Smurtas šeimoje - tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo - ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis smurtas, dažniausiai jis sunkiai atpažįstamas ir pastebimas. Nuo smurto kenčiantys žmonės, tapę aukomis, paprastai linkę kentėti tyloje, bijo kreiptis pagalbos.
Tačiau visų pirma svarbu suvokti, jog agresyvus elgesys niekaip nepateisinamas, jokiais būdais nepaaiškinamas, neteisingas. Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui. Nelaukiant, kol visas šis ratas įsuks, palikdamas dar skaudesnius ir vis sunkiau įveikiamus padarinius tiek psichinei, tiek fizinei savijautai.
Smurtas artimiausioje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą. Jis gali pasireikšti tiek fiziniais veiksmais, tiek gąsdinimais, grasinimais, psichologiniu menkinimu, tiek seksualiniais ketinimais ar ekonominiu išnaudojimu. Bet kokia forma pasireiškiantis smurtas turi įtakos visų jį patiriančių ar matančių šeimos narių psichologinei būsenai, išgyvenimams. Nuolatinė nesaugi aplinka pasėja baimę, o dažnu atveju kelia grėsmę fizinei sveikatai ar net gyvybei.
Smurtas Šeimoje Prieš Vaikus Ar Vaikų Akivaizdoje
Skaudžiausia, kad neretai tiek smurto aukomis, tiek jo liudytojais tampa vaikai. Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje veikia vaikų psichologinę būseną. Artimoje aplinkoje vienam iš tėvų/globėjų patiriant smurtą, vaikai savaime taip pat tampa smurto aukomis - net jei nesmurtaujama prieš patį vaiką. Agresyvus elgesys vyksta jo akivaizdoje. Vaikas smurto atveju tampa jo dalyviu ir stebėtoju. Tai dažniausiai sukelia neišmatuojamą baimės bei bejėgystės, beviltiškumo, kylančio iš negalėjimo pakeisti, sustabdyti situacijos, jausmą.
Būdami smurto liudytojais, matydami jį savo artimoje aplinkoje, vaikai paveikiami, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jie patiria tokius išgyvenimus, kaip baimė, nerimas, gėda dėl to, kas vyksta šeimoje, kaltė, kylanti iš negebėjimo pakeisti situacijos, pyktis (dažniausiai nukreiptas į smurtaujantį asmenį), bejėgystė. Liūdniausia, kad nuolat matantys smurtą vaikai dažniausiai kenčia jį tyloje, vieni. Jausdami gėdą ar nenorintys pakenkti šeimai, bijantys, kad situacija tik pablogės, nesikreipia pagalbos.
Taip pat skaitykite: Efektyvi socialinė reklama prieš smurtą: Lietuvos atvejis
Smurto liudytojais tapę vaikai yra linkę į agresiją (patys dažnu atveju ima kartoti matomus veiksmus). Ilgaainiui jie tampa užsisklendę savyje, nenorintys bendrauti, nepasitikintys savimi, gyvenantys įtampoje. Ilgą laiką patiriamo ar artimoj aplinkoj matomo smurto akivaizdoje išsivysto polinkis į depresiją, asmenybės sutrikimus.
Tyloje kęsti bet kokia forma pasireiškiantį smurtą nėra išeitis. Akivaizdu, jog smurtaujantys asmenys patys savo agresyvaus elgesio nekeičia. Tik tapę smurto aukomis ar jį matantys liudytojai gali sustabdyti jokiais būdais nepateisinamą agresyvų elgesį. Jie gali tai sustabdyti, besikreipdami pagalbos, nelaukdami, neteisindami, o stodami į kovą su gniuždančiu elgesiu.
Smurto šeimoje liudytojais tapę vaikai viso to akivaizdoje pirmiausiai turi pasirūpinti savimi. Reikia kreiptis pagalbos, išdrįsti nebetylėti, pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta. Tik taip bus užkirstas kelias šeimą griaunančiam nepateisinamam elgesiui.
Pagalbos moterims linijos savanorė Samanta Kuraitė taip pat dalinasi savo įžvalgomis ir patirtimi.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Smurto formos:
- Fizinis smurtas - kai žmogus tyčia sukelia skausmą kitam žmogui ar jį sužeidžia.
- Psichologinis (emocinis) smurtas - tyčia daromi veiksmai ar sakomi žodžiai, norint įžeisti, įskaudinti, pažeminti ar sukelti kitus blogus jausmus.
- Seksualinis smurtas - vaiko vertimas tenkinti kito žmogaus seksualinius poreikius.
