Psichikos sveikatos sutrikimai yra viena iš opiausių šių dienų socialinių problemų visame pasaulyje. Ši problema turi didžiulį poveikį ne tik asmens sveikatai, bet ir jo socialinei gerovei, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais.
Deja, dėl neigiamo visuomenės požiūrio, ne visada geranoriškai nusiteikusių darbdavių ir nepritaikytos aplinkos dirba labai nedaug tokią negalią turinčių žmonių. „Įsidarbinti turintiems psichikos ar intelekto negalią nelengva ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichikos negalią turinčių žmonių įsiliejimo į Lietuvos darbo rinką galimybės ir didžiausi iššūkiai, aptariant socialines paslaugas, darbdavių požiūrį ir įstatymų niuansus.
Psichikos Negalia: Samprata Ir Charakteristikos
Psichikos negalia apima mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimus, kurie apsunkina žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Psichikos negalia daro žmogų iš dalies neįgalų, nes paveikia jo darbingumą, santykius su kitais žmonėmis ir trukdo rūpintis savimi.
Asmenys, turintys psichikos negalią, gali susidurti su įvairiais sunkumais:
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
- Socialinė izoliacija: Stigma ir diskriminacija gali lemti, kad asmenys vengia socialinių kontaktų ir jaučiasi atskirti nuo visuomenės.
- Darbo paieškos sunkumai: Darbdaviai dažnai įtariai žiūri į kandidatus su psichikos negalia.
Socialinio Darbo Principai Ir Metodai
Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su psichikos negalią turinčiais asmenimis, tenka ypatingai svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir integraciją į visuomenę.
Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje:
- Orientacija į asmenį: Socialinis darbas turi būti pritaikytas individualiems asmens poreikiams ir tikslams.
- Įgalinimas: Asmenys turi būti įgalinti priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti jiems svarbiose veiklose.
- Socialinė įtrauktis: Siekiama, kad asmenys būtų integruoti į visuomenę ir turėtų galimybę dalyvauti visose jos srityse.
- Bendradarbiavimas: Socialinis darbas apima bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą asmeniui.
Socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo asmens poreikių ir situacijos. Kai kurie iš jų:
- Individualus konsultavimas
- Šeimos terapija
- Grupės terapija
- Kognityvinė elgesio terapija (KET)
- Psichosocialinė reabilitacija
- Alternatyvioji komunikacija
- Meninės veiklos taikymas
Psichikos Dienos Stacionarai Ir Socialinis Darbas
Psichikos dienos stacionarai yra svarbi grandis teikiant pagalbą psichikos negalią turintiems asmenims. Čia asmenys gali gauti įvairias paslaugas, tokias kaip:
- Psichiatrinė priežiūra
- Psichologinė pagalba
- Socialinis darbas
- Užimtumo terapija
Socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos dienos stacionare, psichikos negalią turintiems asmenims teikia emocinę paramą ir palaikymą kasdieniais klausimais, tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis, įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Tyrimai rodo, kad psichikos dienos stacionaruose teikiamos paslaugos yra naudingos asmenims su psichikos negalia. Jos padeda pagerinti jų emocinę būseną, socialinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę.
Deinstitucionalizacija Ir Socialinis Darbas Bendruomenėje
Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje.
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese:
- Padeda asmenims pereiti iš institucinės globos į gyvenimą bendruomenėje.
- Koordinuoja paslaugas ir užtikrina, kad asmenys gautų reikiamą pagalbą.
- Teikia paramą asmenims ir jų šeimoms.
- Šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Įdarbinimo Su Pagalba Paslauga
Proto ir (ar) psichikos negalią turintiems žmonės, kurie nori dirbti, atspirties tašku gali tapti įdarbinimo su pagalba paslauga. Įdarbinimo su pagalba paslauga pirmiausia teikiama žmonėms, kurie yra darbingo amžiaus, patys nori ir gali dirbti, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo pagal savo gebėjimus ir rinkos galimybes.
Įdarbinimo su pagalba - tai socialinė paslauga, kurios tikslas - padėti darbingo amžiaus asmeniui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ir (ar) visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo, įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje. Ši paslauga susideda iš konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo asmeniui atliekant įsidarbinimo procedūras.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Pasak S. Artimavičiūtės-Šimkūnienės, svarbu paminėti, kad įdarbinimo su pagalba paslaugos teikėjas labai daug dėmesio skiria išsiaiškinti žmogaus stipriąsias savybes, jo socialinius, darbinius įgūdžius ir pagal tai pasiūlyti jam tinkamiausią variantą.
Medicininė pagalba greičiau ir patogiau?
Kaip viskas vyksta?
