Pramonės perversmu vadinami ūkinio Europos ir Šiaurės Amerikos gyvenimo pokyčiai, vykę nuo XVIII a. pab. iki XIX a. 8 dešimtmečio. Šie pokyčiai apėmė pramonės augimą, fabrikinės gamybos atsiradimą ir įsitvirtinimą, bei mašininės gamybos įsigalėjimą. Pirmą kartą šią sąvoką 1845 m. pavartojo Frydrichas Engelsas. Svarbu paminėti, kad požymis - mašinos naudojamos mašinų gamyboje.
Gamyklos pramonės revoliucijos metu
Pramonės Perversmo Priežastys ir Raida
XIX a. istoriją labiausiai įtakojo XVIII a. pab. Anglijoje prasidėjusi pramonės revoliucija. Iš čia ji plito į Vakarų Europą, paskui pasiekė JAV, Japoniją, Rusiją ir visą pasaulį. Pramonės revoliuciją lydėjo agrarinė revoliucija. Šių revoliucijų metais įvyko svarbiausi buities ir gyvenimo pokyčiai, urbanizacija, formavosi politinės srovės bei teorijos, prasidėjo darbininkų judėjimas.
Pramonės perversmas prasidėjo XVIII a. 7-ame dešimtmetyje Anglijoje (trijose pramonės šakose: tekstilės, metalurgijos ir energetikos). Augo pramonė, nuo manufaktūrų pereinant prie fabrikų, padaryta daug išradimų. Anglija tapo „Pasaulio dirbtuve“, turėdama stiprų laivyną, daug akmens anglies, pakankamai darbo jėgos, platų užsienio rinką ir daug laisvo kapitalo.
Iš Anglijos, pramonės perversmas plinta pirmiausia į JAV ir Prancūziją (po suvienijimo 1871 m. ir Vokietijoje). Sparčiai auga miestai (Anglijoje 1850m. jau daugiau gyventojų gyveno miestuose, nei kaimuose).
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Svarbūs mokslo ir technikos išradimai:
- 1767 m. sukonstruota verpimo mašina.
- 1769 m. išrasta garo mašina (Džeimsas Vatas).
- 1785 m. sukonstruotos audimo staklės.
- 1807 m. sukonstruotas garlaivis.
- 1815 m. išrastas garu varomas garvežys (Džordžas Stefensonas).
- 1825 m. nutiestas pirmasis geležinkelis.
- 1853 m. Londone nutiestas pirmasis požeminis geležinkelis.
Džeimso Vato garo variklis
Nuo XIX a. vidurio kaip energijos šaltiniai pradėtos naudoti nafta ir elektra. 1843 m. išrandamas telegrafas. 1856 m. užpatentuotas konvejerinis gamybos būdas. 1860 m. išrandamas vidaus degimo variklis. 1867 m. Alfredas Nobelis išrado dinamitą. 1870 m. sukonstruota dinama, paverčianti garo vandens energiją elektra. 1876 m. išrandamas telefonas. 1879 m. Tomas Alva Edisonas išranda elektros lemputę.
Socialinių Sluoksnių Formavimasis ir Pokyčiai
Pramonės perversmas galutinai panaikino feodalizmo liekanas ir įtvirtino kapitalistinius gamybinius santykius. Formuojasi kapitalistinė sistema. Atsiradus fabrikams centruose išaugo darbo jėgoos paklausa, į juos ėmė keltis gyventojai iš aplinkinių kaimų. Teritorijos sparčiai miestėjo, miestai plėtėsi, didėjų jų įtaka.
Mažėjo kaimo ir daugėjo miesto gyventojų, Europoje susidarė gyventojų perteklius, prasidėjo didžioji emigracija į Amerikos žemynus. Formavosi nauji socialiniai sluoksniai: buržuazija (valdė pramonę, bankus, finansus), samdomieji darbininkai, vidurinė klasė (tarnautojai, gydytojai, smulkūs verslininkai, teisininkai, menininkai, valdininkai.
Buržuazija ir Proletariatas
Turtėja fabrikų savininkai - kapitalistai (buržuazija). Didėja jų vaidmuo visuomenės gyvenime. Daugėja samdomųjų darbininkų (proletariatas).
