Priverstinis Hospitalizavimas Lietuvoje: Psichikos Sveikatos Įstatymo Analizė

Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus sveikatos dalis, o tinkamas teisinis reguliavimas yra būtinas siekiant užtikrinti kokybišką ir prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą.

Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, paskelbtas Žin., 1995, Nr. 53-1290, i. k. Nr. XIII-1906, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 1995 m. birželio 6 d. Nr. 1 straipsnis ir 2 straipsnis, yra esminis teisės aktas, reglamentuojantis psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje. Šis straipsnis skirtas išanalizuoti naujausią įstatymo redakciją, aptariant svarbiausius pakeitimus, problemas ir perspektyvas.

Teisinis Pagrindas

Šie teisės aktai sudaro teisinį pagrindą psichikos sveikatos priežiūrai Lietuvoje, nustatydami specialistų teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat pacientų teises ir priežiūros tvarką:

• Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 1995, Nr. 53-1290);
• Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas (Žin., 1997, Nr. 30-711);
• Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas X-1070 „Dėl psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1572);
• Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Žin., 2009 Nr. 145-6425);
• Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymas (Žin., 2001 Nr. 62-2224);

Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. V-601 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3514);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-577 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 114:2005 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 90-3384);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. V-583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 96-3400);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 751 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, schematizuotos psichiatrinės apžiūros ir psichikos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 112-3118);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 133 „Dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr.

Priverstinis Gydymas: Būtina Pagalba Ar Teisių Suvaržymas?

Priverstinis gydymas yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų psichikos sveikatos priežiūros srityje. Specialistai, visuomenė ir pacientų organizacijos nesutaria, ar priverstinis gydymas yra būtinas, ar jis pažeidžia žmogaus teises.

Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė teigia, kad priverstinis gydymas prieštarauja Neįgaliųjų teisių konvencijai, pabrėždama, kad žmogus į ligoninę turi būti guldomas tik su jo sutikimu. Ji taip pat akcentuoja, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai pats žmogus aktyviai dalyvauja gydymo procese, ir pabrėžia būtinybę atskirti hospitalizacijos ir gydymo sąvokas.

Taip pat skaitykite: Paauglių priklausomybės

Tačiau VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Ona Davidonienė teigia, kad pasaulyje nėra šalies, kurioje tam tikromis aplinkybėmis nebūtų taikomas priverstinis psichikos ligomis sergančių žmonių gydymas.

Numatyta, kad priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas be teismo sprendimo galimas iki trijų darbo dienų, o į teismą reikės kreiptis per 48 val. nuo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pradžios. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį į įstatymo spragas, pavyzdžiui, situaciją, kai paciento būklė pablogėja po dviejų parų, o jo ilgiau laikyti gydymo įstaigoje negalima.

Nepilnamečių Teisės: Nauji Iššūkiai

Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme yra pasikeitimų ir dėl nepilnamečių teisių. Anksčiau reikėjo tėvų sutikimo gydyti vaiką, tačiau dabar situacija tapo sudėtingesnė. Atsirado nuostata, kad nepilnametis pacientas gali būti hospitalizuotas gavus vieno iš tėvų sutikimą, bet tik kai nėra kito iš tėvų prieštaravimo.

O. Davidonienė atkreipia dėmesį į tai, kad medikai turėtų ieškoti kito iš tėvų kontaktų ir klausti, ar jis neprieštarauja, net jei tėvai yra išsiskyrę ir jo buvimo vieta nežinoma. Įstatyme neapibrėžta, ką medikai turėtų daryti, jei tėvo neranda.

Be to, numatyta, kad nepilnametis pacientas nuo 16 metų gali būti hospitalizuotas tik su jo sutikimu.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Teisėjo Dalyvavimas Priverstinės Hospitalizacijos Procese

Naujajame įstatyme reikalaujama, kad teisėjas, priimdamas sprendimą dėl priverstinės hospitalizacijos, privalo pacientą matyti. Tačiau lieka neaišku, ką daryti su ūmios būsenos pacientais, kurių negalima nuvežti į teismą.