„Su žmogumi visada būna įdarbinimo specialistas: padeda paruošti gyvenimo aprašymą, pasiruošti ir nusiteikti darbo pokalbiui, palydi jį, jei to reikia. Dar labai svarbu tai, kad visą laikotarpį, kol žmogus dirba, jis turi lydimąją pagalbą įsidarbinus. Tai padeda asmeniui įsitvirtinti darbo vietoje, pagal poreikius apmokant socialinių ar darbo įgūdžių, palaikant ryšį su darbdaviu ar tiesiog būnant draugu, kai norisi papasakoti apie dieną, sunkumus, išgirsti patarimą. Jei matyti, kad be pagalbos asmuo negalėtų atlikti tiesioginių darbo užduočių, jam skiriama darbo asistento pagalba“, - sako Pertvarkos projekto ekspertė.
Lentelė: Įdarbinimo su pagalba paslaugos etapai
| Etapas | Veikla |
|---|---|
| Pasirengimas | Gyvenimo aprašymo ruošimas, pasiruošimas darbo pokalbiui |
| Palaikymas darbo metu | Lydimoji pagalba įsidarbinus, socialinių ir darbo įgūdžių apmokymas |
| Pagalba atliekant užduotis | Darbo asistento pagalba, jei reikia |
Darbdavių Požiūris Ir Iššūkiai
Apie tai, kokios yra psichikos negalią turinčių žmonių įsiliejimo į Lietuvos darbo rinką galimybės ir didžiausi iššūkiai, kalbamės su psichologu Linu Slušniu:
- Kas yra tie didžiausi sunkumai, su kuriais šiandien Lietuvoje susiduria dirbti norintys žmonės su psichikos negalia?
- Manau, pirmiausias ir pats didžiausias sunkumas yra pačių darbdavių požiūris į šiuos žmones. Kitaip tariant, nežinojimas, kad ir jie gali dirbti, vadovavimasis nepagrįstais stereotipais. Taip, faktas, kad jeigu darbuotojas turi psichikos negalią, prie jo reikia prisitaikyti. Bet tam visų pirma reikalingi ne tiek finansiniai, kiek žmogiškieji ištekliai.
Viskas priklauso, žinoma, nuo darbo pobūdžio. Bet faktas, kad tokiems žmonėms dažniausiai nereikia tiek daug fizinės aplinkos pritaikymo, kiek, pavyzdžiui, sėdintiems vežimėlyje, turintiems judėjimo negalią. Ko reikia iš darbdavio pusės, tai daugiau kantrybės ir supratimo. Žmonėms su psichikos negalia gali reikėti daugiau laiko, kad išmoktų atlikti tam tikrus veiksmus. Tokiu atveju darbe reikalinga jam priskirti padėjėją, konsultantą, kuris padėtų geriau ir greičiau įsisavinti darbines žinias, taip pat palaikytų ir padėtų, kada reikia.
Užimtumo Įstatymo Reforma Ir Subsidijavimas
Šiuo metu SADM planuojama Užimtumo įstatymo reforma numato trumpinti neįgaliųjų įdarbinimui skiriamą subsidijavimo terminą - lengvą negalią turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti neterminuoto rėmimo ir palikti tik 6 mėn.
Neįgaliuosius įdarbinantys darbdaviai pastebi, kad nors ši sritis ir yra griežtai reglamentuota, tačiau akivaizdu, kad net ir elementarus žmogiškasis faktorius gali nulemti dirbančiojo priskyrimą grupei, kuriai bus taikomos menkesnės socialinės garantijos. Socialinėms įmonėms atstovaujantys darbdaviai sako, kad pakeitus subsidijavimo tvarką būtų tik užaštrinta situacija ir padaugėtų neteisybės jausmo, nes dalis neįgaliųjų gautų didesnę valstybės paramą, o kita dalis turėtų tenkintis menkesnėmis garantijomis.
„Tokio pobūdžio sprendimus reikėtų daryti labai atsargiai ir iš visų pusių įvertinus visus „už“ ir „prieš“. Manau, kad reikėtų vertinti ne tik finansinius aspektus, bet ir pačių darbdavių požiūrį į žmonių su negalia įdarbinimą, pasirengimą naujoms finansavimo sąlygoms. Pravartu būtų ir pačių žmonių su negalia atsiklausti. Mokslo tyrimai rodo, kad individualizuotos darbo suradimo ir palaikymo programos yra vienos efektyviausių. Jos paremtos įdarbinimo specialistų, klinikinių komandų, žmonių, norinčių įsidarbinti ir darbdavių bendradarbiavimu, konsultavimu bei laike neapribota pagalba“, - planuojamą reformą vertina I.