių, pasak A. Veikšio, šis skaičius kinta, nes dauguma narių - pensinio amžiaus, per metus daugiau jų išeina Anapilin, negu prisijungia naujų narių.
Pas mus veikia Rokiškio rajono neįgaliųjų draugija ir žmonių su negalia klubas „Artritas“. Jie abu vienija po daugiau nei 100 žmonių. Su jų nariais dirbu po du kartus per savaitę nuo ryto iki pietų. Taikome viską, kas tik šiuo metu yra pažangiausia. Rengiame savo varžybas. Neseniai vyko gražus mūsų renginys, kuriame neįgalieji buvo ypač aktyvūs.
Didelis A. Kriukelio džiaugsmas - ir darbas su neįgaliaisiais. Viskas prasidėjo 2019-aisiais. „Užverčiau vieną gyvenimo puslapį, bet naujo nepradėjau. Pasiūlymą priėmiau su nerimu širdyje, nes gerai žinojau, kas manęs laukia. Tai du skirtingi dalykai. Laukė nemaži iššūkiai. Kai matau jų šypsenas, suprantu - mano pastangos turi prasmę“, - akcentuoja A. Kriukelis.
Taip pat skaitykite: Gausių šeimų rėmimas Rokiškyje
Sąskrydžio iniciatorius Rokiškio rajono neįgaliųjų draugijos vadovas Algis Veikšys.
Sąskrydyje svečiavosi Lietuvos neįgaliųjų draugijos vadovas Ignas Mačiukas. Lietuvos neįgaliųjų draugija vienija 65 organizacijas - miestų ir rajonų neįgaliųjų draugijas. Anksčiau būdavo priskaičiuojama beveik 40 tūkst. narių, bet, prasidėjus pertvarkoms, kai kurių veiklų akreditacijos leidžia paslaugas teikti tik tam tikram kiekiui žmonių.
Vadovo žodžiais, valstybė susiaurino draugijos veiklą, todėl silpsta ir finansavimas, veiklos nugula į projektus. „Tie žmonės neišsibėgiojo, jie priklauso draugijoms. Džiaugiamės, kad neįgalieji dar laikosi.“
Draugijos veikla ir renginiai
Draugija organizuoja įvairius renginius, tokius kaip sąskrydžiai, festivaliai, konkursai, sporto varžybos ir kt. Šie renginiai skirti neįgaliesiems bendrauti, dalytis patirtimi, tobulėti ir integruotis į visuomenę.
Šventės vyko Kalbutiškio kaime (prie Sartų ežero), Iciūnų kaime, Kavoliškyje, dabar - Jūžintuose“, - vardina jų iniciatorius pabrėždamas, kad šią idėją jau nuo pat pradžių palaikė draugijos kolektyvas, prie jų prisideda seniūnijos, bendruomenės.
Taip pat skaitykite: Profesionali reabilitacija Rokiškyje
Į sceną kopė neįgaliųjų draugijos vokaliniai ansambliai „Laukuva“ (Rokiškio r.), „Gija“ (Grigiškės), „Gegužinė“ (Kupiškio r.), „Vaivorykštė“ (Vilniaus r.), „Svajonė“ (Kaišiadorių r.), „Ievaras“ (Vievis), Prienų rajono asmenų su negalia draugijos vokalinis ansamblis „Nemunaičiai“, Kėdainių rajono dainuojamosios poezijos literatų būrelis „Likimo palėpė“, Utenos neįgaliųjų draugijos instrumentinis ansamblis „Vyturiai“.
Puošnius rankdarbius parodyti ir įsigyti atvežė auksarankiai iš Kaišiadorių, Vievio (Elektrėnų r.), Visagino, Jonavos, Trakų, Grigiškių (Vilniaus r.), Kupiškio, Rokiškio. Laibgalių kaimo (Jūžintų sen.) šeimininkės vaišino kiaušiniene, o jūžintiškiai - šiupiniene ir alučiu.
Taigi praradus galimybę surengti Dainų šventę, belieka susibūrimai įvairiose Lietuvos vietose. Tai irgi pasiteisina, nes smagu pamatyti kitą kraštą“, - sakė I. Minėti susibūrimai vyksta vietinių draugijų iniciatyva, o aukštesnio meistriškumo meno kolektyvams organizuojamas LND mėgėjų meno kolektyvų konkursas „Vilties paukštė“.
Įrodydamas, kad bendravimas ir tarpusavio palaikymas labai svarbus, I. Mačiukas pasirėmė tokiu pavyzdžiu: „Iš valstybės biudžeto yra skiriama lėšų religinėms bendruomenėms. Kokios paslaugos ten teikiamos?
Iššūkiai ir problemos
Draugija susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis, tokiomis kaip finansavimo trūkumas, infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems stoka, visuomenės požiūrio į neįgaliuosius problemos ir kt.
