Paauglių tėvai vis dažniau išgirsta apie narkotikų paplitimą mokyklose, jaunimo laisvalaikio erdvėse. Neraminančiais signalais tampa iš kažkur atsiradę nauji draugai, vėlyvi grįžimai namo, nuolatinis pinigų trūkumas. Ilgiau vartojant sutrinka miegas, apetitas, pastebimas sąmonės sutrikimas, apsvaigimas, pablogėja nuotaika. Vartojant narkotikus žalojama fizinė ir psichikos sveikata. Pažeidžiami vidaus organai, jų sistemos, paūmėja lėtinės ligos. Elgesys tampa neprognozuojamas, pavojingas sau ir aplinkiniams.
Be abejo, įtarę vaiką svaiginantis, tėvai bando su juo kalbėtis, izoliuoti nuo draugų, tačiau tai toli gražu ne visada padeda. Beje, patys paaugliai nelinkę kreiptis pagalbos. Ilgą laiką vartodami narkotikus jie įpranta meluoti, manipuliuoti, siekia naujų pojūčių, įgyja didelį vartojančių draugų ratą. Tėvai dažniausiai išgirsta „man viskas gerai“.
Paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir piktnaudžiavimas (alkoholis, tabakas, elektroninės cigaretės, marihuana ir kt.)
Pasak B. Nastopkaitės, vaikų psichiatro konsultacija reikalinga, jei stebimi nuotaikos, emocijų, elgesio, miego sutrikimai, paauglys atsisako keisti gyvenimo būdą, toliau svaiginasi. Asmens sveikatos klinikos vaikų gydytoja psichiatrė akcentuoja, kad paaugliams, vartojantiems narkotikus, labai svarbi psichologo pagalba, socialinių įgūdžių ugdymas. Svarbu išmokyti laikytis režimo, užsiimti prasminga veikla, vengti vartojančių draugų. Gydymo trukmė individuali, priklauso nuo vartojamos medžiagos, vartojimo stažo.
Priklausomybės priežastys ir pasekmės
Klaipėdos priklausomybės ligų centro vaikų ir paauglių psichiatrė Banga Nastopkaitė pabrėžė, kad už vaiko elgesį pirmiausia atsakingi tėvai, tačiau dauguma vaikų, įnikusių į alkoholį ar kitus kvaišalus, auga nedarniose ar nepilnose šeimose, kuriose vaiko poreikiai yra nepatenkinti arba tenkinami netinkamai. Psichikos sveikatos specialistai vieningai sutaria, kad svarbiausias darnios šeimos rodiklis - ar vaikas jaučiasi reikalingas ir laimingas namuose. Jei jaučiasi nelaimingas, tai labai tikėtina, kad ieškos laimės pojūčio kitur, o ne pozityviuose santykiuose su žmonėmis. Tariamą laimę vaikas atranda pavartojęs alkoholio, tam tinka narkotikai ar kitos svaiginančios medžiagos, kurios vaiką bent laikinai atitraukia nuo nemalonios realybės.
Deja, iliuzija veikia laikinai, greitai išsisklaido, o tikrovė ima atrodyti dar skaudesnė. Laikui bėgant norint užslopinti vidinį skausmą reikia dar didesnės svaigalų dozės ir aštresnių pojūčių. Taip vystosi priklausomybė.
Taip pat skaitykite: Priverstinio hospitalizavimo apžvalga
Specialistai pažymi, kad dažniausiai į narkotikus linksta vaikai, augantys šeimose, kuriose nėra jokios kontrolės arba vyrauja perdėta vaiko elgesio kontrolė. Taip pat riziką ieškoti nusiraminimo svaigaluose turi vaikai, kuriais tėvai nepasitiki ir kurio norų bei interesų negerbia. Kitos priežastys, galinčios pastūmėti vaiką svaigintis, - bendraamžių įtaka, brendimo krizė, lengvai prieinami narkotikai ir alkoholis.
Psichiatrė B. Nastopkaitė pastebėjo, kad šiame laikmetyje auga vaikų karta, kurių tėvai vartojo ar tebevartoja kvaišalus. Jei vaikas girdi, kaip tėvas ar motina giriasi, jog jaunystėje bandė „žolės“ ir narkomanu netapo, tai vaikas ir suvokia, kad narkotikai nėra pavojingi, svarbu vartoti „su protu“. Būna atvejų, kai narkotikus vartojantį vaiką pas psichiatrą atveda mama, kuri pati nuolat rūko „žolę“ ir savo elgesiui yra visiškai nekritiška.
Priverstinis gydymas: ar tai įmanoma?
Suaugusiems asmenims, priklausomiems nuo narkotikų ar alkoholio, padariusiems nesunkius nusikaltimus, teismo sprendimu gali būti taikomas nurodymas gydytis, o jei asmuo atsisako, paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Tokia dalinai priverstinio gydymo praktika viltis yra pateisinusi, nes nemažai priklausomų žmonių, nors ir nenorėdami gydytis, patekę į reabilitacinę bendruomenę ar gydymo programą, keičia požiūrį į priklausomybę bei savo elgseną, sąmoningai atsisako narkotikų ir ima keisti gyvenimo būdą.
Nusikalstantys vaikai priverstinai yra nukreipiami į socializacijos centrus, tačiau, specialistų nuomone, ši priemonė nesprendžia vaiko priklausomybės nuo svaigalų problemos, kartu ir jo destruktyvios elgsenos. Šiuo metu diskutuojama dėl priverstinio vaikų gydymo, tačiau terminas „priverstinis“ gąsdina atsakingus už vaiko teises specialistus. Kauno priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja, psichologė Žaneta Žalkauskaitė pastebėjo, kad nereikėtų bijoti šio termino, nes vaikas nesuvokia savo elgesio pasekmių ir įpareigojimas dalyvauti sveikimo ir reabilitacijos programoje vietoj socializacijos centro būtų gera alternatyva priklausomiems nuo svaigalų nepilnamečiams.
