Ekonominis nuosmukis smarkiai paveikė Lietuvos gyventojus, ypač pensininkus. Andriaus Kubiliaus Vyriausybei krizės metu nusprendus sumažinti ir pensijas, labiausiai kentėjo dirbantys senjorai. Mažesnės pensijos jiems buvo mokamos 2010-2011 metais. Iš viso pensijos sumažintos daugiau nei 84 tūkst.
Dirbusiems pensininkams per krizę sumažintos pensijos baigtos kompensuoti šių metų kovą. Vien šiais metais tam prireikė beveik 42 mln.
Konstitucinio Teismo Sprendimai
2012 metų pradžioje Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pensijos - tiek dirbantiems senjorams, tiek valstybinės - buvo sumažintos neteisėtai. Teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai.
Tačiau Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) nuostatos, kuriomis buvo sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams, taip pat Valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kuria sumažinta valstybinių pensijų maksimalaus dydžio riba, prieštarauja Konstitucijai. Šioje byloje Konstitucinis Teismas rėmėsi iki šios bylos suformuota konstitucine doktrina, kurioje yra atskleisti iš Konstitucijos kylantys reikalavimai, kurių privalu laikytis koreguojant pensijų teisinį reguliavimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai.
Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gaunantiems asmenims, kuriems pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nors iš esmės tapačioje padėtyje buvusiems asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensininkams), buvo nustatyta Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo išimtis.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos ir Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių ir mokslininkų valstybines pensijas, taip pat pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Jeigu nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų kai kurių valstybinių pensijų teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, kuriam pašalinti reikalingas tam tikras laikas ir dėl kurio galėtų būti iš esmės sutrikdytas ar net laikinai nutrauktas valstybinių pensijų mokėjimas.
Kompensavimo Planai
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius žadėjo 2015 m. kompensuoti sumažintas Lietuvos gyventojų pensijas. Dėl sunkmečio vidutiniškai 5 proc. sumažintos pensijos, kurios pagal Laikinąjį įstatymą mažesnės buvo mokamos dvejus metus, bus pradėtos kompensuoti, kai stabilizuosis valstybės finansai.
Tai numatyta Vyriausybės nutarime, kuriame teigiama, kad valstybė įsipareigoja kompensuoti sumažintas pensijas, kai tik tai leis daryti palanki finansinė situacija. Senatvės, netekto darbingumo ir valstybinės pensijos bus keliamos palaipsniui.
Seimas nesutiko į 2008 metų lygį atstatyti nukentėjusiųjų asmenų pensijų politiniams kaliniams bei tremtiniams: už pensijų padidinimą balsavo 27 Seimo nariai, prieš - 15, o susilaikė 40 parlamentarų. Taip pat į 2008 metų lygį neatstatytos slaugos ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo išmokos bei prezidento, Nepriklausomybės Akto signatarų bei sportininkų rentos.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Senatvės ir netekto darbingumo pensijos į 2009 metų lygį atstatytos nuo šių metų sausio. Seimas ketvirtadienį priėmė Valstybinių pensijų įstatymo pataisoms, pagal kurias šios pensijos būtų mokamos nuo 2014 metų: už tai, kad pensijos būtų pradėtos mokėti balsavo 49 Seimo nariai, prieš - 11, o susilaikė 20 parlamentarų.
Seimas iki šiol taikytą 450 litų bazinė algos dydį paliko galioti ir kitais metais. Iki 2009 metų šis dydis siekė 490 litų. Pagal šį dydį atlyginimai skaičiuojami politikams, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, Konstitucinio Teismo teisėjams, kariams. Taip pat Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymų pataisas, kuriomis dar metams palikti sumažinti pareiginės algos koeficientai pareigūnams, politikams, teisėjams.
Seimas parlamentinei veiklai skiriamas lėšas per kelis kartus sumažino nuo 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių (VMDU) iki 1 VMDU dydžio sumos sumažino kiekvieną mėnesį, skaičiuojant pagal dabartinį VMDU tai būtų nuo maždaug 6,5 iki 2,17 tūkst. litų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) prognozuoja, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidės beveik 9 proc. (68 litais) iki 836 litų. „Sodra“ skaičiuoja, jog šiam tikslui prireiks 495 mln.
Siekiant sumažinti „Sodros“ išlaidas, dar metams - iki 2013 metų atidėtas palankesnės pensijų apskaičiavimo tvarkos įsigaliojimas. Tai leis „Sodrai“ sutaupyti apie 130 mln.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
| Rodiklis | 2011 metai | Prognozė 2012 metams |
|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) | 768 litai | 836 litai (padidėjimas 9%) |
| Sodros išmokos pensijoms | 7,938 mlrd. litų | 8,201 mlrd. litų (padidėjimas 6,9%) |
| Sodros deficitas | 2,311 mlrd. litų | 2,311 mlrd. litų |
Viskas ką reikia žinoti apie naują II pakopos pensijų fondų reformą
tags: #pensijos #sumazintos #metais