Taip pat skaitykite: Darbo laikas Rokiškio Sodroje
Paklaustas, su kokiomis problemomis kasdieniame gyvenime susiduria į draugiją ateinantys žmonės, A. Veikšys sako, kad bene dažniausi nusiskundimai - dėl gydymo įstaigų. Ne dėl aptarnavimo kokybės, o dėl patekimo pas gydytojus, ištemptų grafikų.
Pasak vadovo, problemų mažėja. Opiausios iš jų susijusios su infrastruktūra: kaip vežimėlyje sėdintis neįgalusis savarankiškai gali patekti į migracijos tarnybą ir pasikeisti asmens dokumentą, pakliūti į Krašto muziejų? Ne visos pėsčiųjų perėjos ir takeliai pritaikyti neįgaliesiems. Prie problemų prisideda ir žemagrindžių autobusų poreikis.
Pasirodo, didmiesčiuose keblu rasti patalpų. Tai lemia didelė konkurencija. Be to, neįgalieji dar išsiskaido - susiburia pagal ligų pobūdį. Todėl, pavyzdžiui, atsiranda artrito arba išsėtinės sklerozės klubai. Tai sukelia problemų gaunant patalpas didmiesčiuose: „Tie žmonės visi turi fizinę negalią, juos visus vienija mūsų draugija, tačiau jie nori būti atskirai. Tada ieško patalpų. Rajonuose patalpų nestinga, tačiau žmonės kenčia dėl prasto susisiekimo.
Visgi ne visiems, baigusiems mokslus, pasiseka įsitvirtinti rinkoje, nes gaji nuostata, jog atlyginimas už darbą turi siekti 1 - 1,5 tūkst. eurų. Būtent tokia nuostata pakišo koją projektui, kurį siekta įgyvendinti viename didmiestyje. Pagal jį, svajota įkurti projektus rašančią jaunimo grupę. Jaunuoliai būtų įdarbinti, tačiau jie pradėjo nuo klausimo, ar užsidirbs po tą 1 - 1,5 tūkst.
Kalbėdamas apie bendras neįgaliųjų draugijos šventes, susibūrimus, vadovas netryško optimizmu: „Mūsų džiaugsmai - dainos ir sportas. Tačiau respublikos mastu ir tai blėsta.“ Priežastis - mažėjantis finansavimas iš valstybės biudžeto. 1,2 proc. pajamų mokesčio irgi sunku gauti, nes juos dirbantieji paprastai skiria savo darbovietei ir pan.
Anksčiau LND organizuodavo Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynes. Šįmet jos turėjo būti penkioliktosios. Bet, pasak I. Mačiuko, kažkodėl sporto fondas neskyrė lėšų, nebuvo ir kvietimo tokiam projektui.
Prieš trejus metus kilęs sumanymas rengti neįgaliųjų „Dainų šventes“ irgi liko neįgyvendintas, nes parašytus projektus kultūros institucijos atmetė. „Todėl džiaugiamės, kad savivaldybės arba verslininkai remia tokius renginius, kaip „Pabūkim laimingi“. Draugija negali paremti, kadangi riboja projektai.
Nuo sausio 1 d. „Iki šių metų mes gyvenome ir dirbome pagal projektą, kuriame nurodytos tam tikros veiklos. Viską žinojome, buvome įpratę, o dabar viskas nauja. Nežinome, kaip į šias naujoves žmonės reaguos. Rinkdavomės antradieniais ir ketvirtadieniais, tačiau žmonės galėjo ateiti ir rečiau, pagal poreikį. Akredituotas paslaugas gaunantys asmenys turės dalyvauti veiklose ne mažiau nei 4 kartus per mėnesį, jeigu tiek norinčių neatsiras, mažės finansavimas.
Visuomenės požiūris ir integracija
Visuomenės požiūris į neįgaliuosius keičiasi į gerąją pusę, tačiau vis dar pasitaiko diskriminacijos ir stereotipų. Svarbu šviesti visuomenę apie neįgaliųjų galimybes ir poreikius, skatinti jų integraciją į įvairias gyvenimo sritis.
O kaip keičiasi visuomenės požiūris į neįgaliuosius? „Keičiasi į gerąją pusę. Į žmogų vežimėlyje aplinkiniai nebežiūri kaip į „cirkininką“. Prieš 30 metų taip pasitaikydavo, - su nuoskauda prisiminė A. Veikšys. - Dabar jis priimamas kaip pilnateisis visuomenės narys. Žinoma, galbūt pasitaiko pavienių atvejų, bet globaliu mastu požiūris tikrai gerėja.
Prie problemų I. Mačiukas priskiria ir jaunimo požiūrį į draugijas. Ji bendra tiek didmiesčiams, tiek regionams. Jauni neįgalūs žmonės bando mokytis, kadangi pasikeitė komunikacijos priemonės, sustiprėjo integracija į visuomenę. Jie gerai mokosi, „nestudentauja“. Norėdami įsidarbinti, šie žmonės mieliau ieško nišų internete, o ne kreipiasi pagalbos į draugijas. „Žinoma, mūsų organizacija taip pat padeda jiems ieškotis veiklos, darbo vietų, tačiau jaunimas nebesuinteresuotas gyvai dalyvauti veikloje. Jų nedomina veikla, kurioje dalyvauja vyresnio amžiaus neįgalieji, todėl mūsų organizacija po truputį sensta“, - apgailestavo I.