- Nepriežiūra - kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad būtų lova miegojimui, kad ateitų gydytojas, kai vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jei tėvai tuo nesirūpina, tai ir yra nepriežiūra.
- Smurtas elektroninėje erdvėje - tai įvairus žeminantis ir skaudinantis elgesys, vykstantis internete, pvz. Kitų žmonių blogas elgesys skaudina ir žeidžia.
Kur Ieškoti Pagalbos?
Emocinės paramos linija - pirmasis žingsnis pagalbos, patiriant ar matant smurtą šeimoje. Pokalbis apie tai, kas išgyvenama smurto akivaizdoje, jau yra pirminė pagalba, atverianti galimybę keisti situaciją.
Patiri smurtą arba matai jį, pasireiškiantį bet kokia forma, savo artimoje aplinkoje? Jautiesi vieniša, išgyveni nežinomybę, baimę, liūdesį ir nežinai, kaip kovoti su tuo, kas dabar vyksta? Nelik viena, kartu smurtas sustabdomas ir viskas įveikiama kur kas paprasčiau.
Paskambink:
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
- telefonu 080066366 (kasdien, 24/7)
- parašiusi el. laišką http:/www.pagalbosmoterimslinija.lt/laiskas-pagalbos…/ (kasdien, 24/7)
- pradėjusi pokalbį internetu www.pagalbosmoterimslinija.lt (kasdien, 14:00-22:00)
Taip pat galite kreiptis į Specializuotus kompleksinės pagalbos centrus (SKPC). Į SKPC galima kreiptis bendru numeriu visoje Lietuvoje - 8 700 55516, kur smurto auka gaus reikiamą konsultaciją, bus nukreiptas psichologo, teisininko konsultacijai, tarpininkaus, sudarys veiksmų ir pagalbos planą.
Susidarius grėsmingai situacijai šeimoje reikia skambinti 112 arba išsiųsti žinutę, nurodant vardą, pavardę, tikslų adresą ir kas atsitiko.
Vaikystės traumų ir prievartos supratimas | Tanya Waymire | TEDxFlowerMound
Ką Daryti, Jei Jaučiatės Nesaugus?
Susidūręs su smurtu gali jaustis nusiminęs, piktas ar bejėgis. Svarbu, kad žinotumei - tai nėra tavo kaltė. Niekas neturi teisės tavęs skriausti, tyčiotis iš tavęs ar kito žmogaus ar kitaip blogai elgtis.
Keletas žingsnių, kurių jau dabar gali imtis, kad jaustumeisi saugiau:
- Užsirašyk ar atmintinai išmok galinčių padėti suaugusių asmenų, kuriais tvirtai pasitiki, telefono numerius
- Pasikalbėk su suaugusiu žmogumi, kuriuo pasitiki, ką turėtum daryti, jei jausiesi nesaugus. Galite sugalvoti „raktinį žodį, slaptažodį“, kurį ištarus būtų aišku, kad Tau reikia pagalbos
Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu. Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, fizinė ir seksualinė prievarta, todėl venkite sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo.
Klausimai, kuriuos galite užduoti vaikui:
- Ar bijai man ką nors pasakyti?
- Atrodo, kad nenori grįžti namo.
- Pastebėjau, kad ant rankos turi didelę mėlynę.
- Kartais suaugę liepia vaikams daryti dalykus, kurių daryti jie nenori.
- Ant tavo apatinių pastebėjau dėmių.
Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens.
Smurto Prieš Vaikus Ir Jų Šeimos Narius Artimoje Aplinkoje Pasekmės Ir Pagalbos Būdai
Vaiko asmenybės vystymasis labai priklauso nuo tėvų, nes jie sudaro pačią reikšmingiausią jo aplinkos dalį. Vaikas geriau vystosi psichiškai ir fiziškai, kai junta dėmesį ir meilę, nors buitinės sąlygos būtų ir prastesnės, nei tada, kai jis nepatiria tėvų meilės ir šilumos, nors materialiai būtų geriau aprūpintas.
Jei šeimoje buvo smurtaujama, tai labai didelė tikimybė, kad ir šie vaikai smurtaus prieš savo artimuosius arba moteris gyvens su smurtaujančiu vyru. Taip eina iš kartos į kartą. Jei moteris augo šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš vaikus arba jų motiną, daug kas, deja, jai gali atrodyti normalu ir priimtina, nes tokį šeimos modelį ji matė vaikystėje. Tokios moterys nebemoka gyventi kitaip - nuolatinis fizinis ir emocinis smurtas joms tampa norma, joms sunku suvokti, kad ne tik joms, bet ir vaikams daroma žala.