Svetlana Zaivej teigė, kad apie pagalbą į priklausomybių liūną įklimpusiems vaikams kalbama daug, tačiau realių veiksmų atsakingų institucijų darbuotojai nesiryžta daryti. Kaimyninėse šalyse, pvz., Suomijoje, Latvijoje, jau senokai veikia specializuotos programos, teikiančios kompleksinę pagalbą šeimai ir įpareigojančios vaikus gydytis, tačiau pas mus delsiama pasinaudoti teigiama kaimynų patirtimi.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti paauglių atsakomybę
Pagalbos būdai ir prevencija
B. Psichiatrė primena, kad artimieji turėtų skatinti ir motyvuoti paauglius gyventi sveikai ne tik žodžiais, bet ir savo pavyzdžiu. Svarbu, kad jauni žmonės užsiimtų mėgstama veikla, džiaugtųsi rezultatais, turėtų artimų draugų, nebijotų prašyti pagalbos, palaikymo. Labai svarbu išmokti tvarkytis su stresu, netektimis, nebijoti apie tai kalbėti.
Psichiatrės nuomone, visokios paskaitos, į kurias jaunuoliai vedami vos ne prievarta, nėra efektyvios. „Jų gyvenimas vyksta internete, socialiniuose tinkluose, todėl, manau, informaciją turėtų gauti iš ten. Galėtų paaugliams svarbūs žmonės pasisakyti apie sveiką gyvenimo būdą, pomėgius, veiklas, svajones, motyvuoti jaunuolius siekti įvairių prasmingų tikslų, gal net padėti juos įgyvendinti“, - svarsto B. Taip pat reikėtų siekti visiško narkotikų pardavimo ir vartojimo netoleravimo, paneigti mitus, kad vartojimas gali būti nepavojingas.
Pasak psichiatrės B. Nastopkaitės, tėvai ar globėjai pirmiausia turėtų ramiai pasikalbėti su vaiku ir bandyti išsiaiškinti, kas darosi, kokias narkotines medžiagas vartojo, ir kartu su vaiku tartis, kaip užkirsti kelią svaiginimuisi. Jei tai buvo vienkartinis pabandymas, gali pakakti geranoriško pokalbio ir vaikas supras, kad jo eksperimentavimas su kvaišalais buvo neteisingas.
Jei narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimas tęsiasi ilgesnį laiką, būtina specialisto konsultacija. B. Nastopkaitė teigė, jog tėvai neretai elgiasi neteisingai, kai su pykčiu ir grasinimais vaiką verčia kreiptis į specialistą ar gultis į stacionarą. Jei vaikas ir sutinka, tokio gydymosi rezultatas dažniausiai būna niekinis. Bandydami įkalbėti vaiką kreiptis pagalbos, tėvai savo elgesiu ir žodžiais turėtų parodyti, kad vaikas jiems yra svarbus, jog jie yra susirūpinę ir siekia padėti. Sėkmingo gydymosi rezultatas dažniausiai pasiekiamas tada, kai vaikas, nors ir nenorom, pats išreiškia sutikimą gydytis.
Jei vaikas kategoriškai atsisako kreiptis į psichiatrą ar psichologą arba neigia akivaizdų narkotikų vartojimo faktą, pasak B. Nastopkaitės, tėvai turėtų patys kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kad išsiaiškintų, kaip toliau elgtis su vaiku.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie paauglių komunikaciją internete
Psichologė Ž. Žalkauskaitė išsakė nuomonę, kad kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus nėra populiaru, ypač dėl vaikų girtavimo ar narkotikų vartojimo. Tėvai nepripažįsta savo atsakomybės bei klaidų ir bando vaiką „auklėti“ patys. Poveikio priemonės dažniausiai būna negatyvios, o tai dar labiau supriešina vaiką su tėvais ir atitolina pagalbos galimybes.
Kur kreiptis pagalbos?
Tėvai, globėjai arba artimieji, įtarę, kad vaikas eksperimentuoja arba žalingai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, gali atvykti pasikonsultuoti su mūsų centro vaikų ir paauglių skyrių specialistais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Konsultacijos vyksta:
- Vaikų dienos stacionaro skyriuje Vilniuje (Šlaito g. 14)
- Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyriuje Kaune (Giedraičių g. 8)
- Vaikų dienos stacionaro skyriuje Klaipėdoje (Jaunystės g. 4)
Galite skambinti telefonu 0 46 43 31 66 ir susitarti dėl jums patogaus susitikimo laiko.
Jaunuoliams ir jų tėvams / globėjams teikiamos gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo, ergoterapeuto konsultacijos, skatinamas pozityvus bendravimas tarp šeimos narių, sudaromas ilgalaikis pagalbos planas. Šis planas apima psichikos sveikatos gerinimą ir svarbias šeimos gyvenimo sritis - šeimos santykio stiprinimą, užimtumą ir laisvalaikį, profesinį orientavimą, teisinių klausimų sprendimą.
Adresai:
- Šlaito g. (Vilnius)
- Giedraičių g. (Kaunas)
- Jaunystės g. (Klaipėda)
- Tinklų g. (Klaipėda)
tags: #priverstinis #paaugliu #nuo #priklausomybiu #gydymas