Socialinis modelis yra daugiaplanė koncepcija, apimanti įvairias sritis - nuo verslo iki socialinės įtraukties. Šiame straipsnyje išnagrinėsime socialinio modelio apibrėžimą, jo pagrindinius aspektus ir pavyzdžius, atkreipiant dėmesį į socialinio verslo koncepciją ir socialinį neįgalumo modelį.
Socialinis verslas: apibrėžimas ir esmė
Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.
Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus: verslumo (nuolatinė ūkinė komercinė veikla), socialinį (socialinių tikslų siekimas) ir valdymo (ribotas pelno paskirstymas, skaidrus valdymas).
Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo.
Socialinio verslo plėtra Lietuvoje
Nors Lietuvoje socialinis verslas yra dar mažai žinomas, trūksta geros praktikos pavyzdžių, stokojama skatinamųjų ir finansinės paramos priemonių, faktiškai socialinių verslų skaičius šalyje nuolat auga.
Taip pat skaitykite: Pamokos iš Lenkijos socialinio modelio
2015 m. balandžio 3 dieną Ūkio ministras įsakymu patvirtino Socialinio verslo koncepciją.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.1 krypties, 1.1.5 darbo, 4 punktu „Laipsniškas viešųjų paslaugų perdavimas socialinio verslo subjektams, pritaikant individualias partnerystės priemones: viešieji pirkimai; koncesija; viešojo ir privataus subjektų partnerystė“, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje sudaryta darbo grupė 2018 m. pabaigoje parengė Rekomendacijas dėl laipsniško viešųjų paslaugų perdavimo socialinio verslo subjektams modelių.
Rekomendacijos nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms rekomenduojamus viešųjų paslaugų teikimo perdavimo socialinio verslo subjektams būdus.
Socialinio verslo koncepcijoje įtvirtintas socialinio verslo apibrėžimas leidžia aiškiau įžvelgti skirtumus tarp socialinio verslo ir jau įtvirtinto socialinių įmonių apibrėžimo, pateikto Socialinių įmonių įstatyme.
Socialinio verslo modelio kūrimas
Verslo modeliui sukurti ir aprašyti naudosime visame pasaulyje populiarų įrankį - business model canvas. Šis įrankis yra šiek tiek patobulintas socialiniam verslui, kad atlieptų socialinio verslo dvilypę prigimtį - socialinio poveikio ir komercinės-ekonominės veiklos sintezę.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinis modelis: tikslai ir perspektyvos
Socialiniams verslininkams ši užduotis - aiškiai ir suprantamai papasakoti savo verslo modelį - gali pasidaryti dvigubai didesniu iššūkiu.
Svarbiausi verslo modelio elementai:
- Vertės pasiūlymas: Kokią vertę mes kuriame savo tikslinei auditorijai? Kitas žingsnis, įvardinti, kaip žinosite, ar pasiekėte ir išpildėte savo poveikio vertės pasiūlymą.
- Tiksliniai segmentai: Kam kuriate vertę? Kas susiduria su jūsų sprendžiama problema? Kas pirks jūsų prekes ar paslaugas?
- Sklaidos kanalai: Kaip jūs pasieksite savo klientus ir bendrausite su tikslinėmis auditorijomis?
- Ryšiai su klientais: Kokį ryšį norite kurti su naudos gavėjais? Kokį santykį kursite su savo klientais?
- Pajamų šaltiniai: Modelyje įvardinkite visus savo pajamų šaltinius ir nurodykite jų svorius procentais.
- Resursai: Apibūdina apčiuopiamus ir neapčiuopiamus dalykus, be kurių jūsų verslo modelis negalėtų veikti.
- Pagrindinės veiklos: Nusako dalykus, kuriuos jūsų organizacija turi padaryti, kad sukurtų žadamą vertę tikslinėms auditorijoms.
- Partnerystės: Detalizuoja visus jūsų organizacijos tiekėjus, bendrininkus, bendrakūrėjus, pagalbininkus.
- Išlaidos: Modelyje įvardinkite visas savo patiriamas išlaidas ir nurodykite, kiek procentų kaštų kiekviena sudaro.
Socialinis neįgalumo modelis
Socialinis neįgaliųjų modelis - tai požiūris į pasaulį, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama visuomenės sukurtoms kliūtims šalinti, o ne tikėtis, kad patys žmonės prisitaikys.
Šiame modelyje pabrėžiama, kad dėl savo negalios kaltas ne pats asmuo, o visuomenės sistemos ir struktūros, kurios neleidžia jam visapusiškai dalyvauti.
Šalinant kliūtis ir didinant galimybes neįgaliesiems, visi gali gauti naudos iš aktyvesnio dalyvavimo ir įtraukties į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Šeimos parama Lenkijoje
Šis modelis plačiai pripažįstamas kaip būdas nukreipti dėmesį nuo medicininių ar labdaros modelių, kurie linkę pabrėžti neįgaliųjų ribotumą, užuot atsižvelgus į socialines ar aplinkos kliūtis, su kuriomis jie susiduria.