„Šios problemos aiškios visame rajone. Jos sprendžiamos, gatvių infrastruktūra gerėja. Matau rajono savivaldybės administracijos geranoriškumą, išklausymą, paaiškinimus. Bendradarbiavimas vyksta, negaliu sakyti, kad kažkas kažko piktybiškai nedaro.
Slapukai ir jų naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
Sportas neįgaliųjų gyvenime
Gimėte ir augote Rokiškyje, čia įvyko ir jūsų pažintis su sportu. Nuo vaikystės buvau smalsus, judrus, stiprus. Domėjausi įvairiomis sporto šakomis. Būtent tada sportas ir tapo nebe pomėgiu, o gyvenimo dalimi. Sunkioji atletika man buvo tikras iššūkis, o kartu ir atradimas. Dalyvavau įvairiuose turnyruose, rungtyniavau su stipriais sportininkais iš kitų respublikų. Pusvidutinio 75 kg svorio kategorijoje. Šilutiškiai garsėjo savo puikia sunkiosios atletikos mokykla, ją ypač išgarsino Bronius Mačernis, kuris Lietuvoje tarp sunkiaatlečių vienas pirmųjų įvykdė SSRS tarptautinės klasės sporto meistro normą. Rokiškyje neturėjome gerų treniruočių sąlygų, glaudėmės visur, kur tik papuola, daugiausiai prie vidurinių mokyklų. Sporto meistro norma buvo vienas svarbiausių mano gyvenimo tikslų. Savo laiką dalijau dar ir būsimai savo žmonai. Teko atlikti ir tarnybą sovietų kariuomenėje. Ne, nepavyko. Ji man buvo didžiulis iššūkis, stabdė tolesnį progresą. Mus, sunkiaatlečius, tobulino dėstytojas Vytautas Leitonas, pasitreniruodavau ir su KPI sunkiaatlečiais, kurie turėjo geras sąlygas. Norėjau dalytis žiniomis, padėti augti kitiems. 1984-1990-aisiais dirbote Rokiškio rajono kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku, 1990-1995-aisiais - rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoju, 1995-1997-aisiais - savivaldybės administracijos sporto organizatoriumi, 1997-2019-aisiais - Kūno kultūros ir sporto centro direktoriumi. Kiekvienas etapas buvo savitas. Pas mus sportinį kelią pradėjo šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys, 2012 m. Mūsų KKSC užsiaugino ir stiprius krepšininkus vaikinus, kurių du - Šarūnas Vingelis ir Gintautas Matulis - padėjo Lietuvos 3×3 krepšinio rinktinei iškovoti istorinius bronzos medalius 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Rokiškis garsėjo ir savo ledo ritulininkais. Savo darbo karjerą vadinčiau gana sėkminga. Tai buvo nuostabūs metai, kupini entuziazmo ir tikėjimo. Visi jautėme, kad kuriame naują Lietuvos sporto istorijos puslapį. Vis dėlto neramina kvalifikuotų specialistų stoka, ypač mažesniuose miesteliuose. Visada palaikau ir tikiu Pranciškaus Eigmino atminimu bei jo darbais. Štangos nekilnoju, bet žinau, kaip sumažinti sveikatos rizikas. Vis dar sportuoju kartu su neįgaliaisiais. Ar jūsų vaikai irgi pasuko sporto keliu? Jaunesnioji dukra Elinga visada buvo ir dabar yra aktyvi, sportiška. Ji studijavo Lietuvos edukologijos universitete kūno kultūrą, o dabar dirba Rokiškio lopšelyje-- darželyje „Nykštukas“ judesio korekcijos specialiste. Visi vaikai skirtingi ir tobuli. Vienuolikmetis anūkas Radvilas jau lanko šaudymo pratybas, o 14-metis Denas, per treniruotes įgijęs sambo įgūdžių, dabar yra aktyvus Šaulių sąjungos narys.
Svarbu
Vienatvė - žudo, tiesiogine to žodžio prasme, pastebi mokslininkai, ir ji tampa didžiule problema visame pasaulyje. Jungtinėje Karalystėje maždaug milijonas žmonių, vyresnių nei 65 m., teigia beveik visada besijaučiantys vieniši. Iš jų net 40 proc. C. Prieš keletą metų Lietuvą sudrebino nerimą kelianti statistika apie tai, kad tėvai savo vaikams skiria tik 7 minutes per parą. Kiek laiko suaugusieji praleidžia su savo tėvais? S. Skvernelio Vyriausybė neseniai paskelbė šešių struktūrinių reformų paketus švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse.
tags: #feisbukas #rokiskio #neigaliuju #draugija