Smurtą patyrusiems ir smurtinėje aplinkoje užaugusiems vaikams pasekmės gali būti ilgalaikės ir trumpalaikės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasekmių stiprumas priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, matomo smurto dažnumo ir stiprumo. Vaikai, augę smurtinėje aplinkoje, daug dažniau kenčia nuo emocinių ir elgesio sutrikimų.
Vaikai, užaugę smurtinėje aplinkoje, dažniau elgiasi nepaklusniai, jiems sunkiau sekasi mokytis, susirasti draugų, jie dažniau maištauja, dalyvauja patyčiose, užsiima vandalizmu, dažniau nei kiti paaugliai vartoja narkotikus ir alkoholį, gali žiauriai elgtis su gyvūnais, žaloja save. Svarbu suprasti, kad toks elgesys yra skausmo išraiška ir smurto pasekmės.
Smurtinėje aplinkoje augantys vaikai dažniau serga, skundžiasi galvos, skrandžio, kitais psichosomatiniais skausmais, pykinimu. Smurto artimoje aplinkoje pasekmės yra ilgalaikės. Žmonių, užaugusių tokioje aplinkoje, gyvenimo kokybė yra kur kas prastesnė nei tų, kurie nematė smurto. Taip pat jiems išauga ankstyvos mirties, savižudybės rizika. Jie dažniau užsiima rizikingomis veiklomis ar neatsakingu elgesiu, kuris padidina nelaimingų atsitikimų riziką.
Pasaulio praktikoje pripažįstama, kad net tuo atveju kuomet nėra tiesiogiai smurtaujama prieš vaiką, o jis regi ir girdi smurtavimą prieš savo motiną, jis taip pat yra smurto šeimoje auka. Pastebima, kad prieš vaikus daugiausia smurtauja šeimos nariai - tėvai, globėjai, seneliai, broliai ar seserys.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai 2021 m. sudarė 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2021 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotas 5801 nusikaltimas. Statistikos duomenys patvirtina faktą, kad nuo smurto artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia moterys, 2021 m. 78,9 proc. suaugusiųjų ir 12,5 proc. visų nukentėjusiųjų - vaikai iki 18 m.
Šioms šeimoms labai svarbi savitarpio parama ir laiku teikiama kvalifikuota specialistų pagalba, taip pat informacija, kur šią pagalbą galima gauti.
Emocinės pagalbos ir konsultacijų centras vykdo projektą ,,Kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje (liudytojams) ar jų šeimų nariams“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Raseinių rajono savivaldybė. Šio projekto tikslas - suteikti savalaikę kompleksinę pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir jų šeimos nariams. Projektas vykdomas Raseinių ir Jurbarko rajonuose, aktyviai įsijungiant į tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Kaip Padėti Vaikui, Patyrusiam Smurtą?
Smurtas prieš vaikus - tai viena skaudžiausių ir ilgalaikių pasekmių turinčių patirčių. Nesvarbu, ar tai fizinis, emocinis, seksualinis smurtas ar nepriežiūra - kiekviena smurto forma palieka gilų pėdsaką vaiko psichikoje, pasaulio suvokime ir santykiuose su aplinkiniais.
Vaikas, patyręs smurtą, dažnai jaučiasi kaltas, gėdijasi, bijo kalbėti apie patirtus išgyvenimus. Be tinkamos pagalbos jis gali ilgai kentėti nuo nerimo, depresijos, elgesio sutrikimų, sunkumų mokykloje ar socialiniuose santykiuose. Nesprendžiami išgyvenimai gali peraugti į priklausomybes, savęs žalojimą ar net savižudybės riziką.
Pagalbos Būdai:
- Emocinė ir psichologinė parama. Specializuota psichologo ar psichoterapeuto pagalba yra viena svarbiausių grandžių.
- Parama artimiesiems. Pagalbą vaikui būtina derinti su jo globėjų ar šeimos narių palaikymu.
- Saugi aplinka. Svarbu sukurti erdvę, kurioje vaikas jaustųsi saugus, išklausytas, priimtas. Tai gali būti ne tik namai ar mokykla, bet ir specializuoti centrai, dienos centrai ar krizių įveikimo tarnybos.
Pagalba smurtą patyrusiam vaikui keičia gyvenimą. Ji padeda atkurti saugumo jausmą, įveikti baimę, išsiugdyti pasitikėjimą, stiprinti emocinį atsparumą.