Įstatyme numatyta, kad teisėjas turi atvykti į medicinos įstaigą arba reikia užtikrinti susisiekimą vaizdo ryšio priemonėmis. Tačiau tokios ryšio sistemos nėra, o Teismų taryba pripažįsta, kad prijungti psichiatrijos ligonines prie esamos nuotolinio veikimo sistemos būtų sudėtinga.

Įgyvendinamieji Teisės Aktai: Detalizavimo Būtinybė

Seimui priėmus naująjį Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą buvo numatyta parengti daug įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie detaliau aprašytų atskiras konkrečias tvarkas, tarp jų - priverstinio hospitalizavimo. Deja, apie tai prisiminta paskutiniu momentu ir jų parengti nespėta. Specialistai siūlo kai kurių įstatymo straipsnių įsigaliojimą laikinai atidėti. Jei to nebus padaryta, medikai įspėja: gali kilti painiava.

Pirminiame įstatymo įgyvendinamojo teisės akto variante buvo absurdiškų siūlymų, pavyzdžiui, kad dėl priverstinio gydymo gali kreiptis bet kas - pavyzdžiui, kaimynas. Tokiu atveju gydytojai psichiatrai, gavę kaimynų skundą, privalėtų per kelias valandas nuvažiuoti į vietą, susirasti besikreipusį kaimyną, paklausti jo, paskui jo kaimyno, ar tiesa, kad žmogus elgiasi neadekvačiai. Gydytojas būtų priverstas dirbti „detektyvu“.

Alternatyvios Sąvokos: Priverstinis Gydymas Ar Būtinoji Psichosocialinė Pagalba?

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis mano, kad, kalbant apie priverstinį gydymą, derėtų keisti kai kurias sąvokas. Jis teigia, kad žodis „priverstinis“ yra bauginantis, turintis neigiamą atspalvį, ir siūlo jį keisti į „būtinoji psichosocialinė pagalba“, tuomet visuomenė į ūmios būsenos psichikos sutrikimą turinčių žmonių gydymą žiūrėtų pozityviau.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Psichoterapijos Svarba: Mažiau Medikamentų, Daugiau Psichoterapijos

Pasaulio sveikatos organizacija psichoterapiją išskiria kaip vieną iš privalomų ir labai svarbių modernios psichikos sveikatos priežiūros komponentų, be kurio neįmanoma reali pacientų teisių apsauga ir jų gyvenimo kokybės gerinimas.

Naujajame įstatyme numatyta, kad medikamentinis gydymas bus skiriamas tik kraštutiniu atveju, kai nepadės nemedikamentinės priemonės - psichologinis konsultavimas ir psichoterapija. O. Davidonienės teigimu, tai išties labai teisinga nuostata, bet nereiškia, kad medikamentai tampa nebesvarbūs gydant sunkių psichikos sutrikimų turinčius žmones.

D. Juodkaitė sutinka, kad psichoterapijos psichikos sutrikimų turintiems žmonėms reikia daugiau, tik, pasak jos, lieka neaišku, kaip veiks įstatyme numatytas minimalios intervencijos principas.

Pacientų Teisių Suvaržymas: Judėjimo Ribojimas ir Vaizdo Stebėjimas

Naujajame įstatyme detaliau aptartos psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių žmonių teisės ir jų suvaržymo pagrindai, reglamentuotas vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Gydytojas gali paskirti judėjimo suvaržymą, o jei reikia skubiai, kol žmogus bus atvežtas iki gydymo įstaigos arba kol pacientą pamatys gydytojas psichiatras, sprendimą gali priimti ir greitosios pagalbos medikai ar skyriaus slaugytojas. Bet tai galioja tik psichiatrijos stacionarams. Socialinės globos įstaigų darbuotojams kyla klausimų, kaip elgtis, jei žmogaus būklė staiga paūmėja, jis tampa agresyvus, sujaudintas.

Nuostata dėl fizinio suvaržymo kelia daug nerimo pacientų teisių gynėjams. D. Juodkaitė kategoriškai tam nepritaria, teigdama, kad tai labiausiai riboja žmogaus teises.

Naujai priimtame įstatyme apibrėžta ir tai, kurios patalpos psichiatrijos stacionare gali būti stebimos vaizdo kameromis. O. Davidonienė teigia, kad prevencijai tai labai svarbu.