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Pramonės perversmas - tai industrializacija ir agrarinių visuomenių virtimas industrinėmis. Susidarė dvi naujos visuomenės klasės: buržuazija (kapitalistai) ir samdomieji darbininkai (proletariatas).
Taigi, pramonės perversmo metu susidarė dvi naujos visuomenės klasės: buržuazija (kapitalistai) ir samdomieji darbininkai (proletariatas). Pramonės perversmas visiškai pakeitė pagrindines to meto pramonės šakas - metalurgiją, energetiką ir tekstilę.
Socialinių klasių pokyčiai pramonės revoliucijos metu
Socialinės Kovos ir Moterų Teisės
Kova už moterų lygiateisiškumą (už socialines ir politines teises) taip pat suaktyvėja. Kilusi aukso karštinė vertė naikinti vergovę pietinėse valstijose. Tai sukėlė JAV Pilietinį karą (1861 - 1865 m.). Po jo vergovė buvo panaikinta.
Urbanizacija ir Gyvenimo Pokyčiai
Atsiradus fabrikams centruose išaugo darbo jėgoos paklausa, į juos ėmė keltis gyventojai iš aplinkinių kaimų. Teritorijos sparčiai miestėjo, miestai plėtėsi, didėjų jų įtaka.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Urbanizacija vertė keisti miestų gyvenimo, buities, higienos įpročius, plėtoti ir finansuoti medicinos mokslą.
Globalizacija ir Imperializmas
Pramonės revoliucijos metais išaugo žaliavų poreikis. Tai viena imperialistinės politikos, priežasčių. XIX a. pab. pramoninės Europos valstybės, JAV, Japonijos, Rusijos valstybės virto kolonijinėmis imperijomis. Kova dėl kolonijų didino įtampą, skatino ginklavimosi varžybas.
Svarbūs mokslo ir technikos pasiekimai brandino militaristines nuotaikas. XIX a. IX deš. buvo sukurtas Trilypės karinis blokas, kaip atsakas ja XX a. I deš. buvo sukurtas Antantės karinis blokas. Europa ruošėsi karui.
Kultūriniai Pokyčiai
Kultūriniame gyvenime XIX a. pr. Europoje prasidėjo romantizmo sąjūdis. Darbininkų judėjimo iškovojimai sudarė prielaidas masinei kultūrai susiformuoti. XIX a. pab. išpopuliarėjo sportas, atgimė olimpinis judėjimas.
Pramoninė gamyba leido sparčiai pritaikyti mokslo išradimus buities reikmenų gamybai. XIX a. II pusėje pradėta naudoti elektra bei ją naudojantys prietaisai. Vystėsi susisiekimo, komunikacijų technika.
VYTAUTAS BENOKRAITIS | FAKE NEWS: AR JŪS PASIRUOŠĘ?
Chronologija
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1767 m. | R. Arkraitas išrandama verpimo mašiną |
| 1769 m. | Džeimsas Vatas išranda garo mašiną |
| 1776 m. liepos 4 d. | JAV nepriklausomybės deklaracija |
| 1785 m. | E. Kastraitas išranda audimo mašiną |
| 1796 m. | E. Dženeris išranda skiepus |
| 1807 m. | R. Fultonas sukonstruoja pirmąjį garlaivį |
Žymūs asmenys
- Adamas Smitas (1723-1790) - škotų ekonomistas ir filosofas, klasikinės politinės ekonomijos pradininkas, liberalizmo teorijos autorius bei moralės filosofas
- Džeimsas Vatas (1736-1819) - britų inžinierius išradęs garo mašiną, Londono karališkos bendruomenės narys
- Napoleonas Bonapartas - (1769-1821) Prancūzijos revoliucinės armijos generolas, nuo 1799 m. tapęs Prancūzijos valdovu (Pirmuoju Konsulu), vėliau - imperatoriumi.
- Frydrichas Vilhelmas III (1770-1840) - Prūsijos karalius, 1797-1806 m. - Šventosios Romos imperijos kurfiurstas.
- Otas fon Bismarkas (1815-1898) - Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas, vykdė daug reikšmingų permainų, Prūsijos ministras pirmininkas, prižiūrėjęs Vokietijos suvienijimą, buvo pramintas „Plieniniu kancleriu“.
- Aleksandras II (1812-1881) - Rusijos imperatorius, 1855-1881 m.
tags: #kodel #susiformavo #socialiniai #sluoksniai #pramones #perversmas