Socialinis negalios modelis buvo naudojamas kuriant ir reformuojant įstatymus, politiką ir paslaugas, kurios orientuotos į paramą neįgaliesiems ir jų poreikiams.
Jis taip pat plačiai pripažįstamas kaip būdas kovoti su neįgaliųjų stigmatizacija ir diskriminacija visuomenėje.
Socialinis neįgalumo modelis yra pagrindinė didesnio judėjimo už neįgaliųjų teises, kuriuo siekiama užtikrinti lygias teises ir galimybes neįgaliesiems, sudedamoji dalis.
Šį modelį naudoja aktyvistai, mokslininkai, teisininkai ir politikos formuotojai, siekdami, kad būtų priimti įstatymai ir politika, kurie padėtų neįgaliesiems gauti paslaugas ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Advokatai aktyviai dirba, kad būtų kuriamos prieinamesnės bendruomenės, gerinant transporto paslaugas, prieinamus būstus ir technologijas, veiksmingas bendravimo priemones ir kt.
Socializacijos modelis
Socializacija tai procesas, kurio metu kiekvienas asmuo, perima visuomenės vertybes, taisykles, išmoksta elgtis, įgyja reikalingus įgudžius ir tampa tos visuomenės nariu.
Socialinio darbo, tiek socialinių paslaugų tikslas yra vienas ir tas pats: atkurti, padėti palaikyti asmens santykius su šeima, visuomene, kai jis pats jau nepajėgia to padaryti.
Kiekvienas socialinio darbo modelis turi savo požiūrį į klientą, jo problemas ir problemų sprendimų būdus. Vienas iš tokių modelių yra Socializacijos socialinio darbo teorijos modelis. Tai vienas iš kelių socialinio darbo modelių, kurio teorijos pagrindas yra E. Eriksono epigenetinis modelis, Margaret Mead sąvokos reikšmė ir individualybė, sociologijos kontekste. John Dewy pažinimo procesas. Sistemų teorija, žmogaus motyvacijos sąsajos su įvykiais ir grįžtamasis ryšys.
Daug psichologijos ir sociologijos mokslininkų, kaip teigia G. Kvieskienė socializacija išskiriama į dvi rušis tai pirminę ir antrinę.
- Pirminė socializacija trunka nuo individo gimimo iki socialiai brandžios asmenybės.
- Antrinė socializacija tai asmenybės persitvarkymas, jos socialinės brandos perioduose.
Pirminė socializacija vyksta ankstyvaisiais žmogaus gyvenimo metais. Ji pati svarbiausia, nes šiuo metu susiformuoja visos bazinės asmens vertybinės nuostatos, įgūdžiai, įsitikinimai ir t.t. Taigi pirminė socializacija ir asmens vystymasis vaikystėje yra ypatingai svarbūs individui, nes tai yra pamatai būsimajam socialiniam gyvenimui.
Apibendrinant antrinė socializacija - tai asmens prisitaikymas viešojoje socialinėje aplinkoje ir trunka visą gyvenimą.
Biopsichosocialinis modelis
Biopsichosocialinis modelis - tai supratimas, jog žmogaus sveikata priklauso nuo biologinių (genetinių, fiziologinių, biocheminių), psichologinių (elgesio, nuotaikų, asmenybės savybių) ir socialinių (šeimos, kultūros, sveikatos priežiūros sistemos ir politikos, ekonomikos ir kt.) priežasčių.
Jis taip pat teigia, kad sveikatai svarbu ne tik pačios ligos nustatymas ir gydymas, bet ir sveikatos stiprinimo bei prevencijos priemonės, kad liga neištiktų (iki ligos), ir tinkama reabiliacija bei sveikatos stiprinimas po to, kai gydymas baigtas (po ligos), taip pat visuose trijuose - bio, psicho ir socio - sluoksniuose.
8-11 m. Vaikų maitinimą aiškinantis biopsichosocialinis modelis teigia, jog svarbu atsižvelgti į aplinkos veiksnius (kur ir kada valgoma, kokie žmonės valgo kartu); susijusias ligas ir rizikos veiksnius (alergijas, maisto produktų netoleravimą, maistą ribojančias ligas ir pan.); vaiko valgymo ypatybes (mėgiamą maistą, buvusias valgymo patirtis, pomėgius ir pan.); maitinimo sunkumus (žinomus ir maitintojų patiriamus sunkumus, kartu su maitinančio žmogaus interpretacija ir reakcija į jį); prastus maitinimo rezultatus (vėl, kartu su maitinančio žmogaus interpretacija apie potencialias pasekmes); valgymo grafiką ir maitinimo įpročius (kokia įprastinė rutina, kodėl ji yra tokia ir kaip ji veikia ir valgantį, ir gaminantį, ir maitinantį); žmogaus, kuris prižiūri vaiką, ypatybes.
tags: #socialinis #modelis #kas #yra