Atstovavimas Asmeniui: Naujos Galimybės

Naujajame įstatyme daugiau dėmesio skiriama psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens atstovavimui. Pagal patvirtintą tvarką, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga hospitalizuoto psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens prašymu privalės padėti jam susisiekti su savo atstovu, artimaisiais ar pagalbą priimant sprendimus teikiančiu asmeniu.

Priverstinai gydomas ir su tokiu sprendimu nesutinkantis pacientas turi teisę prašyti trijų nepriklausomų ekspertų išvados - jie nustatys, ar žmogų reikėjo priverstinai gydyti. Vis dėlto, pasak O. Davidonienės, ir ši nuostata nėra tinkamai reglamentuota.

D. Juodkaitė įsitikinusi, kad galimybę gauti nepriklausomų ekspertų išvadas turėtų užtikrinti valstybė, o ne pats pacientas.

Narkologinės Priežiūros Integravimas

Nuo gegužės 1-osios panaikintos nuostatos dėl narkologinės įskaitos, nustoja galioti Narkologinės priežiūros įstatymas, visa narkologinė pagalba apibrėžta Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme.

Visuomenės Psichikos Sveikata: Informacijos Sklaida ir Prevencija

O. Davidonienė pasidžiaugia, kad naujajame įstatyme atsirado sąvoka „visuomenės psichikos sveikata“, numatytos priemonės informacijai apie psichikos sveikatą skleisti.

Įstatyme numatyta, kad medikų pateikiama informacija turi būti pritaikyta kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, suvokimo lygį.

Europos Žmogaus Teisių Teismo Jurisprudencija

Straipsnyje analizuojama psichikos sutrikimų turinčių asmenų priverstinio hospitalizavimo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvos ir kitų valstybių kontekste. Pateikiama analizė remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, o ypač 1979 m. Winterwerp v. Netherlands byloje suformuotais teisėto priverstinio hospitalizavimo kriterijais.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje yra įtvirtinta, kad niekam negali būti atimta laisvė, išskyrus kai (be kitų atvejų) sulaikomi „psichiškai nesveiki“ asmenys.

Winterwerp v. Netherlands bylos sprendime pirmą kartą buvo suformuoti trys kriterijai, kuriais remiantis konstatuojama, kad asmuo pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies (e) punktą gali būti teisėtai priverstinai hospitalizuojamas.

1. Pirmasis kriterijus - objektyvių medicininių duomenų apie pablogėjusią asmens psichikos sveikatą nustatymas. Šis kriterijus reikalauja, kad būtų tinkamai įrodoma, jog asmuo yra „psichiškai nesveikas“ (turintis psichikos sutrikimą). Patvirtinus psichikos sutrikimo atvejį, atsiranda formali galimybė (esant visų sąlygų visumai) tokį asmenį priverstinai hospitalizuoti, suvaržyti jo laisvę bei asmens neliečiamybę, ir priešingai - nepatvirtinus psichikos sutrikimo fakto, asmuo formaliai nebūtų laikomas „psichiškai nesveiku“ bei negalėtų būti priverstinai hospitalizuojamas.
2. Antrasis kriterijus - psichikos sutrikimo sunkumas, kuris reiškia asmens psichikos būklės pablogėjimą tokiu laipsniu, kuris pateisintų priverstinio asmens izoliavimo būtinybę. EŽTT precedentų teisėje psichikos sutrikimo sunkumas yra tiesiogiai sietinas su asmens pavojingumo sau ir aplinkiniams požymiais. Teisės aktai paprastai nereglamentuoja, kokiais požymiais remiantis turi būti įvertinamas asmens veiksmų pavojingumas. Pareiga įrodyti asmens psichikos būklės pablogėjimo sunkumą, t.y. jo pavojingumą, tenka gydytojams psichiatrams.
3. Trečiasis kriterijus garantuoja asmens teisės į laisvę atstatymą, kai tokios laisvės ribojimas tampa neproporcingas pablogėjusios asmens psichikos būklės sunkumui. Priverstinai hospitalizuotas asmuo gydymo įstaigoje turi būti laikomas tol, kol jo psichikos sutrikimas ir jo sunkumas to neišvengiamai reikalauja.

tags: #priverstinis #hospitalizavimas #psichikos #sveikatos #istatymas